Tryliktasis atlyginimas užleidžia pozicijas dovanoms
Vis daž­niau Lie­tu­vos darb­da­viai už ge­rus re­zul­ta­tus dar­buo­to­jams at­si­dė­ko­ja ne pi­ni­gais, o do­va­no­mis. Be to, nu­si­pel­niu­sių pa­ska­ti­ni­mo, bet jo ne­ga­vu­sių dar­buo­to­jų ma­žė­ja – to­kie su­da­ro jau ma­žiau nei pu­sę vi­sų, kas pa­sie­kė ge­rų re­zul­ta­tų.

„Gera lietuviškos ekonomikos būklė, taip pat išaugusi konkurencija dėl darbuotojų verčia darbdavius ne tik didinti atlyginimus, bet ir peržiūrėti skatinimo už gerus rezultatus politiką, – pranešime teigė specialistų paieškos portalo „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Kaip parodė mūsų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1221 darbuotojas Lietuvos įmonėse, niekaip nepaskatintų už gerus 2018 metų rezultatus buvo 44,8 proc., o 2017 metais be pelnyto paskatinimo liko 52,2 procentai.“

Pasikeitė ir populiariausi būdai, kuriais darbdaviai atsidėkojo savo darbuotojams. Anksčiau dominavęs 13-asis atlyginimas užleidžia pozicijas nepiniginiams skatinimo būdams. Lietuva seka Vakarų praktika. Pavyzdžiui, „Incentive Research Foundation“ 2017 metų tendencijų studijos duomenimis, skatinimo ne pinigais būdus 1996 metais taikė 26 proc. JAV įmonių, o 2016-aisiais tokių įmonių padaugėjo iki 84 procentų.

Nepiniginės dovanos populiarėja ir Lietuvoje: dovanų kuponai, kelionės, sveikatinimo paslaugos, apmokami laisvadieniai ir pan.

Kaip paaiškėjo iš apklausos, daugiausia – 9,5 proc. – respondentų nurodė, kad už gerus rezultatus buvo pamaloninti dovanų čekiais. Tik po jų rikiavosi 13-asis atlyginimas. Tačiau dar daugiau darbuotojų minėjo, kad gavo kitokią vertingą dovaną (9,7 proc.).

Atsiskaitant už 2017-ųjų rezultatus populiariausias buvo 13-asis atlyginimas (12,3 proc.), kitokios vertingos dovanos buvo antroje vietoje (7,8 proc.), o dovanų kuponai nesudarė 7 proc. (6,9 proc.).

Kaip paskatinimą už 2018 metų darbą 3,5 proc. darbuotojų gavo papildomų apmokamų laisvadienių, o kelionės į užsienį ar sveikatinimo procedūrų bilietai buvo nepopuliariausi (1,4 proc.).

Pasak pranešimo, stebint tendencijas, darytina prielaida, kad skatinimui skiriamos sumos santykinai smulkėja, tačiau daugėja paskatintųjų. Nepiniginės skatinimo formos tam ypač tinkamos.

Kaip teigiama pranešime, palyginti su 2017 metais, kiek ūgtelėjo skaičius tų, kas negavo paskatinimo, nes neįvykdė planų ar dirbo prastai. Pernai tokių būta 3,2 proc., arba beveik trečdaliu nuošimčio daugiau. Tikėtina, kad tai tik statistinė paklaida. Tačiau labiau pagausėjo atsakiusiųjų, jog darbdavys jiems neatsidėkojo dėl prastos padėties įmonėje. Tokių būta beveik 6 proc. daugiau negu 2017 metais.

Įdomu, kad vyresni nei 30 metų darbuotojai dažniau skundėsi prasta įmonės būkle, o jaunesni dažniau nurodė gerai dirbę, bet paskatinimo negavę. Kaip vieną realiausių priežasčių galima būtų įvardyti darbuotojų prisirišimą prie įmonės. Jauni žmonės be skrupulų keičia darbą, jei šis pradeda jų netenkinti, tad gali būti, kad metinio paskatinimo tokie darbuotojai net nesulaukia. O vyresni asmenys darbą keičia rečiau, todėl juos dažniau paliečia darbovietės problemos.