Tiesioginių išmokų suvienodinimas: Lietuva ginklų nesudeda
Lie­tu­va, Lat­vi­ja, Es­ti­ja, Len­ki­ja ir Slo­va­ki­ja pir­ma­die­nį Briu­se­ly­je vy­ku­sia­me ES Že­mės ūkio ir žu­vi­nin­kys­tės mi­nis­trų ta­ry­bos po­sė­dy­je su­ge­bė­jo įžieb­ti ne­di­de­lį mū­šį ir rim­tai pa­sip­rie­ši­no ap­ta­kioms ta­ry­bos iš­va­doms, ku­rio­se ne­įt­vir­tin­tas jų rei­ka­la­vi­mas su­ma­žin­ti tie­sio­gi­nės par­amos že­mės ūkiui skir­tu­mus tarp ES ša­lių na­rių ir siek­ti jas su­vie­no­din­ti.

Apie būtinybę siekti suvienodinti Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas visų šalių narių žemdirbiams kalbama kone nuo Lietuvos narystės Bendrijoje pradžios, tačiau pastaruoju metu ši kova suaktyvėjo, skatinama artėjančių naujos ES finansinės perspektyvos svarstymų.

Briuseliui – vieningas pasipriešinimas

ES žemės ūkio ministrų taryboje pagrindinis dėmesys buvo skirtas diskusijoms dėl Europos Komisijos (EK) komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, kuriame numatomos svarbiausios ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kryptys po 2020 metų. Diskutuota dėl ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos parengto išvadų projekto. Lietuvai kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Slovakija šioms išvadoms nepritarus, jos nepatvirtintos.

Lietuvos žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad mūsų šalis labai rimtai vertina komunikate išskirtą BŽŪP vaidmenį užtikrinant šalių narių lygybę ir būtinybę sumažinti ES tiesioginės paramos skirtumus.

„Tiesioginė parama turi būti ne teisingesnė, o tiesiog teisinga ir sąžininga. Negalėjome pritarti tarybos išvadoms, kuriose nėra tiesioginių išmokų suvienodinimo siekių“, – po ilgų diskusijų konstatavo Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.

Lietuva ir jos kaimynės į Briuselį atvyko pasirengusios: praėjusią savaitę Rygoje Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje išreiškė vieningą siekį dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo – vadinamosios išorinės konvergencijos.

„ES žemės ūkio ministrų taryboje kalbėjome, kad vien fakto konstatavimo, jog išmokos yra nelygios, mums neužtenka. Reikia, kad taryba Europos Komisijai ir Parlamentui pasiųstų aiškią žinią, jog būtinas tolesnis tiesioginių išmokų vienodinimas iki visiškos konvergencijos. Tuomet valstybėms teks apsispręsti, kokie tie konkretūs dydžiai, kurių link judame. Nekalbame apie pinigų sumas, nepažeidžiame valstybių vadovų teisės jas nustatyti – kalbame tik apie teisingumo principus. Norime vienodų konkurencijos sąlygų visoms šalims, nes esame vienoje rinkoje, patiriame iš esmės tas pačias sąnaudas, – iš Briuselio „Lietuvos žinioms“ komentavo R. Taraškevičius. – Mums labai svarbu, kad pirmadienį buvo dar kartą labai aiškiai pasakyta, jog Baltijos šalys ir jų partneriai šiuo klausimu nežada trauktis ir toliau jį kels visomis formomis.“

Lietuvos žemės ūkio viceministro teigimu, yra susiformavęs blokas 8–9 ES šalių narių, kurios priešinasi konvergencijai. Kone aršiausios iš jų – Graikija ir Italija, kurių ūkininkai gauna dvigubai didesnes tiesiogines išmokas nei lietuviai.

„Kas yra konvergencija? Įsivaizduokime, kad yra horizantalus brūkšnys – tai ES tiesioginių išmokų vidurkis (apytiksliai 265 Eur už 1 ha). Vykstant konvergencijai, toms šalims narėms, kurios yra virš šio tariamo brūkšnio, dalis lėšų nubraukiama, kad būtų kilstelėtos lėšos toms, kurios yra žemiau jo“, – aiškino R. Taraškevičius.

Pasak jo, konvergencijos procesas prasidėjo jau dabartinėje finansinėje perspektyvoje (2014–2020 m.). Kasmet finansiniai paketai yra sudėlioti taip, kad Lietuva, Latvija ir Estija po truputį kyla, ir 2020 metais tiesioginės išmokos šioms šalims turėtų pasiekti 75 proc. ES vidurkio. Pagrindinė tiesioginė išmoka tuo metu teoriškai turėtų siekti 196 eurus už hektarą, bet realiai greičiausiai bus 181 euras, nes mūsų šalis pasididino žemės ūkio gamybai skirtą plotą.

