Švedijos ekonomika: būsto burbulas gali išsiveržti
Pra­si­dė­ju­sį Šve­di­jos eko­no­mi­kos at­vė­si­mą ne­iš­ven­gia­mai pa­jus ir Suo­mi­ja, ir Es­ti­ja. Ne­ri­mo ženk­lai Šve­di­jos eko­no­mi­ko­je bū­tų ak­tua­lūs ir Lie­tu­vai, ku­rios pre­ky­bos ry­šiai su šia ša­li­mi yra glau­dūs, juo la­biau kad pra­ne­ša­ma apie spar­čiai ma­žė­jan­tį Šve­di­jos var­to­ji­mo ak­ty­vu­mą.

Apie tai perspėjo Suomijos „Nordea“ banko analitikė Sanna Kurronen: „Viskas prasidėjo nuo nekilnojamojo turto kainų kritimo praėjusiais metais. Pirmiausia susvyravo vartotojų pasitikėjimas, paskui sumažėjo pramonės lūkesčiai, o šiandien ekonomikos rodikliai visiškai niūrūs. Kas mėnesį vis prastesnės mažmeninės prekybos nuotaikos. Visa tai reiškia, kad nesijaučia užtikrinta stipriausia Švedijos ekonomikos grandis – vartotojai.“

Analitikė pažymėjo, jog dar praėjusiais metais ekonomikos augimą skatino investicijos į nekilnojamąjį turtą, bet šis sektorius smunka. „Praėjusiais metais būstų pastatyta penktadaliu mažiau negu 2017-aisiais“, – teigė ji.

Silpnąsias Švedijos rinkos vietas praėjusią savaitę savo apžvalgoje nurodė ir Estijos finansų inspekcija, kuri, kaip ir anksčiau, pataria stebėti Švedijos nekilnojamojo turto sektorių. Teigiama, kad šios rinkos riziką gali pajusti Estijos bankų sektorius, kuriame ir dabar nėra ramu. Dar neišblėsus „Danske Bank“ skandalui, pranešta apie galimus pinigų plovimus „Swedbank“ Estijos padalinyje. Panašūs įtarimų debesys jau susikaupė ir virš seniausio Estijos banko „Tallinna Aripank“.

Suomių analitikė S. Kurronen vardija ir Švedijos ekonomikos teigiamas savybes: „Viskas ne taip blogai. Nedarbas šioje šalyje sumažėjo iki 6 procentų. Viešojo sektoriaus padėtis stipri, valstybės skola sudaro 40 proc. BVP (Suomijos – 60 procentų). Didelėmis pastangomis pavyko infliaciją sumažinti iki 2 proc., o tai atitinka centrinio banko reikalavimus.“ Galima palyginti: Estijoje nedarbo lygis 5,4 proc., o valstybės skola – 8 proc. BVP. Lietuvoje nedarbo lygis sausio pradžioje buvo 8,9 procento. Praėjusių metų spalį vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarė 2,8 procento.

Vis dėlto, anot analitikės, rizika didžiulė. „Aštrėjantys prekybos karai ir pasaulinės ekonomikos atvėsimas Švedijos ekonomikai būtų skaudus smūgis“, – sakė ji. Anksčiau švedai tikėjosi, kad spartus butų kainų augimas sulėtins jų būsto kredito kainų augimą, tačiau sąstingis ir netgi būsto kainų kritimas neskatina pirkti gyvenamojo ploto. Tuo metu Švedijos finansų priežiūra sugriežtino kredito sąlygas – didelių paskolų laikotarpį reikalaujama trumpinti. Pakilo ir kredito palūkanos, o tai mažina vartojimo išlaidas.

S. Kurronen perspėja, kad Švedijos ekonomikos atvėsimas – tai iššūkis ir Suomijai. Jei Švedijoje sumažės paklausa, silpstanti krona susilpnins kainų konkurenciją Suomijoje.

Eksportas į Švediją iš Estijos praėjusiais metais sudarė 11 proc. ir pagal šį rodiklį Estija yra antroji eksportuoja į Švediją po Suomijos. Estai į Švediją eksportuoja daugiausia elektros įrangą ir medieną.

Statistikos departamento duomenimis, pernai per 10 mėnesių Švedija buvo viena svarbių Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Eksportas į šią šalį (1,131 mlrd. eurų) sudarė 4,8 proc. viso eksporto, o importas iš Švedijos (0,959 mlrd. eurų) – 3,7 proc. viso importo.