Toliau išlaidaujame ir auginame infliaciją
Maž­me­ni­nės pre­ky­bos apy­var­tos au­gi­mas Lie­tu­vo­je lie­ka vie­nas spar­čiau­sių Eu­ro­po­je, nors ir pa­si­ro­do pra­ne­ši­mų apie eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mą. Ne­ma­žė­jan­tis par­duo­tu­vių po­trau­kis di­di­na ir pre­kių kai­nas. Ma­žes­ni var­to­ji­mo ro­dik­liai bu­vo iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se ir Bal­ti­jos kai­my­nė­se.

Statistikos departamentas pranešė, kad gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo 0,4 procento. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,5 proc., o paslaugų – 0,2 procento. Labiausiai per mėnesį pabrango degalai, avalynė, transporto priemonių priežiūra, remontas, farmacijos gaminiai. Labiausiai sumažėjo šilumos energijos, atliekų surinkimo paslaugos, vaisių ir spirituotų gėrimų kainos.

Metinė infliacija Lietuvoje (šią gegužę, palyginti su pernai geguže) siekė 2,9 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 3,7 procento. Didžiausią dalį namų ūkio išlaidų struktūroje (6,7 proc.) per metus sudarė 10 proc. pabrangę automobilių degalai.

Eurostato duomenimis, šių metų balandį, palyginti su pernykščiu, Lietuvoje mažmeninės prekybos apyvarta buvo 6,5 proc. didesnė. Labiau vartojimas augo tik Rumunijoje (7,4 proc.) ir Lenkijoje (6,6 proc.). Vengrijoje mažmeninė prekyba per metus paaugo 6,1 proc., Latvijoje – 3,1 procento. Daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių mažmeninė prekyba menko: Suomijoje apyvarta sumažėjo 0,3 proc., Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po 0,6 proc., Portugalijoje – 1,2 proc., Slovėnijoje – 1,4 proc., Maltoje – 3,1 procento.

ES mažmeninės prekybos apyvarta per metus vidutiniškai padidėjo 1,7 procento. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) didžiausias mažmeninės prekybos augimas buvo fiksuotas Vokietijoje (2,3 proc.), Rumunijoje (1,7 proc.), Airijoje, Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (po 1,5 proc.). Mėnesio mažmeninės prekybos apyvarta labiausiai krito Portugalijoje (4,1 proc.), Slovėnijoje (2 proc.), Estijoje (1,8 proc.) ir Latvijoje (1,3 proc.).

Naftos korta

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Paulius Morkūnas komentavo, kad metinė infliacija gegužę kilstelėjo nuo 2,2 iki 2,9 proc. daugiausia dėl pasaulyje brangstančios naftos, kuri lėmė benzino ir dyzelino kainų augimą ir Lietuvoje. Nuo metų pradžios naftos kaina padidėjo apie 10 proc., tai lėmė sumažėjusi naftos gavyba Venesueloje ir JAV sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo, didinantis neapibrėžtumą dėl Irano naftos pasiūlos pasaulinėje rinkoje, taip pat nuo balandžio vidurio JAV dolerio atžvilgiu atpigęs euras bei didelė pasaulinė naftos paklausa.

P. Morkūnas komentare teigė, kad metų pradžioje Lietuvoje dyzelinas vidutiniškai brango daugiau nei 4 proc., apie 3 proc. augo ir benzino kainos. Nors degalai brangsta, Lietuvoje jie yra vieni pigiausių ES. „Bet jeigu tokia naftos kainų raidos tendencija užsitęstų, dėl didėjančių gamybos ir transportavimo sąnaudų gamintojai ir paslaugų teikėjai gali peržiūrėti prekių ir paslaugų kainas“, – sakė ekonomistas.

Maisto kainos, P. Morkūno teigimu, Lietuvoje po truputį kyla ir šiemet yra maždaug 3 proc. didesnės nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Per metus labiausiai pabrango įvairių rūšių aliejus ir riebalai (per 10 proc.), vaisiai (apie 7 proc.). Apie 6 proc. brangesnis nei prieš metus yra pienas ir jo produktai, kiaušiniai, bet šiemet pigiau mokame už daržoves bei cukrų.

Brangiausios šukuosenos ES

Paslaugos šiemet brangsta vidutiniškai apie 4,5 procento. Metų pradžioje Lietuvoje sparčiausiai iš visų ES šalių kilo restoranų ir kavinių paslaugų kainos, o pagal augančius kirpyklų paslaugų įkainius Lietuvą lenkė vos keletas ES šalių. „Pagrindinė šio reiškinio priežastis – spartus vidutinio darbo užmokesčio ir lėtesnis darbo našumo augimas“, – tvirtino P. Morkūnas.

Kaip teigė ekonomistas, naujausi duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis metinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalyje padidėjo 9,5 proc., o darbo našumo kilimas nesiekė 4 procentų. Šių rodiklių skirtumas, pirmąjį šių metų ketvirtį siekęs per 5 proc., nemažai lemia ir paslaugų kainų kilimą. Be to, brango paslaugos, susijusios su keleivių vežimu. „Esama ekonominė situacija rodo, kad paslaugų sektoriuje kainų lėtėjimo bent artimiausiu metu laukti neverta“, – sakoma Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo ekonomisto P. Morkūno komentare.