Rolandas Taraškevičius: "Tiesioginė parama turi būti ne teisingesnė, o teisinga ir sąžininga.“/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vienodos išmokos – nebūtinai didesnės

Konkretus tiesioginių išmokų dydis kiekvienai ES valstybei narei priklauso nuo jos žemės ūkio veiklos produktyvumo, tai veiklai reikalingų sąnaudų. Svarbu ir bendras valstybės deklaruotas plotas, kuriame ši veikla vykdoma. Esama ir daugiau veiksnių, lemiančių išmokų dydį, bet, kaip rodo praktika, svarbiausias jų – startinė valstybės pozicija stojant į ES.

Štai kodėl ES valstybių senbuvių žemdirbiai iki šiol naudojasi kur kas didesnėmis išmokomis nei vėliau prie Bendrijos prisijungusių šalių ūkininkai. Tačiau Lietuvos atstovai tiki, kad taip bus neilgai, mat anksčiau buvę ryškūs įvairių rodiklių skirtumai tirpsta ir išlieka tik istorinės priežastys, lemiančios išmokų nelygybę.

Kai kurie ūkininkų atstovai ją vadina diskriminacija.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovai Aušrys Macijauskas ir Žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus naujienų agentūrai BNS yra sakę, kad dabartinė Lietuvos derybinė pozicija teikia vilčių, jog tiesioginės išmokos bus suvienodintos. „Politikoje nėra neįmanomų dalykų. Klausimas, kokią kainą Lietuva yra pasiryžusi mokėti už suvienodinimą. Jeigu tai būtų prioritetas numeris vienas, tai tikrai būtų įmanoma“, – teigė A. Macijauskas. Pasak jo, Lietuvai nepavyko išsikovoti vienodesnių sąlygų ūkininkams, derantis dėl 2014–2020 metų ES biudžeto, nes dėmesys buvo skirtas Ignalinos atominės elektrinės uždarymui finansuoti, struktūrinei paramai ir infrastruktūrai finansuoti.

A. Svitojus sakė, kad Lietuvai būtina tvirta pozicija, norint pasiekti vienodas tiesiogines išmokas: „Manau, kad reikia tos pozicijos laikytis. Nereikia derėtis, o turi būti suvienodinta. (...) Tas spaudimas turi būti, ir turime naudoti įvairius diplomatinius įrankius tam pasiekti. Manau, kad rezultatai bus. (...) Reikia turėti stiprią, motyvuotą ir apskaičiuotą poziciją.“ Jis teigė, jog ES tiesioginės išmokos nebūtinai gali būti visiškai lygios po 2020 metų, bet svarbu siekti, kad skirtumai tarp šalių būtų kuo mažesni.

A. Macijauskas taip pat kalbėjo, kad tiesioginių išmokų suvienodinimas reikštų vienodesnes konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams bendrojoje ES rinkoje. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad tiesioginių išmokų suvienodinimo metu Lietuvos ūkininkai tikriausiai negaus didesnių išmokų, o jos bus sumažintos Vakarų Europos žemdirbiams – Vokietijai ir Prancūzijai.

Parama suplaukė stambiems ūkiams

Lietuva pagal ES Bendrosios žemės ūkio politikos priemones 2014–2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš jų 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007–2013 metais gauta 3,869 mlrd. eurų, iš jų 2,049 mlrd. eurų sudarė tiesioginės išmokos.

„Siekis gauti vienodas tiesiogines išmokas ir su tuo susijusi politinė diskusija yra suprantami – tai didina kaimo politikai skiriamus išteklius. Tačiau tai yra tik vienas iš svertų. Manau, kad įvairiose politinėse derybose siekdama savo tikslų Lietuva turėtų plačiau kelti gyventojų skaičiaus mažėjimo klausimą, kad būtų pasiekiami didesni finansiniai ištekliai problemoms, susijusioms su emigracija, spręsti – tai ypač aktualu Lietuvos kaimui. Neužtenka gauti daug lėšų, labai svarbu, kaip jos panaudojamos ir kokius gavėjus jos pasiekia. ES žemės ūkio politikos ir tiesioginių išmokų šalutiniai efektai neretai užgožia gerą pagrindinį tikslą. Vienas tokių šalutinių efektų – tai ūkių stambėjimas naujose ES šalyse narėse, taip pat ir Lietuvoje. Manau, kad šis reiškinys – su ryškiu minuso ženklu“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė Rasa Melnikienė.

