Su „šešėliu“ kovos patarėjai ir valdininkai
Siek­da­ma stip­rin­ti ko­vą su še­šė­li­ne eko­no­mi­ka ir ge­riau koor­di­nuo­ti už vals­ty­bės fi­nan­sus bei eko­no­mi­ką at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų veiks­mus, Vy­riau­sy­bė ban­do su­bur­ti nau­ją – Še­šė­li­nės eko­no­mi­kos ma­ži­ni­mo – ko­mi­si­ją. Be­je, jo­je ne­nu­ma­ty­ta vie­tos nė vie­nam aso­ci­juo­tų vers­lo ar ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vui, ta­čiau trys kė­dės ren­gia­mos prem­je­ro pa­ta­rė­jams.

Sprendimą dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisijos Vyriausybė turėtų priimti šiandien pagal Finansų ministerijos teikiamą pasiūlymą. Ji pakeistų dabartinę komisiją, skirtą vien kontrolei ir teisėkūrai koordinuoti.

Rūta Skyrienė: „Gal ta komisija ketina mažinti „šešėlį“ tik tarp valdžios institucijų?“

„Finansų ministerija siūlo prie Vyriausybės veikiančiai komisijai suteikti daugiau funkcijų ir taip suaktyvinti bei labiau koordinuoti veiksmus tarp institucijų, kad su šešėliu kovotume drauge ir aktyviau. Pasiūlymai apims ekonomines paskatas, visuomenės netolerancijos šešėliui didinimą, viešojo sektoriaus skaidrumo priemones ir jų koordinavimą, kitas priemones“, – aiškino finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.

Pasak jos, Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisija taip pat analizuos ir teiks konkrečius pasiūlymus Vyriausybei. Mat „Sprinter Research“ šių metų apklausa rodo, kad sąžiningiau mokėti mokesčius galėtų paskatinti jų mažinimas ir teisingas paskirstymas, visuomenės išprusimas bei švietimas, skaidrumas ir korupcijos mažinimas, griežtesnė kontrolė, leidimas gyventojams sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas.

Skirtingų tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti 15–30 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vieno žinomiausių šešėlinės ekonomikos tyrinėtojų, austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio vertinimu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje vis dar yra trečdaliu didesnė už ES vidurkį.

Pasigenda savų

Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisijos pirmininku ketinama skirti Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, pavaduotoju – vieną finansų viceministrų. Tarp komisijos narių norima matyti Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės teismų administracijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento vadovus. Joje taip pat turėtų dirbti trys premjero patarėjai, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, ūkio, vidaus reikalų, aplinkos, žemės ūkio, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo viceministrai, Vyriausybės kanceliarijos vyriausiasis patarėjas.

„Į šią komisiją neįtraukta nė vieno asocijuotų verslo organizacijų atstovo, tarsi verslas nebūtų suinteresuotas šešėlinės ekonomikos mažinimu. Tačiau mūsų apklausose tai minima tarp penkių didžiausių Lietuvos negerovių, todėl situaciją būtina keisti. O gal ta komisija ketina mažinti šešėlį tik tarp valdžios institucijų?“ – svarstė asociacijos Investuotojų forumo vykdomoji direktorė, iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus taip pat stebėjosi, kad į komisiją, sudaromą Vyriausybės lygiu, nepakviestas nė vienas asocijuotų verslo struktūrų atstovas. „Mažinant šešėlinę ekonomiką reikėtų tartis ir su verslininkais. Tikiuosi, toks bendradarbiavimas vis dėlto vyks“, – vylėsi jis.

Be visuomenininkų

Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisijoje pasigenda ir visuomenininkų – nevyriausybinių organizacijų. Jos taip pat galėtų pagelbėti, nes turi nemenką įdirbį.

„Gali būti, jog į verslą vis dar žiūrima kaip į „šešėlį“ keliančią problemą. Gal komisija kalbės apie priemones, kurios bus nukreiptos į įmonių veiklos skaidrumo didinimą, tad nenorima, kad informacija apie tai nutekėtų verslo atstovams“, – svarstė VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas. Jis pridūrė, kad asocijuotoms verslo struktūroms priklauso tik labai nedidelė dalis savo veiklos skaidrumą akcentuojančių darbdavių.

K. Kupšio manymu, paprasčiau būtų buvę ne burti naują kovos su „šešėliu“ komisiją, o atnaujinti jau esamas, nes panašias kūrė kiekviena Vyriausybė. Būdavo rengiamos vis naujos kovos su „šešėliu“ priemonės, tačiau jos, pasibaigus kadencijai, nebūdavo galutinai įgyvendinamos. „Taigi galima pasinaudoti anksčiau priimtais planais ir sprendimais“, – įsitikinęs jis.

Anksti spręsti

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisijoje norėtų matyti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovų, nes ši institucija renka mokesčius, rengia savo kovos su „šešėliu“ mažinimo priemones ir jas įgyvendina, atlieka tyrimus, užsako apklausas. „Keista, kodėl komisijoje bus net trys ministro pirmininko patarėjai, bet nė vieno VMI atstovo. Kyla pavojus, kad komisija veiks kaip uždaras būrelis, kuris gal ir vertins iš išorės gaunamus pasiūlymus, tačiau vargu ar jiems pritars“, – pažymėjo I. Valeškaitė. Ekspertė priminė, jog Vyriausybė kitąmet numatė iš „šešėlio“ ištraukti apie 200 mln. eurų.

Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomisto Romo Lazutkos nuomone, Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisija veikiausiai tebus atskirų ministerijų ir žinybų veiksmų koordinatorė. „Iš komisijos sudėties nereikėtų spręsti apie pačią komisiją. Geriau tai darykime, kai pamatysime jos nuveiktus darbus“, – patarė ekonomistas.