Sulaukusieji pensijos lieka darbo vietose
Vi­du­ti­nė pen­si­ja Lie­tu­vo­je ne­sie­kia pu­sės vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio, o di­de­lė da­lis nau­jų pen­si­nin­kų ne­gau­na ir vi­du­ti­nės pen­si­jos. To­dėl dau­giau nei kas de­šim­tas pen­si­nin­kas sie­kia tęs­ti dar­bo veik­lą ir taip pri­si­dur­ti lė­šų prie gau­na­mos pen­si­jos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenimis, šių metų gegužės mėnesį Lietuvoje buvo 583,2 tūkst. pensininkų, iš kurių 65,8 tūkst. dirbo. Praėjusių metų gegužę iš 588,5 tūkst. pensininkų dirbo 67,5 tūkstančio.

Taigi, Lietuvos darbo rinkoje dabar yra apie 11,5 proc. pensinio amžiaus žmonių, ir tai 0,2 proc. didesnė dalis nei prieš metus.

Lietuvos darbo rinkoje dabar yra apie 11,5 proc. pensinio amžiaus žmonių, ir tai 0,2 proc. didesnė dalis nei prieš metus.

„Swedbank“ užsakytas tyrimas parodė, kad 70 proc. dirbančiųjų, sulaukę pensijos, svarstytų dirbti toliau. Dauguma šalies gyventojų (92 proc.) mano, kad norėdami finansiškai saugios senatvės jie turi taupyti papildomai. Tuo metu, išėję į pensiją, visą savo laiką skirti poilsiui tikėtųsi kas trečias šalies gyventojas (35 proc.).

Tai, kad vis daugiau žmonių, sulaukusių pensinio amžiaus, neskuba ilsėtis, patvirtina ir to paties banko statistika. Antai per septynerius metus dirbančių pensinio amžiaus „Swedbank“ klientų dalis padidėjo nuo 9 proc. iki 11,5 procento. Be to, kaip parodė apklausa, 13 proc. dirbančiųjų planuoja išėję į pensiją dirbti toliau arba imtis nuosavo verslo.

Europoje ne išimtis

Lietuva nėra išskirtinė, kai kalbama apie ekonomiškai aktyvius vyresnio amžiaus gyventojus, tačiau ekonomiškai neaktyvių šalyje gerokai mažesnė dalis negu vidutiniškai Europoje, kur vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė. Eurostato duomenimis, 2017 metais Europos Sąjungoje (ES) 33 proc. vyrų ir 48 proc. moterų, kurių amžius siekė 55– 64 metus, buvo ekonomiškai neaktyvūs. Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, ekonomiškai neaktyvūs buvo 27,3 proc. vyrų ir 31,6 proc. moterų.

Tikėtina, kad laimėjimai medicinos srityje gyventojams leis ilgiau džiaugtis gera sveikata ir išlikti darbingiems. Vidutinė gyvenimo trukmė išsivysčiusiose šalyse kito dešimtmečio pabaigoje priartės prie 90 metų. Be to, įvairiuose ūkio sektoriuose bus jaučiamas vis didesnis darbuotojų trūkumas dėl demografinių šalies pokyčių. Tokios tendencijos yra palankios dirbti nusiteikusiems žmonėms.

JAV, Skandinavijos ar kitose Vakarų Europos šalyse į pensiją išėję žmonės vis dažniau nusprendžia išbandyti tai, kam neturėjo laiko visą savo profesinį gyvenimą, arba pasirinkti visiškai naują veiklos sritį. Pavyzdžiui, kai kas į pensiją išeina etapais – jie po truputį mažina darbui skiriamą laiką, daugiau palikdami patinkamai veiklai. Tokie daug parties sukaupę darbuotojai gali grįžti laikinai dirbti, kai kokiam nors projektui prireikia specifinių žinių. Jie taip pat gali būti puikūs mentoriai, kai bendrovėje atsiranda naujų žmonių, kuriems reikia perduoti patirtį. Tokių pavyzdžių Lietuvoje dar mažoka, ir tai rodo, kad aktyvi veikla pensijoje dar tapatinama su nemalonia prievole.

Lietuvoje didžiajai daliai pensinio amžiaus sulaukusių žmonių tolesnis darbas iš tiesų yra galimybė gauti papildomų pajamų šalia pensijos. Tačiau yra ir tokių, kurie sąmoningai apsisprendžia dirbti toliau, kad prasmingai praleistų savo laiką. Tokių žmonių gretos ateityje didės, nes vis daugiau jų galės ir toliau išlikti aktyvūs darbo rinkoje.

Vis dėlto šalyje daugiau esama ir kvalifikuotų specialistų, kurie nėra linkę atsidėti vien poilsiui, sulaukę garbingo amžiaus ir galbūt gaudami nemažą pensiją. Antai kvalifikuotų specialistų paieškos portalo Cv.lt vadovas Domantas Žičkus „Lietuvos žinioms“ teigė, kad iš portalui atsiųstų gyvenimo aprašymų beveik 2 proc. sudaro pensinio amžiaus specialistai. Jų pageidaujamų veiklų sąraše dažniau minimos projektų vadovo, vadybininko, direktoriaus, aukščiausio lygio vadovo, buhalterio, padalinio vadovo, inžinieriaus, darbų vadovo, klientų aptarnavimo specialisto pareigybės. Tačiau, kaip teigia D. Žičkus, įmonių vadovai nenurodo ieškomo darbuotojo amžiaus, nes tai prieštarautų lygių galimybių principui, kuris yra įtvirtintas įstatymu.

