Tarp miškų gyvenantys ūkininkai avis augina be nuostolių
Dau­gia­ša­kio ūkio sa­vi­nin­kai Ali­na ir Lai­mas Ši­lei­kai ir žie­mą ne­tu­ri lai­ko il­sė­tis. Prieš­in­gai: Kau­no ra­jo­no Ku­ro kai­me da­bar pats dar­by­me­tis – in­ten­sy­viai ga­mi­na­mas bio­ku­ras, o avys vie­na po ki­tos ve­da ma­žy­lius.

Prieš penkerius metus, kai Šileikų sodyboje atsirado pirmosios keturios Lenkijos žemumų avys, šeimininkai buvo tvirtai apsisprendę – banda neviršys šimto galvų. „Šiuo metu jau turime 180 avių ir dar apie 20 mažylių laukiame. Gali nutikti ir taip, kad kitais metais gyvulių bus trigubai daugiau, nei planavome“, ‑ šypsojosi Laimas.

Pažįstami sodininkai, laikantys avių, iš Šileikų gaudavo joms šieno. Bet sužinoję, kad šeimininkai ketina tuos gyvuliukus pjauti, Šileikos nusprendė 4 avis išgelbėti – nusipirkti ir auginti. „Vėliau susiradome internete jų dar 11 tos pačios veislės. Bet dabar jau manome, kad be reikalo su avimis prasidėjome. Veiklos turime sočiai, avys atima labai daug laiko. Žinoma, šiltuoju metų laiku užtenka vandens ir grūdų įpilti, bet pusę metų – eini ir eini prie jų, ir viską rankomis atlikti tenka“, – pasakojo ūkio šeimininkė.

„Pirmaisiais metais avelės atvedė po vieną ėriuką. Šiemet jau turime tris trynukus ir keliolika dvynukų. Per dvejus metus sulaukiame trijų vadų“, – džiaugėsi ūkininkas.

Lenkijos žemumų avys – palyginti reta veislė, jų Lietuvoje tėra apie 600. Pirmuosius trejus metus Šileikai formavo bandą pasilikdami pateles ir parduodami tik avinus. Praėjusieji metai buvo pirmieji, kai Kuro kaimo ūkininkai pradėjo pardavinėti ėrieną ir paskerdė apie 30 gyvuliukų. Šiemet toks likimas laukia gerokai gausesnio būrio augintinių, mat didžioji dalis vados – patinukai.

L. Šileika, skaičiuodamas sparčiai didėjančią bandą, baiminasi, ar užteks pašarų. „Jei gegužės viduryje galėsime išginti į laukus, bėdos nebus“, ‑ mano Laimas. Avių racioną, be šieno, šiuo metu sudaro įvairios daržovės ir grūdai, o 0,5 tonos sveriančio šieno ritinio augintinėms užtenka porai dienų. Avims palepinti specialiai sėjama apie 2 ha avižų. Kai ateina laikas augalus pjauti, ūkininkas paleidžia avis, kad jos sudorotų derlių. Avižos iki vasaros pabaigos atželia, todėl gyvieji kombainai dar kartą grįžta į tą patį lauką.

Šileikų sodyba apsupta miškų, kuriuose ir vilkų esama. Todėl ūkininkai džiaugiasi, kad jų avys baugščios, nakvoti visada sugrįžta į tvartą. Ir, sakytum, laikrodį turi, vėliausiai parsiranda 23 val., o 7 val. ryto vėl traukia į pievas.

Prieš kelerius metus kaimynei vilkai išpjovė visą avių bandą, nors ji ganėsi aptvare prie pat namų. Todėl Šileikai ryžosi stambiai investicijai – visą teritoriją užtvėrė patikima tvora, naudojama greitkeliuose eismui nuo žvėrių apsaugoti. Per tokį tinklą, Laimo žodžiais, tik zuikis gali pralįsti, o jis, kaip žinoma, avims – ne priešas.

Tvarko apleistus plotus

Šileikų ūkis – ne tik 200 avių, bet ir 150 ha javų, 30 ha pievų bei ganyklų, 40 ha miško. Būtent pastarasis nekilnojamasis turtas prieš septynerius metus ir pastūmėjo ūkininkus į dar vieną veiklos sritį.

2011 metais Žemės ūkio ministerija parengė supaprastintą programą, kuri leido ūkininkams, turintiems miško, įsigyti miškų ūkio technikos. L. Šileika surizikavo parengti projektą. Jis atitiko pirmąjį pagal svarbą ir dar bent tris kriterijus. Šie ūkininkai iki tol nebuvo prašę ir gavę jokios Europos Sąjungos (ES) paramos, ūkyje reikalingą techniką įsigiję savo lėšomis, tad gavę finansavimą nusipirko traktorių ir priekabą. Išretino ir atliko ugdymo darbus savame mišriame miške, iškirto lapuočius, paliko tik ąžuolus, pušis ir egles. „Iš pradžių manėme, kad galėsime pasigaminti kuro sau, kaimynams techniką paskolinsime. Tačiau tais pačiais metais prasidėjo biokuro gamybos vajus. Aplink – daug apleistų plotų, kažkas paragino mus imtis šio verslo. Manėme, kad traktorius atsipirks po dešimtmečio, tačiau teprireikė vos poros metų, nes sulaukiame nemažai užsakymų. Dirbame ne tik Zapyškio seniūnijoje, apleistus plotus tvarkome iki pat Kauno“, ‑ pasakojo ūkio savininkas.

Šienas pasiekia net Indoneziją

Nors Zapyškio seniūnijoje žemės nederlingos, Šileikai sėja rugių, kvietrugių, avižų, grikių. Už kelių dešimčių kilometrų šakiečiai iš ha kulia 10 t kviečių, o Zapyškio seniūnijos ūkininkai džiaugiasi gavę 4, o kartais tenka pasitenkinti ir viena tona.

Grikiai į Šileikų ūkį atkeliavo tais pačiais metais, kaip ir avys. Grikių plotą ūkininkai vis didina, mat šie augalai prastose žemėse gerai dera, iš ha pavyksta prikulti 1– 1,2 t, o ir supirkėjai moka palyginti neblogai. Kadangi šiems augalams nereikia trąšų ir cheminių apsaugos priemonių, juos auginti apsimoka. Be to, kaip teigė Laimas, grikiai ypač tinkami sėjomainai, po jų dirva labai atsigauna.

Ūkininkų pievose ir ganyklos ne tik ganosi avių banda ir gaminamas pašaras žiemai – šeima plėtoja dar vieną netradicinį verslą – parduoda šieną graužikų pašarui. Dievogaloje veikiančioje bendrovėje „Terra Animalis“ šienas fasuojamas ir parduodamas šalies prekybos centruose, be to, eksportuojamas į Indoneziją bei Italiją. Per mėnesį Šileikai šiai bendrovei parduoda apie 5 tonas šieno, ir šis iškeliauja per pasaulį.