Švedija atsisako grynųjų, bet gal pernelyg greitai?
Ši Skan­di­na­vi­jos ša­lis pre­ten­duo­ja tap­ti pir­mo­ji pa­sau­ly­je be gry­nų­jų pi­ni­gų, bet jo­je di­dė­ja su­si­rū­pi­ni­mas, kad dar ne vi­si žmo­nės tam pa­si­ren­gę, o dau­giau­sia prob­le­mų pa­ti­ria to­kios pa­žei­džia­mos gru­pės kaip pen­si­nin­kai.

Daugelis bankų Švedijoje nebeišduoda grynųjų, o kavinės reikalauja atsiskaityti už kavos puodelį ir bandelę kortele. Įšokus į miesto autobusą monetos ir banknotai nepadės įsigyti bilieto. Daugelis parduotuvių ir restoranų jau seniai priima tik korteles arba atsiskaitymus per mobiliąsias sistemas. Tik ketvirtadalis Švedijos gyventojų sako naudojantys grynuosius bent kartą per savaitę. Atsiskaitymai kortele, internetu arba mobiliuoju telefonu sumažino atsiskaitymus grynaisiais mažmeniniame sektoriuje nuo maždaug 40 proc. 2010 metais iki 15 proc. dabar.

Šalis, visiškai atsisakiusi monetų ir banknotų, labai smarkiai rizikuoja rimtos krizės ar karo atveju.

Švedijos skaitmeniniai mokėjimai pelnė šaliai šlovę ir pagyras už inovacijas, bet gyventojai diskutuoja, kad permainų tempas galbūt per didelis. Ir jis tikrai per didelis daliai vyresnio amžiaus žmonių.

Švedijos pensininkų organizacija, turinti 350 tūkst. narių, sako, jog kol Švedijoje nepanaikinta teisė naudoti grynuosius, žmonės turi turėti šį pasirinkimą. „Mes ne prieš visuomenę be grynųjų, o tik norime sulėtinti per didelį tempą“, – sakė organizacijos atstovė Ola Nilsson.

Vyresni žmonės vis dar mėgsta atsiskaityti grynaisiais ir baiminasi, kad ateityje to neliks. Kartais jie nesijaučia saugūs mokėdami kortele arba neturi namie kompiuterio, nepasitiki internetu arba prastai susigaudo, kaip juo naudotis. Švedijos bankams nustojus priiminėti išrašytus čekius ir pabranginus pavedimus banko viduje, gyvenimas gali tapti brangesnis. 73 metų pensininkė Majlis Jonsson turėjo grąžinti draugei pinigus už internetu nupirktą traukinio bilietą ir tai jai atsiėjo 75 kronas (maždaug 7 eurus). „Tai nėra dideli pinigai. Bet bankai – tokie turtingi! Žinoma, jie visada sakys, kad tai galima padaryti nemokamai internetu, bet problema ta, kad dar ne visi žino, kaip juo naudotis“, – sakė buvusi mokytoja.

Eurostato duomenimis, 2017 metais internetine bankininkyste naudojosi 85 proc. Švedijos gyventojų nuo 16 iki 74 metų (Europos Sąjungos vidurkis – 51 proc.). Tačiau Švedijos pensininkų organizacija mano, kad tie, kurie neatsisako arba negali atsisakyti grynųjų pinigų, jausis dar labiau atskirti. Be to, asmenims, kurie negali pasinaudoti skaitmeniniais prietaisais, gyvenimas neturėtų brangti. Pasak O. Nilsson, bankai pernelyg susitelkę į išlaidų mažinimą. „Vyresni žmonės turėtų būti mokomi, ir tai daryti turėtų patys bankai arba valstybė, skirdama daugiau finansavimo mūsų nariams ir kitiems senyviems žmonėms“, – sakė ji.

Švedijoje sunku išsigryninti pinigus bankomate, nes jų beveik nebeliko.

SEB, vienas didžiausių Švedijos bankų, jau ėmė siūlyti „mokymo pagalbą“ daugelyje savo biurų, bet jis tai daro dar labiau toldamas nuo tradicinio atsiskaitymo grynaisiais. Grynieji išduodami tik septyniuose iš 118 banko padalinių, o juose įrengiami skaitmeniniai prietaisai, kad klientai patys atliktų bankines operacijas. Darbuotojai pasirengę ateiti į pagalbą prireikus. Banko atstovai mano, kad grįžimas prie grynųjų neatitinka vartotojų pareikalavimo, tad neverta laikyti infrastruktūros, kuria niekas nebesinaudoja.

Švedijos centrinio banko „Riksbank“ atstovai kalba atsargiau. Savo kasmetiniame pranešime jie teigė, kad pokyčiai šalies mokėjimų infrastruktūroje iš esmės yra teigiami, bet jie turi vykti nesukeliant problemų tam tikroms visuomenės grupėms ir nieko neišstumiant. Banko valdytojas Stefanas Ingvesas netgi pabrėžė, kad šalis, visiškai atsisakiusi monetų ir banknotų, labai smarkiai rizikuoja rimtos krizės ar karo atveju. Atsižvelgdama į tai, Švedijos parlamento komisija pradėjo nagrinėti galimus ekonomikos be grynųjų padarinius ir šiemet paskelbs savo išvadas. Vis dėlto ekonomika be grynųjų Švedijoje atrodo neišvengiama, o pensininkai, tikimasi, pasivys.

Švedų pasitikėjimas tiek institucijomis, tiek naujomis technologijomis labai daug prisidėjo prie perėjimo į ekonomiką be grynųjų, bet sukčiavimo ir duomenų apsaugos problemos niekur neišnyko ir net padidėjo. Švedų pasitikėjimas gali ištirpti, ypač po pastarojo bendrovės „Cambridge Analytica“ skandalo, kuris leido žmonėms pamatyti, kaip naudojami jų duomenys.

Nors švedai masiškai atsisako grynųjų, neseniai atlikta apklausa parodė, kad septyni iš dešimties norėtų, jog galimybė atsiskaityti grynaisiais ateityje vis tiek išliktų.