Pernai LAEI paskelbtos studijos duomenimis, nuo Lietuvos įstojimo į ES iki 2014 metų parama žemės ūkiui iš ES ir nacionalinio biudžeto išaugo 3,1 karto, tad skaičiuojant vienam kaimo gyventojui augimas būtų 3,6 karto.

Tačiau paramos išmokos, instituto duomenimis, buvo sutelktos į stambiuosius ūkius, kurių gaunamas pajamų lygis 10 kartų viršijo vidutinį dviejų asmenų šeimos darbo užmokestį ne tik žemės ūkyje, bet ir kituose šalies ekonomikos sektoriuose.

Be to, 94 proc. visų ūkininkų tiesioginės išmokos neužtikrino namų ūkiui pajamų lygio, kuris atitiktų bent dviejų asmenų vidutinį darbo užmokestį žemės ūkyje.

2016 metais, palyginti su 2005-aisiais, Lietuvos kaimo gyventojų buvo 15,7 proc. mažiau. Įdomu tai, kad Lietuvos kaimas labiausiai tuštėjo augant paramai, teikiamai kaimo plėtrai ir žemės ūkiui iš ES ir nacionalinio biudžeto.

Lietuvos kaimas labiausiai tuštėjo augant paramai, teikiamai kaimo plėtrai ir žemės ūkiui iš ES bei nacionalinio biudžeto.

Kas po 2020-ųjų – kol kas tik vizija

Kaip netolimoje ateityje klostysis žemės ūkio sritis, kai kurie orientyrai aiškėja iš pernai EK pristatyto komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, kuriame numatytos pagrindinės Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų (BŽŪP) kryptys.

Formuojama BŽŪP vizija – daug Lietuvai svarbių klausimų: BŽŪP supaprastinimas ir subsidiarumo principo stiprinimas, tiesioginių išmokų konvergencija, efektyvesnis kritinių situacijų valdymas, ūkininkų derybinių pozicijų stiprinimas, siekiant geresnio maisto tiekimo grandinės funkcionavimo, kartų atnaujinimo ir kaimo vietovių gyvybingumo užtikrinimas.

Pirmieji EK pasiūlymai dėl naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos turėtų būti pateikti gegužės 2 dieną, o dėl BŽŪP – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Laukia dideli iššūkiai dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES ir atsiradusių kitų prioritetinių sričių (saugumas, migracija), todėl manoma, kad parama žemės ūkiui gali mažėti.

Vidutiniai tiesioginių išmokų dydžiai ES valstybėse narėse*

ŠalisTiesioginės išmokos 2013 m., Eur/ha Tiesioginės išmokos 2019/2020 m., Eur/ha
Belgija433386
Bulgarija233228
Čekija257249
Danija363332
Vokietija319298
Estija117196
Airija271261
Graikija384350
Ispanija229233
Prancūzija296281
Italija404363
Kipras372338
Latvija95196
Lietuva144196
Liuksemburgas273269
Vengrija260251
Nyderlandai458403
Austrija262253
Lenkija215216
Portugalija194205
Rumunija183196
Slovėnija325302
Slovakija206210
Suomija237230
Švedija235229
Jungtinė Karalystė 229225

*Išmokų dydžiai apskaičiuoti ES valstybių narių nurodytų metų tiesioginių išmokų vokus padalijus iš 2009 m. jų deklaruoto paramai tinkamo ploto. 2009 m. deklaruotas tinkamas paramai plotas Lietuvoje – 2,64 mln. ha.

Šaltinis: ŽŪM

Tiesioginės išmokos

Pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš ES lėšų, mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą.

Išmoka už pirmuosius hektarus – papildoma išmoka iš ES lėšų už nustatytą pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų pirmųjų (iki 30 ha) hektarų skaičių.

Žalinimo išmoka – papildoma išmoka iš ES lėšų už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą, ji mokama už plotą pareiškėjui, atitinkančiam žalinimo išmokos reikalavimus.

Išmoka jaunajam ūkininkui – papildoma išmoka iš ES lėšų už deklaruotą plotą pareiškėjui, atitinkančiam išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimus.

Susietoji parama už plotą – papildoma parama iš ES lėšų tam tikrą žemės ūkio naudmenų plotą deklaruojančiam pareiškėjui už daržovių, išskyrus bulves, auginimą uždarajame (šildomuose šiltnamiuose) ir atvirajame grunte, taip pat už vaisių, uogų, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, sėklinių bulvių auginimą bei javų auginimą iš sertifikuotos sėklos.

Susietoji parama už gyvulius – už pienines karves, už mėsinius galvijus ir mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas.

Šaltinis: Nacionalinės mokėjimo agentūra prie ŽŪM