Tikroji SGD terminalo Klaipėdoje istorija (VI dalis)
Prieš įgy­ven­di­nant su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo pro­jek­tą Vy­riau­sy­bė jo ne­ver­ti­no eko­no­mi­nio nau­din­gu­mo as­pek­tu, taip pat ne­ver­ti­no, kaip pa­si­rink­tas pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo bū­das pa­veiks du­jų sek­to­riaus var­to­to­jus. Ne­bu­vo mo­de­liuo­ja­mi ir pa­si­rink­to fi­nan­sa­vi­mo bū­do pri­va­lu­mai bei trū­ku­mai.

Ypač svarbaus valstybei objekto – gamtinių dujų terminalo – statybos, kurią planavo Gedimino Kirkilo Vyriausybė, pradžia buvo nukelta keleriems metams dėl galimai politinių dešiniųjų Vyriausybės motyvų. Šitaip buvo prarasta galimybė įgyvendinti projektą privataus investuotojo lėšomis ir pavėluota pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama. Atrodo, kad Vyriausybė iš tikrųjų nė nesiekė SGD terminalo įgyvendinimui pasinaudoti ES finansine parama, o tik imitavo pastangas.

Tokias SGD terminalo projektuotojams ir vykdytojams nepalankias Laikinosios tyrimo komisijos išvadas 2014 metų balandžio mėnesį patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas.

Išvadose, be kitų dalykų, konstatuota, jog „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva, neturėdama nei Vyriausybės jai suteiktų įgaliojimų, nei akcininkų sprendimo. 2012 metų vasario 15 dieną Vyriausybės priimtas nutarimas ir tų pačių metų birželio 12 dieną Seimo priimtas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas tik patvirtino įvykusį faktą. O sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimtas pradėjus projektą įgyvendinti.

„Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus projektą vykdyti, laikytinas ydingu“, – teigta Seimo patvirtintose išvadose.

Daugiausia aistrų kėlė SGD terminalas

2014 metų balandžio 10 dieną Seimas priėmė nutarimą, kuriuo pritarė Laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvadai, ir pripažino, kad komisija darbą baigė. Už tokį Seimo nutarimą balsavo 70, prieš – 25, susilaikė 5 parlamento nariai.

Tuo tarpu Laikinosios tyrimo komisijos Seimui pateiktam išvadų projektui pritarė 7 iš 12 jos narių – jos pirmininkas socialdemokratas Artūras Skardžius bei jo partijos kolegos Birutė Vėsaitė ir Eduardas Šablinskas, Lenkų rinkimų akcijos narys Michalas Mackevičius, „darbiečiai“ Kęstutis Daukšys ir Raimundas Paliukas ir partijos „Drąsos kelias“ narys Valdas Vasiliauskas.

Nesutikę su komisijos sprendimu konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Kęstutis Masiulis pateikė atskirąją nuomonę ir alternatyvias išvadas.

Laikinoji tyrimo komisija tyrė ne vien SGD terminalo projektą. Iš viso parlamentinis tyrimas turėjo atsakyti į 21 klausimą, kurie aprėpė ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, ir Visagino atominės elektrinės statybos, ir elektros jungčių, ir dujų ūkio problemas. Dėl daugumos pastarųjų projektų pasiūlyta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tačiau daugiausia iečių vis dėlto laužyta dėl SGD terminalo projekto.

Laikinoji tyrimo komisija siekė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva į gamtinių dujų kainą buvo įtrauktos SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos; kiek 2009–2012 metais išaugo dujų tarifai; kokių priemonių ėmėsi Energetikos ministerija dujų kainai mažinti; kiek už dujas tuo metu mokėjo kitos ES valstybės narės; dėl kokių priežasčių Lietuva už dujas mokėjo vieną didžiausių kainų ES.

Komisija aiškinosi, kodėl „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo už plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos nuomą mokėti 492 tūkst. litų per dieną, neatsižvelgdama į tai, ar ji bus naudojama, bei kodėl sutartyje dėl šios saugyklos nuomos nėra nurodyta likutinė vertė.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas socialdemokratas Artūras Skardžius viešai pripažino, jog išvados sušvelnintos jo partijos kolegos premjero Algirdo Butkevičiaus prašymu./Alinos Ožič nuotrauka

Priminė kovas be taisyklių

Seimas Laikinąją tyrimo komisiją „Dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo“ sudarė 2013 metų birželio 11 dieną. Komisija buvo įpareigota Seimui išvadas ir pasiūlymus pateikti iki lapkričio 15 dienos, tačiau komisijos darbas pratęstas du kartus, jai pavesta tirti papildomus klausimus.

