Švinu patręši, šviną ir surinksi: pramonininkai ragina sekti Vokietijos pavyzdžiu
Nuo pat Lie­tu­vos įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą die­nos, tai yra be­veik 15 me­tų, ša­lies trą­šų rin­ko­je vei­kian­tiems su­bjek­tams lei­džia­ma pikt­nau­džiau­ti tei­sės spra­go­mis ir tiek­ti rin­kai bet ko­kias, net svei­ka­tai pa­vo­jin­gas trą­šas.To­kią iš­va­dą laiš­ke mi­nis­trui pir­mi­nin­kui Sau­liui Skver­ne­liui dė­lio­ja Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ja (LPK). Ke­lių pus­la­pių do­ku­men­te apž­vel­gia­ma ša­lies trą­šų rin­kos pa­dė­tis bei tei­kia­mos pa­sta­bos dėl šiuo me­tu ren­gia­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­teik­tų ir tie­kia­mų rin­kai trę­šia­mų pro­duk­tų įsta­ty­mo pro­jek­to.

Laiške, kurį pasirašė LPK prezidentas Robertas Dargis, teigiama, jog iki šiol Lietuvoje nevykdoma valstybinė trąšų rinkos priežiūra ir nėra taikomi privalomi europiniai reikalavimai.

Toks Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų reikalavimų ir įpareigojimo valstybėms narėms užtikrinti EB trąšų atitikties veiksmingą kontrolę ilgametis ignoravimas yra visiškai nepateisinamas visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos požiūriu. „Valstybėje šiuo metu nėra nei taisyklių, nei reikiamų priemonių deramai trąšų rinkos kontrolei įgyvendinti“, – pažymima LPK pareiškime.

Plūsta nekokybiškos trąšos

Kai nėra tvarkos ir kontrolės, iš trečiųjų šalių į Lietuvą gali būti įvežamos nekokybiškos trąšos. Tokių trąšų įsigiję ūkininkai gali ne tik išauginti mažesnį, negu tikėjosi, derlių, bet ir užteršti pasėlius. O šiomis trąšomis užnuodytoje žemėje išaugintuose produktuose, kurie patenka ant vartotojų stalo, gali likti žmonių sveikatai pavojingų elementų.

Lietuva ir Malta yra vienintelės Europos Sąjungos (ES) valstybės, kuriose nėra reguliuojama rinkai tiekiamų trąšų kokybė.

ES naudojamų trąšų kokybę reglamentuoja 2003 metų spalio 13 dieną įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl trąšų. Nuo tada visos trąšos, kurios atitinka šio reglamento reikalavimus, gali būti laisvai tiekiamos visoje ES erdvėje. Šio reglamento neatitinkančių trąšų gamybos, tiekimo ir naudojimo reikalavimus savarankiškai turėtų nustatyti pačios ES valstybės narės.

Kadangi Lietuvoje reikalavimų ne „EB trąšoms“ nėra, kaip trąšą pardavinėti galima beveik bet ką. Lietuvoje susiklostė keista padėtis, nes ES reglamentą atitinkančioms trąšoms taikomi kokybės reikalavimai, o šio reglamento neatitinkantiems produktams – ne. Jomis galima laisvai prekiauti, jų kokybės valstybė nekontroliuoja ir už pažeidimus nebaudžia.

Mat nuo 2013 metų gegužės Lietuvoje įsigaliojusį Tiekiamų rinkai trąšų įstatymą 2014 metų birželį Seimas atšaukė kaip neatitinkantį ES reikalavimų. Tačiau iš esmės įstatymas net nebuvo įsigaliojęs, nes nustatytas pereinamas laikotarpis ir kai kurios įstatymo nuostatos turėjo būti įtvirtintos Vyriausybės nutarimais, todėl realiai nekokybiškų trąšų srautas niekada nebuvo sustabdytas.

Kai kurie rinkos dalyviai teigia, jog Lietuvoje išparduodamos nekokybiškos, deklaruotų parametrų neatitinkančios trąšos, kurias pernelyg rizikinga vežti į kitas valstybes, nes į Lietuvą labiau apsimoka vežti ne kaip ES reglamentą atitinkančias, o kaip kitas (Lietuvoje niekaip nereglamentuojamas) trąšas. Bandant jas realizuoti kitose ES valstybėse gresia griežtos sankcijos.

Kiek tokių trąšų cirkuliuoja Lietuvoje, duomenų neturi nei verslas, nei valstybės institucijos. Tačiau verslininkai teigia, kad yra gavę pasiūlymų iš Rusijos gamintojų įsigyti ES reikalavimų neatitinkančių trąšų. Pasak jų, kai nėra šių trąšų kokybei keliamų reikalavimų, joms patekti į Lietuvą sudarytos idealios sąlygos.

