Stringa leidimas įmonių pavadinimus rašyti nelietuviškomis lotyniškomis raidėmis
Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ne­su­tin­ka, kad bū­tų kei­čia­ma da­bar­ti­nė įmo­nių pa­va­di­ni­mų su­da­ry­mo tvar­ka.

Pataisas, kuriomis norima ateityje įmonių pavadinimus leisti rašyti ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalba, tačiau tik lotyniškomis raidėmis, komitetas Seimui siūlo grąžinti tobulinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

Toks sprendimas penktadienį priimtas po dviejų balsavimų. Pradžioje balsams pasidalinus po lygiai ir nepriėmus sprendimo, vėliau į posėdį atvykusi komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė pasiūlė balsuoti iš naujo – tuomet bendru sutarimu nuspręsta pataisas grąžinti iniciatoriams.

„Lietuvių kalbą reikia saugoti ir esu prieš bet kokius pasikėsinimus stumti tokio pobūdžio projektą“, – teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Rimas Andrikis.

Įmonių pavadinimų sudarymo liberalizavimas, kurį pasiūlė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Seime varstomas nuo 2017 metų spalio.

Šiuo metu įmonių pavadinimai turi būti sudaromi tik lietuvių kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms leidžiama tai daryti ir kita kalba. Galimi lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis.

Išimtis taikoma ir bendrovėms, įrodančioms, kad turi glaudžius ryšius su partneriais užsienyje ir ten prekiauja ar tiekia produkciją.

Įmonių pavadinimuose naudoti tik lotyniškas raides Seimui siūlyta prieš kelerius metus, tačiau tuomet parlamentarai idėją atmetė.