2014 metų balandį Seimui buvo pateiktos išvados buvo gerokai švelnesnės už pirminį variantą. Laikinoji tyrimo komisija, pavyzdžiui, nebesiūlė persvarstyti SGD terminalo sutarčių.

Pirminiame komisijos išvadų variante ketinta siūlyti teisėsaugai ištirti SGD terminalo statybos teisėtumą ir skaidrumą, tačiau Seimas tik paprašė Vyriausybės, kad objektą baigus statyti projektą įvertintų nepriklausomas auditas.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas socialdemokratas A. Skardžius viešai pripažino, jog išvados sušvelnintos jo partijos kolegos premjero Algirdo Butkevičiaus prašymu.

Pats Vyriausybės vadovas buvo viešai pareiškęs, kad A. Skardžiaus komisija viršijo savo įgaliojimus. Premjeras bandė švelninti bendražygių įkarštį ir svarstant išvadas Seime, ragino nesiųsti neigiamos informacijos tarptautinėms finansų institucijoms.

„Matome labai daug emocijų iš visų pusių. Bet aš labai atsakingai, nepolitikuodamas noriu pasakyti, kad SGD terminalas yra statomas pagal nustatytą grafiką, tikrai jokių pažeidimų nėra, nes mes juos ištaisėme. Kai kurie įstatymai prieštaravo Europos Sąjungos teisei ir buvo apskųsti Konkurencijos tarybai. Po to mes diskutavome su Europos investicinio banko (EIB) valdyba, pats banko prezidentas buvo atvykęs ir susitikęs su manimi. Vilniuje buvo organizuotas EIB valdybos posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas skirti 300 mln. litų paskolą. Visai Europai ir pasauliui buvo pasiųsta žinia, kad toks terminalas reikalingas. Ir aš manau, kad mes turėtume dėl jo susitarti ir nediskutuoti apie tai. Pastačius, jei reikia, Vyriausybė atliks auditą, kaip yra pavesta“, – Seime kalbėjo A. Butkevičius.

Laikinosios komisijos išvadų svarstymas parlamente priminė kovų be taisyklių ringą. A. Skardžius SGD terminalo projektą įgyvendinančios „Klaipėdos naftos“ vadovui Rokui Masiuliui suteikė „kvalifikuoto sukčiaus ir machinatoriaus“ vardą, plėšikais, sukčiais, melagiais išvadino konservatorius, o pats sulaukė jų kaltinimų, kad vykdo Rusijos užsakymą kenkti strateginiams projektams.

Vėliau A. Skardžius grasino, kad dėl šmeižto kreipsis į teismą, o Seimo opozicijos lyderis konservatorius A. Kubilius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Skardžiaus veiklos, kuri esą diskredituoja Lietuvos strateginius siekius.

Laikinosios komisijos darbą aštriai kritikavo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas, apkaltinęs Seimo politikus kenkimu SGD terminalo projektui, kartu ir Lietuvos energetinio saugumo interesams.

Teisėsauga nepadėjo tyrimui

To meto šalies žiniasklaida akylai stebėjo Seime vykusias kovas. Po balsavimo Seime „Lietuvos rytas“ redakcijos skiltyje „Laiko ženklai“ rašė, kad komisija iš peties smogė A. Kubiliaus Vyriausybei ir konservatoriams, nes paskelbė nemažai faktų, keliančių rimtų įtarimų, ar strateginiai energetikos projektai įgyvendinami skaidriai.

„Argi ne skandalinga, kad per trejus metus vien energetikos projektų teisininkams ir konsultantams sumokėta 250 mln. litų? Verta išsiaiškinti, kodėl taip brangiai pagal aukščiausius tarptautinius tarifus mokėta užsienio specialistams, nors realiai dirbo jų nusamdyti lietuviai. Atkreipia dėmesį ir tai, kad samdytos tos pačios seniai su konservatoriais bendradarbiaujančios teisinių paslaugų bendrovės. Nėra atsakymo ir kodėl paskutinėmis energetikos ministro A.Sekmoko darbo dienomis neskelbiamų, supaprastintų derybų būdu, be konkurso daugiau nei milijono litų vertės užsakymas teko ankstesnei jo darbovietei. Tai tik maža dalis A.Skardžiaus komisijos pastebėtų skandalingų faktų. Bet ar galima tikėtis, kad teisėsauga sugebės juos ištirti? Tuo galima labai abejoti“, – rašė „Lietuvos rytas“.

