Trąšų importuotojams mėšlu pakvipo
Lie­tu­vos mui­ti­nė įta­ria, kad da­lis trą­šų im­por­tuo­to­jų ne­tei­sin­gai nu­ro­dė trą­šų su­dė­tį, to­dėl gra­si­na an­ti­dem­pin­go mui­tais. Im­por­tuo­to­jai aiš­ki­na ne­me­la­vę ir pa­pil­do­mų mi­li­jo­nų mo­kes­čių ne­ke­ti­na mo­kė­ti. Ar­bi­tro vaid­mens nu­spren­dė im­tis Vy­riau­sy­bė.

Muitinės teritoriniai padaliniai išsiuntinėjo pranešimus įmonėms, iš Rusijos importuojančioms vieną iš amonio salietros mišinių. Juose teigiama, kad, pagal Muitinės laboratorijoje atliktus tyrimus, bendras amonio nitrato kiekis šiose trąšose yra didesnis nei 80 proc., todėl jas įsivežant turėjo būti deklaruojamas kitas kodas ir taikomas antidempingo muitas – mokami papildomi 42,8 euro už toną.

Kol nėra sprendimo, muitinės atstovai atsisakė nurodyti ir apie kokį trąšų kiekį kalbama, ir kiek papildomų milijonų tektų sumokėti.

Lietuvos agrocheminių produktų ir trąšų pramonės ir prekybos asociacija kreipėsi į ministrą pirmininką, skųsdamasi Muitinės teritorinių padalinių atliekamais patikrinimais ir Muitinės laboratorijos tyrimais.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, vykdydamas ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pavedimą, kreipėsi į Muitinės departamentą, jį kuruojančią Finansų ministeriją ir kitas institucijas, prašydamas išnagrinėti asociacijos rašte išdėstytus faktus ir klausimus, o apie nagrinėjimo rezultatus ir priimtus sprendimus – informuoti pareiškėjus ir Vyriausybės kanceliariją.

Treji metai milijonais trenkia

Apie galimai neteisingai nurodomą importuojamų trąšų sudėtį pranešimus gavo AB „Kauno grūdai“, UAB „Scandagra“, UAB Agrochemijos paslaugų centras, AB „Linas agro“ ir kitos įmonės, iš Rusijos Federacijos bendrovės „Dorogobuž“ į Europos Sąjungos muitų teritoriją (Lietuvos Respubliką) gabenančios sausas amonio nitrato trąšas.

Premjerui adresuotame rašte trąšų importuotojai teigia nesuprantantys, kodėl Muitinės teritoriniai padaliniai daro išvadas, kad bendras amonio nitrato kiekis asociacijos narių importuotose trąšose sudaro 83–84 proc. masės.

Lietuvos agrocheminių produktų ir trąšų pramonės ir prekybos asociacijos prezidentė Violeta Niūklienė plačiau komentuoti kreipimosi į valstybės institucijas turinį atsisakė, teigdama, kad tai bus galima padaryti tik sulaukus atsakymo. Ji tik pažymėjo, kas asociacijai priklauso importuotojai, paslaugų teikėjai ir prekybininkai, kurių prekybos mastas sudaro apie 70 proc. Lietuvos trąšų rinkos.

Muitinės departamento atstovai „Lietuvos žinias“ informavo, kad Lietuvos muitinė asociacijai priklausančių narių ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu, pagal konkrečius paimtus mėginius bei atliktus patikrinimus, ketina importuotoms trąšoms priskirti kitą, nei buvo anksčiau deklaruota, prekės kodą bei joms taikyti numatytus antidempingo muitus. Be to, prieš priimant nepalankų sprendimą, ūkio subjektams suteikiama Sąjungos muitinės kodekse numatyta teisė būti išklausytiems, todėl visi galimi ginčai su konkrečiais ūkio subjektais nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.

Departamento atsakyme taip pat teigiama, kad šiuo metu galutinio sprendimo nėra, todėl Muitinės departamentas negali teikti informacijos apie galimus mokesčių mokėtojo pažeidimus. Kol nėra sprendimo, muitinės atstovai atsisakė nurodyti ir apie kokį trąšų kiekį kalbama, ir kiek papildomų milijonų tektų sumokėti. Tik informavo, kad „vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodeksu muitinė turi teisę priimti sprendimą apskaičiuoti ir išieškoti muitus už trejus metus po prekių išleidimo į laisvą apyvartą“.

80 proc. ar daugiau?

Bendrovės „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovas Sergejus Dementjevas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šios trąšos buvo vežamos ne pirmus metus, ir niekam dėl to nekilo jokių klausimų.

„O dabar lyg iš niekur nieko muitinė atliko tokį tyrimą ir sako: atsiprašome, bet jūs dėl kodo neteisūs. Mes savo ruožtu klausėme – kodėl mes neteisūs? Atsakymo kol kas negavome. Bet nelaukdami to atsakymo patys pradėjome tyrimą, kad išsiaiškintume, kas teisus“, – komentavo „Linas Agro“ atstovas ir pridūrė, jog dėl trąšų mišinio tikslios sudėties nustatymo kreiptasi ir į nepriklausomas akredituotas laboratorijas.

„Mūsų tvirtu įsitikinimu, bendras amonio nitrato kiekis šiame produkte yra kur kas mažesnis nei 80 procentų. Jis tam ir sukurtas, kad jame jo būtų mažiau nei 80 procentų“, – sakė S. Dementjevas.

Tačiau Muitinės laboratorija laikosi kitos nuomonės: pagrindinėje šio trąšų mišinio dedamojoje amonio nitrato kiekis iš tikrųjų neviršija 80 proc., tačiau sumaišius ją su priedais, kuriuose taip pat yra šios medžiagos, bendras jos kiekis viršija 80 procentų.

„Jie teigia vienaip, mums atrodo kitaip. Mes paaiškinome, kodėl reikia priskirti trąšas tam kodui, pagal kurį reikia mokėti antidempingo muitą. Kol kas vyksta ginčai, aiškinamasi toliau“, – sakė Muitinės laboratorijos direktoriaus pavaduotoja Svetlana Urbonienė.