ES reglamento neatitinkančios trąšos gali būti užterštos įvairiomis priemaišomis, pavyzdžiui, sunkiaisiais metalais (įtariama, jog kai kurie gamintojai kaip žaliavą trąšų gamybai naudoja panaudotą švininių akumuliatorių elektrolitą), ar veikliosios medžiagos kiekis neatitikti deklaruojamų verčių. Tarkime, turėtų būti 30 proc. azoto, o jeigu jo yra 25 proc., ar jose yra sveikatai kenksmingų priemaišų, – niekas Lietuvoje to nenustatys. Kitoje šalyje tokios trąšos iš karto būtų išimtos iš apyvartos, o jų tiekėjas nubaustas.

Nekokybiškomis trąšomis patrešęs žemę ūkininkas ne tik nesulauks norimo derliaus, bet ir, pavyzdžiui, jeigu trąšos užterštos švinu, šis pateks į išaugintą daržovę, o tada ir į pirkėjo skrandį. Ūkininkas, net jeigu įtaria, kad įsigijo nekokybiškas trąšas, neturi kam pasiskųsti ir ieškoti pagalbos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ūkininkams pataria dėl trąšų kokybės patiems kalbėtis su pardavėju arba kreiptis į teismą.

Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą šiuo metu nevaržomai įvežamos trąšos iš šių trečiųjų šalių: Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Ukrainos, Kinijos. Daugiausia – iš Baltarusijos ir Rusijos.

Rengiamas projektas kelia abejonių

Tačiau ir dabar rengiamas naujo Lietuvos Respublikos pateiktų ir tiekiamų rinkai tręšiamų produktų įstatymo projektas rinkos dalyviams kelia abejonių. Pareiškime premjerui pramonininkai atkreipia dėmesį, kad nacionalinis teisinis reglamentavimas neturi nustatyti kitų taisyklių ar sąvokų, nei galiojantys tiesiogiai taikomi ES teisės aktų reikalavimai. Todėl LPK prašo visas rengiamo įstatymo nuostatas suderinti su minėtu Europos trąšų reglamentu bei įgyvendinti visas jame numatytas valstybinės kontrolės priemones, kurias privalo užtikrinti valstybė narė, kontroliuodama „EB trašų“ atitiktį šio reglamento reikalavimams.

LPK nuomone, rengiamo įstatymo projekto tekstas nėra nei visapusiškas, nei išsamus, neaiškūs konkretūs rinkos dalyviams keliami reikalavimai, todėl abejojama, ar įstatymą priėmus bus pasiekti ES reglamentavimo tikslai. „Poįstatyminiais teisės aktais bus sudarytos visos sąlygos nesudėtingos procedūros priemonėms nuolat keisti nustatytus reikalavimus ar net jų nepriimti. Nesant tokio poįstatyminio teisės akto, trąšų įstatymas tiesiog negalės būti įgyvendintas“, – teigiama pareiškime.

Pramonininkai pažymi, jog reikalavimai ne „EB trąšoms“ privalo būti nustatyti įstatyme ar jo priede, nes tik įstatymo nuostatos užtikrintų trąšų rinkos reikalavimų aiškumą, konkretumą ir stabilumą.

LPK įsitikinimu, įstatymas bus veiksmingas ir efektyvi rinkos kontrolė bus pasiekta tik tada, jeigu bus įgyvendinamos trys pagrindinės priemonės. Pirma, nustatyti aiškūs reikalavimai ne „EB trąšoms“. Antra, sukurta aiški „EB trąšų“ ir ne „EB trąšų“ rinką įgaliota kontroliuoti institucijų sistema su konkrečiais įgaliojimais. Trečia, nustatyta veiksminga ir atgrasanti sankcijų sistema Trąšų reglamentą ir nacionalinį įstatymą pažeidžiantiems subjektams.

„Deja, išanalizavę įstatymo projektą, matome tik reglamentavimo užuomazgas, tačiau įstatymo projekto analizė rodo, kad veiksminga trąšų rinkos kontrolė nesukuriama, nes visų trijų anksčiau nurodytų būtinų sričių reglamentavimas arba neišsamus, arba nukreipiantis į poįstatyminius teisės aktus, kurie neparengti, nepateikti derinimui ir kurių turinys nėra žinomas“, – tvirtina pramonininkai.