Laikraštis, be kitko, priminė, kad dar dirbant A. Skardžiaus komisijai kai kurie jos nariai skundėsi, jog teisėsauga nerodo jokio noro talkinti tyrimui. „Vargu ar ir galėjo būti kitaip, kai savo priešiško požiūrio į komisiją beveik neslėpė prezidentė D. Grybauskaitė. Valdančiųjų iniciatyva sudaryta A.Skardžiaus komisija sulaukė ir premjero A. Butkevičiaus dūrių. Galbūt todėl, kad A. Skardžiaus atakos prieš šį projektą Vyriausybę iš tiesų stūmė į keblią padėtį. Vieši įtarinėjimai, kad SGDT laivą Lietuvai nuomosianti norvegų bendrovė „Hoegh LNG“ galbūt dirba neskaidriai, nes registruota lengvatinio apmokestinimo zonoje Bermudoje ir prašo plėšikiškos kainos, privertė reaguoti Norvegijos valdžią. Galima suprasti A. Butkevičių – jo Vyriausybę ištiktų tikra politinė katastrofa, jeigu iš skalūnų dujų paieškos Lietuvoje projekto pasitraukus amerikiečių „Chevron“ durimis trenktų dar ir norvegų bendrovė. Tokiu atveju strateginis SGDT projektas būtų sužlugdytas, užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuva kristų kone iki nulio, o visa kaltė tektų socialdemokratams“, – svarstė to meto didžiausias šalies dienraštis.

Vis dėlto laikraštis pripažino, kad tiriant SGD terminalo projekto skaidrumą A. Skardžiaus komisijos darbas priminė pastangas prisivyti nuvažiavusį traukinį.

Nesiekė pasinaudoti ES parama

Seimui pateiktose išvadose Laikinoji tyrimo komisija tvirtino, kad 2010 metų balandžio 14 dieną Vyriausybė, kaip pagrindinė akcininkė, priėmė sprendimą nutraukti UAB „Gamtinių dujų terminalas“ veiklą, laikydama svarbia priežastimi Ūkio ministerijos pareigūnų neva padarytus įstatymų pažeidimus steigiant įmonę ir parenkant investuotoją remiantis supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis (apklausos būdu).

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, 2014 metų gegužę, praėjus mėnesiui po minėtų išvadų patvirtinimo Seime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) baudžiamąją bylą prieš valstybės tarnautojus nutraukė ir galutinai nutarė, kad didelės neturtinės žalos valstybei padarymu kaltinti pareigūnai nepadarė jokių veiksmų, kurie žlugdytų projektą ar darytų žalos valstybei.

„Žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas, o Lietuva iki šiol neturi suskystintų gamtinių dujų terminalo“, – teigta LAT nutartyje.

Bendrovę „Gamtinių dujų terminalas“ 2008 metų spalio 15 dieną įsteigė Ūkio ministerija (80 proc. akcijų priklausė Vyriausybei) ir AB „Achema“ (priklausė 20 proc. akcijų). Pagrindinė įmonės veikla – gamtinių dujų terminalo statyba, eksploatavimas ir gamtinių dujų laikymas.

Seimo Laikinoji tyrimo komisija dar iki LAT nutarties paskelbimo konstatavo, kad valstybei ypač svarbaus objekto – SGD terminalo – statybos pradžia buvo nukelta keleriems metams „dėl galimai politinių Vyriausybės motyvų“. Šitaip buvo prarasta galimybė įgyvendinti projektą privataus investuotojo lėšomis ir pavėluota pasinaudoti ES parama. Komisija konstatavo, kad Vyriausybė, įgyvendindama SGD terminalo projektą, nė nesiekė pasinaudoti ES finansine parama. Kaip žinoma, ES parama regioniniam SGD terminalui galėjo būti skiriama tik tuo atveju, jeigu dėl bendro projekto būtų susitarusios visos trys Baltijos valstybės.

Išvadose pažymėta, kad bendro SGD importo terminalo Baltijos regione projektas buvo įtrauktas į Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių planą, projektą palaikė ir skatino įgyvendinti Europos Komisija.

Be to, 2014 metų vasario 28 dieną Estija ir Suomija pasirašė memorandumą dėl gamtinių dujų dujotiekio „Balticconector“ statybos. Jis turėjo sujungti abi šalis ir du SGD terminalus abiejose Suomijos įlankos pusėse. Šių terminalų statybą didžiąja dalimi buvo numatoma finansuoti iš ES lėšų.

