Su kuo valgomos inovacijos Lietuvoje?
Gat­vė­je pa­klau­sus ko­kio­mis ino­va­ci­jo­mis Lie­tu­va gar­sė­ja pa­sau­ly­je, di­džio­ji da­lis žmo­nių ne­dve­jo­da­mi pa­mi­nė­tų la­ze­rius. Iš tie­sų, aukš­tos tech­no­lo­gi­jos op­ti­kos įren­gi­nių ga­my­ba yra ta­pu­si mū­sų ša­lies vi­zi­ti­ne kor­te­le, ta­čiau trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie ki­tus lie­tu­vių pa­sie­ki­mus.

No­rė­da­mi pri­sta­ty­ti iš­skir­ti­nes lie­tu­viš­kas ini­cia­ty­vas, „Lie­tu­vos ži­nios“ pra­de­da straips­nių cik­lą #Šimt­me­čioI­no­va­ci­jos. Čia skai­ty­to­jus su­pa­žin­din­si­me su pro­ver­žiais Lie­tu­vos moks­lo, me­no, vers­lo ir ki­to­se sri­ty­se bei ap­tar­si­me at­ei­ties pers­pek­ty­vas.

Kas yra ir kas nė­ra ino­va­ci­ja?

Apie ino­va­ci­jas ir ino­va­ty­vu­mą vie­šo­jo­je erd­vė­je kal­ba­ma vis daž­niau, ta­čiau daž­nai šie ter­mi­nai nau­do­ja­mi ne­ko­rek­tiš­kai. Ne vis­kas, kas nau­ja, yra ino­va­ci­ja, o kar­tais nau­jo­vė nu­nyks­ta ne­ra­dus jai pa­nau­do­ji­mo. Ino­va­ci­jos ski­ria­ma­sis bruo­žas yra jos pra­kti­nis pri­tai­ky­mas. Moks­li­nis at­ra­di­mas, jo pa­gal­ba su­kur­tas nau­jas pro­duk­tas, ke­lių sa­vy­bių su­de­ri­ni­mas, ino­va­ci­ja tam­pa ta­da, kai jis yra pri­tai­ko­mas pra­kti­niam nau­do­ji­mui ir ima ne­šti pel­ną jo kū­rė­jui.

Kaip tei­gia Lie­tu­vos ino­va­ci­jų cen­tro (LIC) va­do­vas dr. , pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­mas iš­au­gęs vi­suo­me­nės su­si­do­mė­ji­mas ino­va­ci­jo­mis. Taip pat dau­gė­ja žmo­nių, ku­rie su­pran­ta, kas yra ino­va­ci­ja, kam ji rei­ka­lin­ga ir kuo nau­din­ga.

Ant jau­ni­mo pečių

Prie au­gan­čio vi­suo­me­nės su­si­do­mė­ji­mo ino­va­ci­jo­mis la­biau­siai pri­si­de­da ino­va­ty­vūs vers­lai. Ži­niask­lai­do­je kar­tais nu­skam­ba nau­jie­na apie pa­si­se­ki­mo su­lau­ku­sius lie­tu­vių pro­jek­tus bei pro­duk­tus, ta­čiau ge­ro­kai dau­giau pro­jek­tų žlun­ga taip ir ne­iš­vy­dę die­nos švie­sos. Ino­va­ci­jos yra itin ri­zi­kin­ga sri­tis ir ne­sėk­mės čia daž­nos, to­dėl ne vi­si vers­lo at­sto­vai no­ri ri­zi­kuo­ti.

Mantas Vilys

M. Vi­lys tei­gia, jog pa­sta­ruo­ju me­tu ste­bi­mas au­gan­tis ino­va­ci­jų die­gi­mo mas­tas. Tai sie­ti­na su be­si­kei­čian­čiu vers­lo ir jo va­do­vų po­žiū­riu. Įmo­nėms ple­čian­tis ir sie­kiant kon­ku­ruo­ti tarp­tau­ti­niu ly­giu, su­si­du­ria­ma su bū­ti­ny­be in­ves­tuo­ti į ino­va­ci­jas bei bend­ra­dar­biau­ti. Va­do­vau­jan­čias po­zi­ci­jas uži­man­tys jau­nes­nės kar­tos žmo­nės lanks­čiau ver­ti­na ga­li­mus iš­šū­kius, pri­ima drą­sius spren­di­mus, tad di­dė­ja ir iš­lai­dos nau­jiems ty­ri­mams, pro­duk­tams kur­ti.

Pa­pil­do­mą pos­tū­mį duo­da jau­nų žmo­nių tarp­tau­ti­nė pa­tir­tis ir as­me­ni­niai kon­tak­tai. Į Lie­tu­vą iš už­sie­nio grįž­tan­tys ta­len­tai par­si­ve­ža ne tik už­sie­ny­je įgy­tas ži­nias, pro­fe­si­nę pa­tir­tį, bet ir pla­tų vers­lo kon­tak­tų tink­lą. Vers­lo įmo­nes kon­sul­tuo­jan­čio LIC va­do­vo tei­gi­mu, bend­ro­vėms, ku­rios ieš­ko nau­jų par­tne­rių kon­kre­tiems pro­jek­tams, as­me­ni­niai ry­šiai yra itin svar­būs.

