Su kuo bus valgomi Vyriausybės kuponai?
Vy­riau­sy­bės siū­lo­ma ku­po­nų sis­te­ma su­lau­kė ypa­tin­gai prieš­ta­rin­go vi­suo­me­nės ver­ti­ni­mo. Ne­pai­sy­da­ma pa­šai­pų ir eko­no­mis­tų ti­ki­ni­mų, kad sis­te­ma bus nuo­sto­lin­ga, Vy­riau­sy­bė pa­si­ry­žu­si jau nuo ki­tų me­tų pa­leis­ti pi­lo­ti­nį pro­jek­tą.

Įstatymo dėl kuponų reglamentavimo projektą numatoma svarstyti pavasario sesijoje. Šio projekto tiksline grupe pasirinktos šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus. Šiems pirkėjams planuojama suteikti 20 proc. nuolaidą nuo kupono vertės apsiperkant smulkios prekybos vietose. Per mėnesį tikslinės grupės nariai galės įsigyti ne daugiau kaip 3 kuponus. Kaip veiks kuponų sistema, LŽ kalbasi su žemės ūkio viceministre Ausma Miškiniene.

– Iš Vyriausybės pristatymo medžiagos matyti, kad kuponų sistema bus galima naudotis mobiliųjų telefonų pagalba. Ar bus skelbiamas konkursas tokiai aplikacijai sukurti? Kiek preliminariai tai galėtų kainuoti?

– Siūlome E-vaučerių sistemą, kurią kurtų Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro IT specialistai. Preliminariai sistemos kūrimas kainuotų apie 20 tūkst eurų.

– Kas bus E-vaučerių tiekėjas: konkursą laimėjusi įmonė ar valstybė?

E-vaučeriai bus generuojami Informacinės sistemos, o jų vertę, pagal panaudotų e-vaučerių kiekį, pardavėjui kompensuos valstybė.

– E-vaučeriai bus generuojami Informacinės sistemos, o jų vertę, pagal panaudotų e-vaučerių kiekį, pardavėjui kompensuos valstybė.

– Kaip programėlė atpažins, kad vartotojas yra iš tikslinės grupės, t.y. turintis ikimokyklinio amžiaus vaikus?

– Į E-vaučerių sistemą būtų įkeliami duomenys iš kitos informacinės sistemos (toliau – IS), tokios kaip Socalinės paramos šeimai informacinė sistema (toliau – SPIS) ir atskiro atpažinimo nereikės, o E-vaučerių kiekis IS bus susiejamas su paramos gavėjais.

– Ar bus skirstoma, kiek vaikų ikimokyklinio amžiaus žmogus turi, ar vienas E-vaučeris bus skiriamas asmeniui nepriklausomai nuo vaikų šeimoje skaičiaus?

– Dabar numatyta, kad ne tėvams, bet kiekvienam ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiausia bus skiriami 3 E-vaučeriai. Norint gauti E-vaučerį, už jį nereikės mokėti, t. y. jų nereikės įsigyti. Kaip ir minėjau, E-vaučeriai bus skiriami vaikui, o jį panaudoti galės vienas iš tėvų, panašiai kaip su vaiko pinigais.

– Ar norint pasinaudoti programėle reikės jungtis per elektroninius valdžios vartus? Kaip užtikrinsite tokiu atveju asmens duomenų saugumą?

Norint gauti E-vaučerį, už jį nereikės mokėti, t. y. jų nereikės įsigyti. Kaip ir minėjau, E-vaučeriai bus skiriami vaikui, o jį panaudoti galės vienas iš tėvų, panašiai kaip su vaiko pinigais.

– Pardavėjas turės E-vaučerių kodo atpažinimo programėlę, kurią nemokamai galės atsisiųsti, o E-vaučerių gavėjai priklausomai nuo techninių galimybių, turės arba telefoninę programėlę, į kurią gaus jam priklausančių E-vaučerių kodus, arba turės galimybę atsispausdinti popierinę vaučerių formą, kurioje nesimatys asmens duomenų. Duomenų susietumas bus vykdomas IS.

– Ar su E-vaučeriu bus galima įsigyti tik vietinės gamybos ūkininkų produkcijos, ar ir kitokių maisto prekių?

