Svajonė apie vienuolikos dienų poilsį išsipildys retam darbuotojui
Šie­met tu­ri­me uni­ka­lią ga­li­my­bę dar­bus už­baig­ti gruo­džio 21 die­ną ir vėl į juos kib­ti tik sau­sio 2-ąją. Ži­no­ma, tam rei­kia tu­rė­ti ke­lias su­tau­py­tas at­os­to­gų die­nas. Ki­to­se ša­ly­se dar­bai su­sto­ja nuo Kū­čių iki pat Tri­jų Ka­ra­lių ar­ba sau­sio 6-osios. Lie­tu­vo­je daž­nas darb­da­vys, ypač jei įmo­nė su­si­ju­si su pre­ky­ba ir mais­to pra­mo­ne, ga­my­bos stab­dy­ti ne­no­ri net vie­nai die­nai tarp šven­čių.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Rugienienė pabrėžė, jog šį kartą galimybę atostogauti net vienuolika dienų suteikia ne Vyriausybės ar darbdavių gera valia, bet kalendorius. Kūčios ir Kalėdos šiemet bus pirmadienį ir antradienį. Be papildomų laisvadienių ilsėtis bus galima net 5 dienas. O jeigu tarpušvenčiu, gruodžio 27, 28 ir 31 dienomis, pavyktų pasiimti atostogų, poilsio dienų skaičius gerokai padidėtų.

„Nuolat kalbame apie tai, jog labai svarbu derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, kad tėvai turi grįžti į šeimas ir daugiau laiko praleisti su vaikais. Žinoma, paprasčiau atostogų eiti dirbantiems biuruose, nes gamybos ar prekybos sektoriaus darbuotojams šiuo metų laiku – pats darbymetis. Tačiau vis dėlto rekomenduojame darbdaviams stengtis darbą planuoti taip, kad bent tėvai, auginantys mažamečius vaikus, šventiniu laikotarpiu turėtų daugiau laisvų dienų“, – sakė LPSK pirmininkė.

I. Ruginienė tikino iš profesinių sąjungų narių kol kas negavusi nusiskundimų dėl to, kad jie neišleidžiami atostogų. „Tačiau norime atkreipti darbuotojų dėmesį į tai, kad nei drausti, nei versti eiti atostogų darbdaviai neturi teisės“, – pažymėjo pašnekovė.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) viceprezidentas Gintas Umbrasas teigė, jog tai, ar darbuotojai gali atostogauti šventiniais laikotarpiais, iš esmės lemia verslo specifika. „Viešbučių, viešojo maitinimo ir kai kuriose kitose srityse šventinis periodas yra tas laikotarpis, kai verslas kartais uždirba esminę pajamų dalį, o dėl padidėjusios darbo apimties per šventes samdo papildomų darbuotojų arba prašo etatinių darbuotojų dirbti viršvalandžius. Tokių verslų darbuotojai dažniausiai atostogauja pasibaigus šventiniam sezonui“, – sakė G. Umbrasas.

Atostogaujant ar streikuojant daugiau pinigų neatsiranda, žmonės geriau gyvena tik dirbdami.

Kituose versluose, anot LDK viceprezidento, darbdaviai suinteresuoti išlaikyti darbuotojus ir gerinti darbo sąlygas, todėl mielai išleidžia atostogauti tarpušvenčiu. „Kai kuriose verslo srityse tuo metu slopsta verslo aktyvumas, tad ir darbdaviai, ir darbuotojai yra suinteresuoti poilsiauti“, – teigė G. Umbrasas.

Baldininkai stabdo gamybą

„Fredos“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad jau gauta prašymų išleisti atostogauti tarpušvenčiu. „Sunkiai dirbame, bet stipriai švenčiame“, – šypsojosi pašnekovas. Ši baldų gamybos įmonė jau nebe pirmi metai prieš didžiąsias žiemos šventes stabdo gamybą. Tačiau šiuo metu atostogomis, pasak R. Varanausko, „Fredoje“ gali pasidžiaugti ne visi: šis laikotarpis išnaudojamas įrangos profilaktikai, todėl technikos specialistai dirba.

„Visi turime teisę švęsti, o atostogas, ar jos imamos tarpušvenčiu, ar kitu metu, darbdavys darbuotojui privalo suteikti, o kada suteikti, nėra labai svarbu. Baldų gamyba nėra labai sezoniška, nebūna taip, kad vasarą įtemptai dirbame, o žiemą neturime ką veikti, ar atvirkščiai“, – teigė „Fredos“ valdybos pirmininkas.

Darbo net padaugėja

„Biržų duonos“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas sakė, kad ilgesnėmis nei įprastai atostogomis galės pasinaudoti tik administracijos darbuotojai ir dalis pardavimų vadybininkų. „Esame gamybos įmonė, šiltos duonos ir pyrago gaminių pirkėjai laukia kasdien, nesvarbu, ar diena šventinė, ar įprasta, todėl, atsižvelgiant į tai ir sudaromas darbuotojų darbo grafikas. Kepėjai ir logistikos darbuotojai tarpušvenčiu dirbs, laisvos bus tik pirmoji Kalėdų diena ir pirmoji Naujųjų metų diena. Mūsų šakos specifika yra kitokia, negalime kepyklos, kaip kokio fabriko, uždaryti profilaktiniam patikrinimui“, – pasakojo A. Kurganovas.