„Į šei­mą su­nku įsi­leis­ti žmo­nes, ku­rių ne­pa­žįs­ti, tad ir jun­giant ini­cia­ty­vas rei­kia pa­si­ti­kė­ji­mo“, – sa­ko jis ir pri­du­ria, kad tai ypač ak­tua­lu dir­bant di­de­lės ri­zi­kos sri­ty­je, tad ankš­čiau už­megz­ti kon­tak­tai su ki­tų ša­lių vers­li­nin­kais ir moks­lo ins­ti­tu­ci­jo­mis daž­nai pa­de­da ras­ti tin­ka­mus par­tne­rius ku­riant ino­va­ci­jas.

Trūks­tant as­me­ni­nių ry­šių, pa­gal­bą tei­kia pats Lie­tu­vos ino­va­ci­jų cen­tras. M. Vi­lio tei­gi­mu, šiuo me­tu Eu­ro­po­je ino­va­ci­jų sri­ty­je vei­kian­tys kon­sul­ta­ci­niai cen­trai nau­do­ja­si bend­ru tink­lu, ku­ria­me ga­li­ma ras­ti trūks­ta­mų spe­cia­lis­tų, ieš­ko­ti ino­va­ci­jų iš­vys­ty­tų ki­to­se ša­ly­se ir ini­ci­juo­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą.

Tarp vals­ty­bės ir verslo

Nau­jų spren­di­mų pa­ieš­ko­je svar­bų vaid­me­nį vai­di­na vals­ty­bė, ku­ri ga­li pa­leng­vin­ti są­ly­gas pri­va­čioms ini­cia­ty­voms im­tis ri­zi­kin­gos veik­los bei už­ti­krin­ti da­li­nę fi­nan­si­nę par­amą.

Lie­tu­va šia­me kon­teks­te at­ro­do iš­ties ne­blo­gai, kaip tei­gia M. Vi­lys. Pa­ly­gi­nus su ki­to­mis Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis, Lie­tu­vos val­džia ino­va­ci­joms ski­ria daug dė­me­sio. Čia vei­kia įvai­rios par­amos prog­ra­mos, yra ga­li­my­bė gau­ti Eu­ro­pos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šas. Ki­to­se Se­no­jo že­my­no ša­ly­se, to­kia pra­kti­ka ne­la­bai ga­ji.

Lie­tu­vo­je prob­le­ma ta, kad daž­nai ap­si­ri­bo­ja­ma tik fi­nan­si­nės pa­gal­bos tei­ki­mu, ta­čiau trūks­ta kon­tro­lės ir va­dy­bi­nių įgū­džių per­tei­ki­mo. Lie­tu­vo­je dir­ba ne­daug ino­va­ci­jų klau­si­mais kon­sul­tuo­jan­čių spe­cia­lis­tų, ku­rie pa­dė­tų ras­ti trūks­ta­mus įvai­rių sri­čių pro­fe­sio­na­lus, už­ti­krin­tų sklan­dų pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mą bei su­pa­žin­din­tų su ga­li­my­bė­mis gau­ti pa­pil­do­mą fi­nan­si­nę par­amą. M. Vi­lio tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je ino­va­ci­joms tei­kia­ma tik frag­men­ti­nė pa­gal­ba, tai yra, trūks­ta žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų dirb­ti su įmo­ne nuo ino­va­ci­jos kū­ri­mo pra­di­nio eta­po iki jos pra­kti­nio pri­tai­ky­mo.

Tuo tar­pu Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dai gre­ta fi­nan­si­nės par­amos už­ti­kri­na ga­li­my­bę pa­si­nau­do­ti ir žmo­giš­kai­siais iš­tek­liais. Ga­vus fi­nan­sa­vi­mą moks­li­niams ty­ri­mams, daž­nai ski­ria­mas men­to­rius, ku­ris rū­pi­na­si, jog lė­šos bū­tų pa­nau­do­tos kuo efek­ty­viau, taip pat pa­de­da ras­ti trūks­ta­mus spe­cia­lis­tus ir sėk­min­gai siek­ti už­sib­rėž­tų tiks­lų įgy­ven­di­ni­mo. Sta­tis­ti­niai duo­me­nys ro­do, jog tei­kia­mos kon­sul­ta­ci­jos smar­kiai pa­di­di­na ino­va­ci­jų re­zul­ta­tus.

Ne vi­sai vidutiniokai

Ne­pai­sant ke­lių iš­skir­ti­nių sri­čių, Lie­tu­va ino­va­ci­jų pa­sau­ly­je su­nkiai ran­da sa­vo iden­ti­te­tą. Sta­tis­ti­niai duo­me­nys ro­do, jog lyg ir esa­me vi­du­ti­nio­kai, ta­čiau jais ak­lai pa­si­ti­kė­ti taip pat ne­ver­ta.