– Galutinis prekių sąrašas labai priklausys nuo to, kokios tiksliai parduotuvės ar apskritai prekybos taškai dalyvaus šioje sistemoje. Tai gali būti ir stacionarios, ir mobilios parduotuvės, turgaus pardavėjai, mugių pardavėjai. Mūsų teikiamame variante yra numatyta, kad pardavėjas turi būti trumpos grandinės dalyvis. Trumpą grandinę turi sudaryti ne mažiau kaip 2 projekto dalyviai, susijungę bendrai veiklai, ne daugiau kaip vienas tarpininkas tarp gamintojo ir galutinio vartotojo. Kadangi šiuo metu Lietuvos augintojai ir gamintojai pasižymi didele gaminamų produktų asortimento įvairove, manau, bus galimybė įsigyti tikrai įvairių produktų: žuvies, duonos, vaisių ir kitų.

– Kaip vyks atsiskaitymas E-vaučeriu? Ar reikės prekybos vietoje jį nuskenuoti?

– Dėl E-vaučerių elektroninio atpažinimo būdo dar nėra apsispręsta, tačiau planuojame, kad kuponai bus skenuojami. Tai priklausys nuo E-vaučerio formos, tačiau specialių skenerių pardavėjui įsigyti nereikės. Norima padaryti taip, kad pardavėjui irgi užtektų, pavyzdžiui, mobiliojo telefono ir E-vaučerių programėlės, kuri nuskaitytų kupono kodą. Bet vėlgi, viskas priklausys nuo galutinio pasirinkto modelio.

– Kaip bus užtikrinama, kad tik tris kartus per mėnesį ir ne daugiau vienas pirkėjas atsisiųs E-vaučerį?

Valstybė nėra verslo įmonė, kad siektų finansinės grąžos. Pirmiausia siekiama, kad gyventojai ir ypač vaikai valgytų kuo daugiau kokybiško ir sveiko vietinio maisto.

– Lygiai taip pat, kaip užtikrinama, kad internetu pirkdamas bilietą į koncertą ar registruodamasis skrydžiui gauni tik vieną unikalų QR kodą. IS sistemoje automatiškai bus registruojamas E-vaučerių panaudojimas. Jeigu bus panaudoti vaučeriai, tai tą mėnesį jų nebebus galima atsisiųsti, o jeigu bus nepanaudoti, tai suėjus panaudojimo terminui, vaučeriai taps neaktyvūs.

– Kiek iš viso preliminariai gali kainuoti šio projekto visų etapų įgyvendinimas valstybės biudžetui? Žinoma, kad pirmas etapas kainuos 5 mln. eurų, o kiek kainuos kiti?

– Lėšų poreikis priklausys nuo pasirinkto galutinio sprendimo. Kaip jau pristatėme savo siūlymuose, pirmajam etapui – prekybos vietų steigimui, plėtrai ir palaikymui yra numatyta iki 5 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos iš Kaimo plėtros 2014 –2020 m. programos ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų žemės ūkio asignavimams.

Informacinės sistemos sukūrimas kainuotų, vėl gi jau minėjome, apie 20 tūkst. eurų.

Antrajam etapui – jeigu bus galutinai patvirtinta, kad kiekvienam ikimokyklinio amžiaus vaikui bus skiriama 20 proc. E-Vaučerio vertės, o jų bus po tris kiekvienam vaikui per mėnesį, plius žinant, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje yra apie 200 tūkst., tam reiktų apie 14,4 mln. eurų. Bet šie skaičiavimai šiandien yra preliminarūs.

– Kokios finansinės grąžos tikisi valstybė iš E-vaučerių sistemos?

– Valstybė nėra verslo įmonė, kad siektų finansinės grąžos. Pirmiausia siekiama, kad gyventojai ir ypač vaikai valgytų kuo daugiau kokybiško ir sveiko vietinio maisto. Norime, kad vietiniai žemės ūkio produkcijos gamintojai galėtų lengviau ir daugiau savo produkcijos realizuoti. Jeigu vaikai augs sveikesni, mažiau kainuos jų gydymas. Jei kaimuose žmonės augins ir gamins daugiau produkcijos, ten mažės nedarbas ir reikės mažiau nedarbo draudimo išmokų. Jeigu įsisteigs daugiau ūkininkų parduotuvių, bus sukurta papildomų darbo vietų, už juos bus mokami mokesčiai, padidės prekyba maisto produktais, bus sumokėta daugiau pridėtinės vertės mokesčio.