Dirba, kiek jėgos leidžia

„Lietuvos žinioms“ trumpai apklausiant telefonu nepavyko rasti įmonės, kuri savo darbuotojus atleistų sulaukusius senatvės pensijos. „Tai, kad žmogus sulaukė pensinio amžiaus, negali būti priežastis jį atleisti iš darbo, jeigu jis dar pajėgus ir nori dirbti. Dėl senatvės dar nė vienas nebuvo atleistas“, – tvirtino Šiaulių statybos UAB „Arkada“ biuro administratorė.

UAB Rokiškio mašinų gamyklos vadovas Rimgaudas Kilas prisipažino, kad šiemet ir pats sulaukė pensinio amžiaus. Gamyklai jis vadovauja 36-erius metus ir jau pasirašęs darbo sutartį dar ketveriems metams. „Paskui jau, matyt, eisiu ilsėtis. Esu aktyvus žmogus – keliausiu, dar ką sumanysiu“, – juokėsi įmonės vadovas. O dėl pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų jis ramus.

„Visi gali dirbti, kas sugeba – ar pensininkas, ar jauniklis. Dabar čia dirba 120 žmonių. Žmogaus, turinčio kvalifikaciją, įgūdžių, prašau pasilikti, kiek tik gali, nes jam rasti pamainą sunku. Savo gamyklos veteranus gerbiu, prižiūriu; jiems reikia, siunčiu į sanatorijas sveikatos taisyti, kad tik ilgiau dirbtų“, – pasakojo jis.

Tačiau iš gatvės atėjusio naujo pensininko, „neuosčiusio gamybos“, įmonei nereikia – jo išmokyti jau nepavyks. „Tegu tai bus patyręs žmogus, ilgai gaminęs, pavyzdžiui, sūrius, bet man jis nepadės, jo nei išmokysi, nei jis bus naudingas, nes mūsų gamykla priklauso metalo pramonei“, – kalbėjo R. Kilas.

Kita vertus, anot jo, gamykla netaiko praktikos likusiam dirbti pensininkui nustatyti kitą darbo krūvį, nors tokias galimybes kai kurios įmonės sudaro. „Metalo pramonėje tokių galimybių nėra. Mano principas: kiek galite, tiek tempiate. Yra buvę, kad 10 ir daugiau metų būdami pensininkai dirbo. Metalo pramonėje reikia ir sveikatos turėti“, – svarstė įmonės vadovas.

Modernioje Kauno gamybos UAB „Karbonas“ darbuojasi pusšimtis žmonių. Bendrovės generalinis direktorius Vytautas Ruzgys „Lietuvos žinioms“ teigė, kad ir pats nežino, kurie jo darbuotojai yra sulaukę pensinio amžiaus, nes jie dirba toliau. „Mes savo darbuotojus skirstome ne pagal amžių, o pagal tai, ar jie dirba, ar tinginiauja“, – sakė jis. Anot jo, modernioje gamykloje naujiems žmonėms mokytis sunku, todėl įgudę pensininkai prie staklių dirba toliau ir niekas dėl to nepriekaištauja.

Dirba ne dėl pensijos priedo

Dirbantiems pensininkams „Sodra“ kasmet perskaičiuoja pensijas, bet jos dėl to padidėja nedaug – apie 3 eurus už kiekvienus papildomai dirbtus metus.

„Swedbank“ apklausos dalyviai teigė, kad papildomas uždarbis dažniausiai siekia pusę su viršum pensijos arba ir daugiau, todėl akivaizdi pagrindinė priežastis, kodėl pensinio amžiaus sulaukę žmonės dirbti, o ne ilsėtis renkasi ne dėl pensijos priedo.

Lietuvos darbo birža labiau rūpinasi bedarbiais, kuriems iki pensijos lieka mažiau kaip 10 metų. Jiems skiriami specialūs mokymai, persikvalifikavimo kursai, tačiau prireikus padedama rasti darbo ir jo ieškantiems pensininkams. 2017 metų gruodžio 1 dieną Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 8 071 laisva darbo vieta ir 55,8 tūkst. darbo ieškančių vyresnio amžiaus žmonių, tačiau nenurodoma, kokią dalį sudarė pensinio amžiaus žmonės. „Aktyvių priemonių pensininkams netaikome, tačiau jie gali dirbti ir būdami 80 metų“, – sakė Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.

Pasak jos, pensinio amžiaus asmenų patrauklumas darbo rinkoje nėra didelis, tačiau jie neretai moka kelias kalbas, naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, tik jiems galbūt yra sunkiau konkuruoti naujausių technologijų srityje.

Kita vertus, pensininkams neretai pasiūloma paprastesnių, nedaug įgūdžių, bet didelio lojalumo reikalaujančių darbo vietų: kiemsargio, sargo, slaugytojo ir panašių.