Didžiausios duonos gamintojos Šiaurės Lietuvoje komercijos direktorius prisiminė, kad prieš kelerius metus kepėjams ir logistikos darbuotojams dirbti tekdavo net pirmąją Kalėdų dieną. „Esame priklausomi nuo didžiųjų prekybos tinklų darbo laiko, tačiau kai kurie iš jų gal jau ketveri metai nedirba pirmąją Kalėdų, Naujųjų metų ir Velykų dieną, tai suteikia galimybę ir mūsų darbuotojams pabūti su šeima ir artimaisiais“, – sakė A. Kurganovas.

Šviežios duonos ir pyrago gaminių pirkėjai laukia kasdien, nepaisant, ar diena šventinė, ar įprasta./Romo Jurgaičio nuotrauka

Paprastai „Biržų duona“ per dieną kepa apie 23 tonas duonos ir pyrago gaminių, o gruodį gamyba padidėja iki 25 tonų. „Prisideda vadinamas šventinis asortimentas, esame sukūrę atskirą liniją, kepami šventiniai pyragai, keksai, lietuviški kūčiukai. Gamybininkams šis laikotarpis pilnas iššūkių“, – neslėpė bendrovės komercijos vadovas.

Atostogos – tik vienam kitam gamybininkui

Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad laisviau eiti atostogauti tarpušvenčiu gali tik administracija, IT, apskaitos, personalo specialistai, ekonomistai. „Gal ir galėsime vienam kitam gamybininkui suteikti atostogas, tačiau gamybos stabdyti negalime. Juk negalime karvėms įsakyti per šventes neduoti pieno, – šmaikštavo įmonės vadovas. – Toks jau mūsų darbo pobūdis, tai supranta ir įmonės senbuviai, ir neseniai prie komandos prisidėję darbuotojai. Žinoma, vieną dieną galėtume stabdyti pieno perdirbimą, bet to niekados nedarome.“

Vilkyškių pieninė vasarą per parą perdirba apie 700 tonų pieno, o žiemą – apie 600 tonų žaliavos. Skirtingai nei „Biržų duona“, Žemaitijos pieno perdirbėjai negamina šventinės produkcijos, tačiau šventiniu laikotarpiu kasmet kalėdiškai papuošia kasdienio vartojimo produktų pakuotę.

Ilgesnių atostogų naudos nemato

Konsultacijų kompanijos „SDG grupės“ prezidentas Eduardas Jasas „Lietuvos žinias“ patikino, kad kol kas jo darbo stalo nepasiekė nė vienas darbuotojų prašymas išleisti atostogų tarpušvenčiu. „Bet jeigu tokių bus, tikrai patenkinsime“, – tikino pašnekovas.

Vis dėlto E. Jasas neslėpė nesąs šalininkas tas dienas nedirbti. „Seimas, norėdamas įsiteikti žmonėms, kasmet vis ilgina šventinių dienų sąrašą. Tačiau ar tikrai to reikia? Japonai turi 14 dienų atostogų, tačiau po 10 dienų grįžta, demonstruodami savo lojalumą. Atostogaujant ar streikuojant daugiau pinigų neatsiranda, žmonės geriau gyvena tik dirbdami. Kol kas žmonija, be darbo, kito modelio, kaip geriau gyventi, dar nesugalvojo. Su pavydu žvelgiame į šveicarus, kurie dirba mažiau, bet gyvena geriau, nes sukuria pridėtinės vertės keturis kartus daugiau. Kai mes sukursime keturis kartus daugiau vertės, ir mūsų kraštiečiai pradės iš Londono bilietus pirkti į vieną pusę, galėsime atostogauti ilgiau“, – savo požiūrį atskleidė „SDG grupės“ prezidentas.

Tačiau jis pabrėžė: net jei nemaža dalis „SDG grupės“ darbuotojų tarpušvenčiu norės atostogauti, jiems bus leista, ir jokios žalos bendrovė dėl to nepatirs. Jau kurį laiką „SDG grupės“ darbuotojai oficialiai penktadieniais dirba tik iki pietų. Kolektyvinėje sutartyje įrašytos trys sąlygos: taip elgtis galima, jei nenukentės asmeninė kvalifikacija bei klientų interesai ir bus vykdomas pačių prisiimtas biudžetas.

„Tokia tvarka galioja jau treti metai ir tiek laiko biudžetas auga. Taigi darbuotojas gali susitrumpinti pietų pertrauką, darbo metu nevažiuoti lakuotis nagų ir susikoncentravęs per keturias su puse dienos atlikti penkių dienų darbą“, – reziumavo E. Jasas.