Trūksta kompetencijos

LPK pažymi, kad šiuo metu egzistuojančios rinkos priežiūros institucijos neturi reikiamos kompetencijos atlikti priežiūros funkcijų. Pavyzdžiui, siūloma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra įgaliota spręsti ginčus tik vartotojų lygmeniu. O šiuo lygmeniu trąšų kokybės ir atitikties klausimai negali būti efektyviai sprendžiami, nes jame trąšų neatitiktis nustatytiems reikalavimams nėra akivaizdi.

„Bet kokie reikalavimų pažeidimai trąšų srityje turi būti nustatyti ir kontroliuojami jų pradinio tiekimo rinkai, tai yra gamybos, importo ir didmeninio platinimo lygmeniu, ir būtent tam privalu kontrolės funkcijas pavesti reikiamą kompetenciją, patirtį ir kontrolės priemones turinčiai institucijai, pavyzdžiui, Valstybinei augalininkystės tarnybai, ją atitinkamai parengiant tokios kontrolės vykdymui“, – teigia pramonininkai.

Pramonininkai siūlo tobulinti įstatymą, nepriimti jo skubotai ir su akivaizdžiomis spragomis, kad nepasikartotų situacija, kai 2013 metais priimtas įstatymas po metų Seimo buvo atšauktas kaip neatitinkantis ES reikalavimų.

LPK taip pat mano, jog viena iš būtinų priemonių kontrolei įgyvendinti yra galimybė nedelsiant atlikti reikiamus tyrimus „EB trąšų“ ir ne „EB trąšų“ atitikčiai patikrinti, todėl būtina steigti nacionalinę laboratoriją arba gauti akreditaciją esamai laboratorijai, kuri turėtų kompetenciją atlikti reikiamus bandymus bei ėminių tyrimus.

„Esame įsitikinę, kad be šios priemonės trąšų rinkos dalyviai nebus atgrasomi nuo pažeidimų, nes kontroliuojančios institucijos tiesiog neturės efektyvių priemonių trąšų kokybei ir atitikčiai ES ir nacionalinės teisės aktų reikalavimams patikrinti. Taip susidarytų situacija, kad 2003 metų Trąšų reglamento ir įstatymo reikalavimai bus taikomi tik formaliai, net nerealiai dėl ribotų galimybių tirti rinkai tiekiamas trąšas“, – pažymi pramonininkai.

Pageidauja griežtesnių sankcijų

Pareiškime premjerui taip pat siūloma peržiūrėti įstatymo projekte numatytą sankcijų sistemą ir nustatyti maksimalias sankcijų ribas ekonominės veiklos dalyviams, atsižvelgiant į užsienio šalių, turinčių išvystytą trąšų pramonę, reglamentavimo praktiką, pavyzdžiui, Vokietijos ir Lenkijos. Šiose šalyse sankcijos ir už reglamento, ir už nacionalinio įstatymo pažeidimus ir gali siekti iki 150 tūkst. eurų.

Pramonininkai siūlo tobulinti įstatymą, nepriimti jo skubotai ir su akivaizdžiomis spragomis, kad nepasikartotų situacija, kai 2013 metais priimtas įstatymas po metų Seimo buvo atšauktas kaip neatitinkantis ES reikalavimų.

. . .

Nekontroliuojama rinka Lietuvoje

ES trąšų reglamentas yra tiesiogiai taikomas Lietuvoje nuo pat šalies įstojimo į ES 2004 metų gegužės 1 dienos, tačiau jo vykdymo kontrolė niekada nebuvo tinkamai vykdoma, nėra pakankamą kompetenciją turinčių institucijų bei laboratorijų, akredituotų tirti Lietuvos rinkoje parduodamų trąšų atitikties Trąšų reglamento reikalavimams.

Kadangi Trąšų reglamentas nedraudžia ES rinkai tiekti „EB trąšų“ ženklu nepažymėtos produkcijos, į Lietuvos rinką nuolat patenka trąšos, kurioms reglamento reikalavimai netaikomi. Kitose ES valstybėse narėse šie reikalavimai ir atitinkami kontrolės mechanizmai nustatomi nacionaliniais teisės aktais, tačiau Lietuva jų neturi.

Lenkijos trąšų ir tręšimo įstatymas

Lenkijos trąšų ir tręšimo įstatymas numato, kad organinės trąšos, organinės – mineralinės trąšos, mineralinės trąšos, neženklinamos kaip „EB trąšos“ ir priemonės, padedančios auginti augalus, gali būti parduodamos tik pagal gautą leidimą, kuris išduodamas ministro, atsakingo už žemės ūkį, sprendimu.

