Teismas patvirtino ministerijos sutartį su vokiečiais
Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nis­tra­ci­nis teis­mas tre­čia­die­nį an­trą kar­tą ga­lu­ti­niu ir ne­skun­džia­mu spren­di­mu pa­tvir­ti­no Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos ir Vo­kie­ti­jos at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos kom­pa­ni­jos „Dan­po­wer“ tai­kos su­tar­tį, ku­ria vals­ty­bė pa­si­ža­da lai­ky­tis sa­vo anks­tes­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, o in­ves­tuo­to­jai at­sii­ma su tuo su­si­ju­sius mi­li­jo­ni­nius ieš­ki­nius.

Teismas taikos sutartį patvirtino byloje dėl Energetikos ministerijos 2013 m. išduoto, tačiau 2015 m. sustabdyto leidimo „Danpower“ elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu elektros tarifu. Analogišką sprendimą teismas jau buvo priėmęs praėjusią savaitę kitoje panašioje byloje – dėl šio ministerijos leidimo panaikinimo.

Teismas atmetė valstybės įmonės „Lietuvos energija“ ir bendrovės „Fortum“ valdomos Kauno kogeneracinės jėgainės bei „Kauno energijos“ prašymus įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Ženklas investuotojams

Kaip buvo sakęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, taikos susitarimas su „Danpower“ yra aiškus ženklas investuotojams, kad Lietuva yra patikima partnerė ir investicinė aplinka mūsų šalyje yra gerinama.

Derybas su Energetikos ministerija vedęs „Danpower Baltic“ valdybos pirmininkas Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel) tikisi, kad taikos sutartis sudarys sąlygas skaidriai ir sąžiningai konkurencijai bei efektyviai atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje.

„Mes tikimės, kad netrukus ir Lietuvoje bus galima dirbti kaip Vokietijoje – turint aiškią ilgalaikę atsinaujinančios energetikos strategiją, aiškias ir vienodas visiems taisykles, valią laikytis žodžio ir įstatymų viršenybę“, – teigia B. Fogelis.

Pasak jo, Vokietijos kompanija iš Lietuvos valstybės iš esmės gauna vienintelį dalyką – pažadą laikytis bent dalies savo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.

Atsiims milijoninius ieškinius

Vyriausybės patvirtinta Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Vokiečiai įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.

Valstybė išvengia ir bylinėjimosi išlaidų, kurios, ministerijos teigimu, visuose teismuose galėjo siekti iki 5 mln. eurų.

Taikos sutartimi „Danpower“ bus atstatytas 2013 m. suteiktas, bet 2015 m. panaikintas leidimas elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu 9,7 cento už kilovatvalandę tarifu 12 metų laikotarpiui.

Tuo tarpu Vokietijos investuotoja sutiko atsisakyti skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinės projektui Vilniuje.

Vokietijos kompanija taikos sutartimi taip pat patvirtino savo ketinimą investuoti į 100 krovos stotelių tinklą elektra varomiems automobiliams Lietuvoje.

Siekia vienodų sąlygų

„Danpower“ siekė ir sieks tik vienodų sąlygų. To reikia ir šilumos vartotojams, kurie sąžiningą kainą už šilumą mokės tik tuo atveju, jei žaliosios energetikos rinkos dalyviai varžysis realios konkurencijos sąlygomis“, – sako B. Fogelis.

Šių metų sausį teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu nustatė, kad Energetikos ministerija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti „Danpower“ išduotą plėtros leidimą jėgainės vystymui Vilniuje.

Analogiška byla tęsėsi ir dėl valstybės pažadėtų fiksuotų elektros tarifų Kaune.

Anot energetikos ministro Ž. Vaičiūno, kadangi situacijos Kauno projekte ir Vilniuje buvo praktiškai identiškos, o Vilniaus atveju teismas nepalaikė ministerijos atstovaujamos pozicijos, buvo beveik akivaizdu, jog ir Kauno atveju nutartis būtų tokia pati.

Juo labiau, kad teismas jau galutinai patenkino kitos šiame mieste nuo analogiškų ankstesnių Energetikos ministerijos veiksmų nukentėjusios bendrovės – „Foksitos“ pretenzijas ir atstatė jai 2013 metais aukcione laimėtą 12 metų fiksuotą 9,7 cento skatinamąjį elektros tarifą.

Tad iš valstybės pusės padarytas minėtas kompromisas – atstatytas „Danpower“ leidimas Kauno projekte, nelaukiant teismo sprendimo.

„Dėl to labiausiai laimės Kauno šilumos vartotojai, kurie jau seniai nusipelnė mažesnių sąskaitų“, – sako B. Fogelis.

Parama žaliajai energetikai

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto.

Per 2017 m. daugiau nei 1500 įmonių ir fizinių asmenų Lietuvoje buvo išmokėta beveik 148 mln. eurų paramos iš VIAP lėšų. Šiemet ši suma viršys 145 mln. eurų.

Pavyzdžiui, didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos paramą per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje.

Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų. Praėjusiais metais parama „Fortum“ jėgainei siekė 3,7 mln. eurų.

Tuo tarpu taikos sutartimi „Danpower“ atstatytas 2013 metais aukcione Kaune laimėtas tarifas per metus elektros vartotojams gali atsieiti apie 1,5 mln. eurų arba apie 18 mln. eurų per visą laikotarpį.

Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir čia valdo atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“, kuriai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Danpower“ priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.