Teismas išteisino VŠT vadovus
Bu­vę Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės val­do­mos įmo­nės Vil­niaus ši­lu­mos tink­lai (VŠT) va­do­vai ne­pa­da­rė įmo­nei mi­li­jo­ni­nės ža­los, nu­ta­rė teis­mas.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė VŠT ieškinį ir panaikino anksčiau teismų priimtą sprendimą areštuoti 3,7 mln. eurų vertės buvusio VŠT vadovo Arūnui Keserausko ir buvusių valdybos narių – Jono Urbanavičiaus, Virginijaus Dastiko ir Kęstučio Karoso turtą.

VŠT siekė iš A. Keserausko prisiteisti 376,6 tūkst. eurų žalos, o iš visų asmenų – solidariai 3,305 mln. eurų.

VŠT teisme siekė įrodyti, kad daugiau nei 2,3 mln. eurų nuostolį patyrė, vadovaujant A. Keserauskui ir įmonei finansuojant žlugusią ir bankrutuojančią oro bendrovę „Air Lituanica“. Dar 800 tūkst. eurų žalos patirta, pasirašius nuostolingą sutartį su koncerno „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės įmone „Reenergy“, o 400 tūkst. eurų – dėl A. Keserausko užsakytų nereikalingų paslaugų bei paramos dalijimo.

Tarp pastarųjų paslaugų minimos teniso aikštelių nuomos sutartys su bendrove „Teniso pasaulis“, radijo laidų užsakymo sutartis su „Znad Wiliii“, reklamos sutartys su Vilniaus teniso klubu, Vilniaus gyventojų apklausos sutartys su bendrovėmis „VIP viešosios informacijos partneriai“ ir „ON media“. Taip pat teigiama, kad VŠT suteikė beveik 430 tūkst. eurų paramos, nors nuo 2012 metų įmonės veikla tapo nuostolinga.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog sandoriai su „Air Lituanica“ buvo sudaryti ne tik pagrindinio akcininko (Vilniaus miesto savivaldybės – BNS) pritarimu, bet ir akcininko iniciatyva. Teismas nenustatė duomenų, kad buvę VŠT vadovai iš šių sandorių būtų gavę asmeninės naudos. Teismo teigimu, VŠT akcininkai ir stebėtojų taryba žinojo ir apie susitarimą su „Reenergy“.

Bylos duomenimis, VŠT 2013–2015 metais suteikė paramos už 212 tūkst. eurų, tačiau, pasak teismo, atsižvelgiant į bendrovės įstatinį kapitalą (103,24 mln. eurų), negalima teigti, jog parama galėjo turėti reikšmingos įtakos bendrovės rezultatams ar galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.

„Byloje nėra duomenų, kad VŠT patirtos teniso aikštelių nuomos, reklamos bei visuomenės nuomonės apklausos išlaidos trikdytų bendrovės veiklą, būtų neprotingos, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti įmonės vadovo (A. Keserausko – BNS) pareigų pažeidimo“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

A. Keserauskas VŠT vadovavo nuo 2009 metų lapkričio iki 2015 metų rugpjūčio, o visi asmenys įmonės valdyboje dirbo nuo 2011 metų gruodžio iki 2015 metų liepos.

2015 metų lapkritį Vilniaus valdžia paprašė prokurorų ištirti, ar A. Keserauskas galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasisavinti įmonės turto bei padaryti jai apie 3 mln. eurų žalos. 2015-ųjų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė netirti A. Keserausko galimo piktnaudžiavimo.