M. Vi­lio tei­gi­mu, vis­kas pri­klau­so nuo ino­va­ci­jų ma­ta­vi­mo par­ame­trų. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vo­je tu­ri­me vie­ną spar­čiau­sių in­ter­ne­to tink­lų, ta­čiau šio pra­na­šu­mo ne­mo­ka­me tin­ka­mai pa­nau­do­ti ki­to­se sri­ty­se. Mū­sų ša­lies var­dą gar­si­nan­čios aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų pro­duk­tus ku­rian­čios įmo­nės uži­ma di­de­lę da­lį pa­sau­li­nės rin­kos, ta­čiau sto­ko­ja­ma pla­tes­nio ku­ria­mų ino­va­ci­jų pri­tai­ky­mo, tad bend­ras to­kių vers­lų pel­nin­gu­mas nė­ra di­de­lis.

Lie­tu­vos Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, ša­ly­je be­veik 41 proc. vers­lo įmo­nių nau­do­ja ino­va­ci­jas ir šis ro­dik­lis ar­tė­ja prie Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio, ku­ris sie­kia apie 50 pro­cen­tų. Vis tik rea­lios Lie­tu­vos vers­lo iš­lai­dos ino­va­ci­joms te­sie­kia 23 proc. ES vi­dur­kio. Pa­gal pa­tvir­tin­tą Lie­tu­vos ino­va­ci­jų plė­tros 2014–2020 m. prog­ra­mą, nu­ma­to­ma vers­lo iš­lai­das moks­li­niams ty­ri­mams ir eks­pe­ri­men­ti­nei plė­trai (MTEP) per šį lai­ko­tar­pį pa­di­din­ti be­veik 1 proc., nors vien iš­au­gu­sia par­ama var­gu ar ga­li­ma pa­siek­ti ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų.

LIC di­rek­to­rius M. Vi­lys tei­gia, jog ap­ta­rus MTEP in­ves­ti­ci­jas su vers­lo at­sto­vais, tam­pa aiš­ku, jog rea­lios in­ves­ti­ci­jos į ino­va­ci­jas daž­nai ne­at­sis­pin­di įmo­nių aps­kai­to­je. Taip nu­tin­ka dėl in­for­ma­ci­jos sty­giaus, ne­sup­ran­tant kas yra to­kios in­ves­ti­ci­jos ir ku­rių lė­šų pa­nau­do­ji­mą joms ga­li­ma pri­skir­ti. LIC par­en­gus aps­kai­tos me­to­di­ką ir ją pra­dė­jus dieg­ti įmo­nių aps­kai­to­je, pa­ste­bė­tas ryš­kus au­gi­mas ino­va­ci­joms skir­tų lė­šų pa­nau­do­ji­mo sta­tis­ti­ko­je.

Op­ti­mis­tiš­ka ateitis

M. Vi­lio tei­gi­mu, Lie­tu­vos si­tua­ci­ja ino­va­ci­jų rin­ko­je at­ro­do op­ti­mis­tiš­kai, ta­čiau bū­ti­na ne­tryp­čio­ti vie­to­je bei žvelg­ti į at­ei­tį. „Lie­tu­viai grei­tes­ni vys­ty­mo­si pra­sme. Jei Ita­li­jos, Vo­kie­ti­jos įmo­nė ku­ria pro­duk­tą me­tus, tai lie­tu­viai sten­gia­si tą pa­tį pa­da­ry­ti per pus­me­tį. Lie­tu­viai am­bi­cin­gi, tik kar­tais pri­trūks­ta re­sur­sų“, – tei­gia M. Vi­lys.

Prog­no­zuo­ti ko­kio­se sri­ty­se Lie­tu­va ga­lė­tų pir­mau­ti at­ei­ty­je su­dė­tin­ga. M. Vi­lys pa­žy­mi, jog gre­ta jau da­bar ži­no­mų sri­čių, ne­abe­jo­ti­nai tu­rės dau­gė­ti ino­va­ci­jų ūkio sri­ty­je, ki­taip bus pra­ras­tas kon­ku­ren­cin­gu­mas. Es­mi­nis klau­si­mas, ar da­bar nau­do­ja­moms bio­tech­no­lo­gi­nėms, op­ti­nėms ir in­ži­ne­ri­nėms ino­va­ci­joms pa­vyks ras­ti pri­tai­ky­mą pla­tes­nia­me ra­te bei di­din­ti sa­vo pel­nin­gu­mą.

O gal į Lie­tu­vą at­ėjęs „Tes­la Gi­ga­fac­to­ry“ kar­di­na­liai pa­keis mū­sų ty­ri­mų pri­ori­te­tus ir im­si­me spe­cia­li­zuo­tis ku­ro ele­men­tų, ener­gi­jos sau­go­ji­mo ir ga­my­bos sri­ty­se, svars­to M. Vi­lys.