Leidimas išduodamas gavus įgaliotų organizacijos skyrių išvadas, pateiktas remiantis atliktais tyrimais, patvirtinančias, kad trąšos yra naudingos augalams ar dirvožemiui tręšti, ar dirvožemiui atnaujinti, atitinka minimalius reikalavimus, apibrėžtus poįstatyminiame akte, ir deklaruotus kokybinius reikalavimus; sudėtyje nėra leistinus dydžius viršijančių teršalų; nekelia grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai po jų naudojimo, remiantis naudojimo ir laikymo instrukcijomis.

Panašūs reikalavimai nustatyti priemonėms, padedančioms auginti augalus, augimo stimuliatoriams. Tyrimų kainą ir išlaidas, susijusias su įgaliotų organizacijos skyrių išvados pateikimu, prisiima atitinkamai gamintojai, importuotojai ar kiti ūkio subjektai.

Įstatymas nustato plačią sankcijų sistemą, diferencijuojant sankcijas ir privalomus įpareigojimus.

Asmenys, parduodantys trąšas, ženklinamas ženklu „EB trąšos“, kurios neatitinka Trąšų reglamento reikalavimų, bei ne „EB trąšas“ ar priemones, padedančias auginti augalus, neatitinkančias įstatymo reikalavimų, turi išimti šiuos produktus iš rinkos savo sąskaita ir sumokėti baudinius nuostolius, kurie yra lygūs 100 proc. mokėtinos sumos už parduotas trąšas, arba 100 proc. gautų finansinių pajamų sumos, arba sumos, kuri galėjo būti gauta už trąšų ir trąšų, ženklinamų ženklu „EB trąšos“ arba priemonių, padedančių auginti augalus, pardavimą.

Vokietijos trąšų įstatymas

Pagal Vokietijos įstatymą, trąšas, pavadintas „EB trąšomis“, leidžiama tiekti rinkai, jei jos atitinka Trąšų reglamente nustatytą trąšų tipą. Medžiagos, nepavadintos „EB trąšomis“, leidžiamos tiekti rinkai tik laikantis nurodytų sąlygų: medžiagos tinkamos iš esmės pasėlių augimui gerinti; medžiagos tinkamos iš esmės pasėlių derlingumui didinti; medžiagos tinkamos iš esmės pasėlių kokybei gerinti; medžiagos tinkamos dirvožemio derlingumui išsaugoti ar tvariai didinti, visų pirmą vietovei ar naudojimui būdingą humuso kiekį ir kai tinkamai naudojamos medžiagos nekelia grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai bei natūralių ekosistemų funkcijoms.

Įstatymu reglamentuojamos ne „EB trąšų“, teisėtai tiekiamų kitoje ES šalyje narėje, tiekimo Vokietijos rinkai sąlygos, nustatant, kad atitinkamos trąšos gali būti tiekiamos rinkai, jei jos yra teisėtai pagamintos arba teisėtai tiekiamos rinkai kitoje ES šalyje narėje, Turkijoje ar kitoje valstybėje, kuri Europos laisvosios prekybos asociacijos ir Europos ekonominės erdvės sutarties dalyvė.

Norminiuose teisės aktuose gali būti priimtos nuostatos dėl leidžiamų naudoti žaliavų, gamybos būdo ir sudėties. Be to, norminiuose teisės aktuose gali būti nustatyta, kad medžiagos gamintojas privalo registruoti medžiagos sudėtį arba gamyboje naudojamas žaliavas ir jų kilmę, gali būti nustatoma registravimo rūšis ir būdas bei įrašų saugojimo trukmė.

Įstatymu nustatoma, kad šalies atsakingos institucijos kontroliuoja, kaip laikomasi trąšų įstatymo ir remiantis šiuo įstatymu priimtų norminių teisės aktų nuostatų, Europos Bendrijos ar ES teisės aktų, tiesiogiai taikomų trąšų reglamentavimo srityje.

Įstatymu reglamentuota, kad kompetentinga institucija gali priimti potvarkius, reikalingus nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Taip pat įstatymu numatytos sankcijos, kurios yra diferencijuotos ir sudaro nuo 10 iki 150 tūkst. eurų, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, kartu numatant, kad trąšos ir medžiagos, su kuriomis susijęs tiekimo rinkai administracinis teisės pažeidimas, gali būti konfiskuotos. Šiuo atveju taip pat taikomas Administracinių teisės pažeidimų įstatymo atitinkamas straipsnis.

Šaltinis: „Lietuvos žinios“