Suomija atsisako universalių bazinių pajamų
Pir­mo­ji Eu­ro­po­je vals­ty­bė, vie­toj so­cia­li­nių pa­šal­pų pra­dė­ju­si už nie­ką mo­kė­ti pi­ni­gus pi­lie­čiams, 2019-ai­siais baigs šį eks­pe­ri­men­tą ir ieš­kos ki­tų so­cia­li­nės sis­te­mos re­for­ma­vi­mo bū­dų.

Suomijos universalių bazinių pajamų programa sulaukė viso pasaulio dėmesio, bet vyriausybė nusprendė ją nutraukti. Schema, pradėta taikyti 2017-aisiais, kitais metais bus baigta. Vyriausybė nedavė papildomų pinigų Suomijos socialinio saugumo agentūrai „Kela“, norėjusiai plėsti eksperimentą su grupe suomių, turinčių darbą. Tam reikėjo 40–70 mln. eurų.

Norėta pažiūrėti, ar bazinės pajamos skatina žmones pradėti naują karjerą arba imti mokytis.

Nuo sausio išmokų nebegaus ir dabartiniai dvejų metų programos dalyviai – 2 tūkst. atrinktų bedarbių nuo 25 iki 58 metų. Dabar jiems kas mėnesį mokama po 560 eurų ir nekeliama jokių reikalavimų susirasti darbą. Jei asmuo įsidarbina, tokią pat sumą jis gauna ir toliau.

Pirminis eksperimento planas buvo šių metų pradžioje jį išplėsti – įtraukti ir dirbančius suomius, bet dabar to nebus. „Vyriausybės užsidegimas blėsta“,– sakė vienas programos autorių Olli Kangas. Profesoriaus manymu, dveji metai – per trumpas laikotarpis, kad būtų galima padaryti išvadas. Patikimiems rezultatams pasiekti reikia daugiau ir laiko, ir lėšų. Galutinė eksperimento išvada bus paskelbta 2019 metų pabaigoje.

Ieško kitų idėjų

Nedarbas Suomijoje didesnis negu gretimose šalyse – siekia 9,2 procento. Būtent nedarbas ir labai paini socialinių išmokų sistema paskatino Suomijos vyriausybę griebtis minėto eksperimento. Norėta pažiūrėti, ar bazinės pajamos skatina žmones pradėti naują karjerą arba imti mokytis. Tiek pinigų nepakanka Suomijoje pragyventi, tad bazinių pajamų gavėjas priverstas ką nors daryti, kad prasimanytų jų daugiau. Gaudamas nuolatines išmokas jis nebijo labiau rizikuoti. Kaip tvirtina eksperimento šalininkai, universalios bazinės pajamos suteikia saugumo jausmą ir pastūmėja į inovacijas, kūrybiškumą, gerina savijautą, padeda bedarbiams susirasti laikinus darbus nesibaiminant trumpalaikių nesaugių sutarčių, skatina darbo jėgos mobilumą. Visa tai sureguliuoja socialinės sistemos nelygumus. Universalių bazinių pajamų idėja patraukli tiek kairiesiems, tiek dešiniesiems. Pirmieji taip tikisi sumažinti skurdą ir nelygybę, antrieji – apkarpyti socialines išlaidas ir biurokratiją. Dar patrauklesnė ji atrodo vykstant automatizacijai, kuri grasina atimti iš žmonių trečdalį darbo vietų.

Dabar Suomijos vyriausybė nagrinėja kitas idėjas, kaip reformuoti socialinę sistemą, atsiliekančią nuo sparčiai kintančios ir vis nesaugesnės darbo rinkos. Ji siūlo įstatymus, kurie suteiktų bedarbiams kitokių lengvatų, pavyzdžiui, mokytis arba dirbti 18 valandų per tris mėnesius. Dar viena Suomijos politikų svarstomų reformų – neigiamas pajamų mokestis. Tai reiškia, kad žmonės, kurių pajamos nesiekia tam tikro „slenksčio“, bus atleisti nuo pajamų mokesčio ir gaus išmokas iš mokesčių agentūros. Suomijos finansų ministras Petteri Orpo kalba ir apie universalią kreditavimo sistemą, panašią į tą, kuri jau taikoma Jungtinėje Karalystėje.

Propaguoja garsūs verslininkai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nurodo, kad universali kreditavimo sistema vietoj socialinių išmokų, kaip daroma Didžiojoje Britanijoje, yra geriau negu universalios bazinės pajamos. Universalus kreditas pakeičia kelias socialines išmokas viena suma, mokama per mėnesį.

EBPO teigimu, pajamų mokestis turės būti keliamas beveik 30 proc., kad padengtų bazines pajamas. Be to, bazinės pajamos padidins pajamų nelygybę ir skurdo lygį nuo 11,4 iki 14,1 procento, o universalus kreditas jį sumažins iki 9,7 proc. bei gerokai supaprastins socialinės gerovės sistemą. Dabar didžiausias iššūkis Suomijos vyriausybei – rasti efektyvią sistemą, kuri skatintų žmones dirbti, bet nedidintų pajamų nelygybės.

Suprasdami, kad atėjus automatizacijos erai saugių darbo vietų nebelieka, universalias bazines pajamas propaguoja garsūs verslininkai, tokie kaip „Virgin Group“ bosas Richardas Bransonas, „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas ir kompanijų „Tesla“ bei „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas.

Amerikietis Samas Altmanas, vadovaujantis startuoliui „Y Combinator“, pats organizuoja bazinių pajamų eksperimentą, kuriame dalyvauti kviečia 3 tūkst. asmenų iš dviejų valstijų. „Y Combinator“ ketina atsitiktinai išrinkti iš jų 1000 žmonių ir kas mėnesį mokėti visiems po 1000 dolerių nuo trejų iki penkerių metų. Bus atidžiai stebima, kaip šie asmenys naudojasi besąlygiškais pinigais, o jų išlaidos lyginamos su tų, kurie bazinių pajamų negaus.

Šveicarijos rinkėjai 2016 metais atmetė planą visiems skirti garantuotas bazines pajamas. Buvo siūloma kiekvienam Šveicarijos suaugusiam gyventojui, nesvarbu, ar jis turi darbą, ar ne, kas mėnesį mokėti po 2500 frankų, kiekvienam vaikui – po 625 frakus. Prieš šią iniciatyvą balsavo daugiau kaip trys ketvirtadaliai šveicarų.