Šie projektai nebuvo įgyvendinti, kai Lietuva 2012 metais planavo įrengti SGD terminalą Klaipėdoje kartu su išnuomota plaukiojančiąja SGD saugykla su dujinimo įrenginiu ir pradėti jį eksploatuoti 2014 metų pabaigoje.

Bendrovę paskyrė be konkurso

Išvadose taip pat teigta, kad 2011 metų rugsėjo 23 dieną AB „Klaipėdos nafta“, kaip privatusis juridinis asmuo, neturėdama nei Vyriausybės jai suteiktų įgaliojimų, nei akcininkų sprendimo, savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti SGD terminalo projektą ir paskelbė konkursą dėl plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu pirkimo.

Komisijos nuomone, „Klaipėdos nafta“ buvo paskirta be konkurso, pažeidžiant nediskriminavimo, skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principus kitų ūkio subjektų atžvilgiu.

„Vyriausybės nurodytas pagrindinis motyvas priimant 2012 m. vasario 15 d. nutarimą buvo tas, kad AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva, todėl ji SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė yra de facto. 2012 m. kovo 2 d., praėjus tik 2 dienoms po Vyriausybės įgaliojimų įgyvendinti SGD terminalo projektą suteikimo, AB „Klaipėdos nafta“ su konkurso laimėtoja – Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG Ltd“ pasirašė 10 metų nuomos sutartį dėl plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos ir aptarnavimo paslaugų. Šia sutartimi AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo bendrovei „Hoegh LNG Ltd“ už 10 metų plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomą sumokėti 1 800 000 000 litų“, – teigė Seimo komisija.

Vežimas prieš ratus

2012 metų vasario 29 dieną Vyriausybė nutarimu „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo“ pavedė Energetikos ministerijai parengti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą. Šį įstatymą Seimas priėmė 2012 metų birželio 12 dieną.

„Darytina išvada, kad SGD terminalo įstatymas, nustatantis suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus ir sudarantis teisines, finansines ir organizacines sąlygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti, priimtas tada, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovę, o ši – jau sudariusi sutartį dėl plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos“, – teigė komisija.

Minėtas įstatymas taip pat nustatė, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą.

Laikinoji tyrimo komisija pažymėjo, kad Vyriausybė, teikdama SGD terminalo įstatymo projektą, aiškinamajame rašte nurodė, kad SGD terminalo projektas bus įgyvendinamas kaip komercinis projektas – privačiomis investuotojų lėšomis. Tačiau priimtas įstatymas jau numatė, kad SGD terminalo įrengimo bei eksploatavimo sąnaudas turės padengti visi dujų vartotojai per papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

„Tai, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, reiškia, kad už SGD terminalo statybą ir eksploatavimą turės mokėti visi dujų rinkos subjektai, nesvarbu, ar jie naudosis SGD terminalo paslaugomis, ar ne. SGD terminalo įstatymas iš esmės keičia iki šiol susidariusią gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainodarą, įtraukdamas į nurodytų paslaugų kainą ne tik su perdavimo paslaugomis susijusias sąnaudas, bet ir SGD terminalo priedo (plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos), kuris nėra susijęs su perdavimo paslaugomis, sąnaudas“, – teigė komisija.

Ji taip pat padarė išvadą, kad SGD terminalo paramos schema, įtvirtinta SGD terminalo įstatymo ir Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo, laikytina valstybės pagalba. O tokia valstybės pagalba turėjo būti iš anksto (dar iki SGD terminalo įstatymo priėmimo ir AB „Klaipėdos nafta“ paskyrimo projekto įgyvendinimo bendrove) suderinta su Europos Komisija ir gautas jos leidimas.

Be to, Seimo komisija konstatavo, kad pagal SGD terminalo įstatymo reikalavimus SGD terminalo įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą turėjo būti įtrauktos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyta tvarka ir sąlygomis. „Klaipėdos nafta“, prieš pradėdama įgyvendinti investicijų projektą, privalėjo investicijas ir eksploatavimo bei nuomos sąnaudas suderinti su VKEKK, bet to nepadarė“, – teigta Seimui pateiktose išvadose.

Seimo laikinoji tyrimo komisija pažymėjo, kad prieš įgyvendinant SGD terminalo projektą Vyriausybė jo nevertino ekonominio naudingumo aspektu. Taip pat nevertino, kaip pasirinktas projekto įgyvendinimo būdas paveiks dujų sektoriaus vartotojus. Nebuvo modeliuojami pasirinkto būdo privalumai ir trūkumai.

Iš Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų

* 2011 m. rugsėjo 23 d. AB „Klaipėdos nafta“, kaip privatusis juridinis asmuo, neturėdama nei Vyriausybės jai suteiktų įgaliojimų, nei akcininkų sprendimo, savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, 2011 m. liepos 1 d. sudarė sutartį su konsultacine bendrove „Fluor S. A.“ (paslaugų apimtis – 38,6 mln. Lt) ir paskelbė konkursą dėl plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu pirkimo.

* SGD terminalo projekto konsultantams 2011–2012 m. AB „Klaipėdos nafta“ sumokėjo daugiau kaip 52 mln. Lt. 2012 m. sausio 21 d. AB „Klaipėdos nafta“ baigė SGD laivo-saugyklos nuomos viešojo pirkimo konkursą (konkurencinio dialogo būdu) ir laimėtoju pripažino Bermuduose registruotą bendrovę „Hoegh LNG Ltd“.

* 2012 m. sausio 30 d. SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos (pirmininkas A. Kubilius) posėdžio metu AB „Klaipėdos nafta“ direktorius Rokas Masiulis nurodė, kad, norint pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju, AB „Klaipėdos nafta“ turi būti paskirta SGD terminalo projektą įgyvendinančia bendrove, dėl šios priežasties būtina skubiai priimti šiuos teisės aktus: Vyriausybės nutarimą dėl SGD terminalo įrengimo ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą.

* SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisija nutarė pavesti Energetikos ministerijai šiuos projektus parengti iki 2012 m. vasario 6 d. Pažymėtina, kad 2012 m. vasario 15 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“, kuriuo be konkurso paskyrė privatųjį juridinį asmenį AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove. Šis nutarimas įsigaliojo 2012 m. vasario 29 d.

* 2012 m. kovo 2 d. AB „Klaipėdos nafta“ su konkurso laimėtoja – Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG Ltd“ pasirašė 10 metų nuomos sutartį dėl suskystintų gamtinių dujų plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos ir aptarnavimo paslaugų.

* Šia sutartimi AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo bendrovei „Hoegh LNG Ltd“ už 10 metų plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomą sumokėti 1 800 000 000 litų.

* Konstatuotina, kad sutartyje numatyta fiksuota SGD laivo-ugyklos nuomos kaina – 189 000 JAV dolerių už vieną dieną (iš viso 365 dienos per metus). Į šią fiksuotą kainą bus įskaitomas laivo nuomos, valdymo, įgulos nuomos ir aptarnavimo (remonto) mokestis, tačiau ši fiksuota kaina galios tik pirmuosius dvejus metus, po to už aptarnavimo (remonto) paslaugas AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo atlyginti pagal faktiškai patirtas sąnaudas.

* Tikėtina, kad fiksuota SGD laivo-saugyklos nuomos kaina ateityje didės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši sutartis nėra išperkamosios nuomos sutartis, todėl nuomos sutartyje nėra numatyta SGD laivo-saugyklos su dujinimo įrenginiu likutinė vertė. Sutartyje nėra nustatyta, kad sumokėtas nuomos mokestis bus įskaitomas į plaukiojančiosios SGD saugyklos kainą (ją mažins), be to, sutartyje net nėra nustatyta nuomojamos plaukiojančiosios SGD saugyklos (visa SGD laivo-saugyklos) kaina.

* Vyriausybė, galimai įvertinusi AB „Klaipėdos nafta“ jau prisiimtus įsipareigojimus, parengė ir pateikė Seimui Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą, o 2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kuriame nustatė, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos (SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuoma) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis bus įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. Tai reiškia, kad už SGD terminalo statybą, eksploatavimą ir SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomą turės mokėti visi dujų vartotojai per papildomą dedamąją prie dujų perdavimo kainos.

* Pažymėtina, kad AB „Klaipėdos nafta“, priimdama sprendimą 10 metų laikotarpiui nuomotis SGD laivą-saugyklą (FSRU), nevertino alternatyvių įsigijimo būdų: SGD laivo-saugyklos įsigijimo išperkamosios nuomos būdu, SGD laivo-saugyklos pirkimo.

* Darytina išvada, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, nustatantis SGD terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus ir sudarantis teisines, finansines ir organizacines sąlygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti, priimtas po to, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovę, o ši – jau sudariusi sutartį dėl plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos.

* Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus projektą vykdyti, laikytinas ydingu.

* Komisija siūlo Vyriausybei, įgyvendinus suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, organizuoti nepriklausomo audito atlikimą ir audito išvadą pateikti Seimui.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas, 2014 metų balandis

Kitoje dalyje: kaip valdžia gelbėjo valstybinį SGD terminalą