Stereotipai griūva: neribotas galimybes keisti pasaulį inžinerija suteikia ir moterims
Eli­za­beth Bragg bu­vo pir­mo­ji mo­te­ris JAV, įgi­ju­si iš­si­la­vi­ni­mą in­ži­ne­ri­jos sri­ty­je. Ci­vi­li­nės in­ži­ne­ri­jos dip­lo­mą ji at­siė­mė 1876 me­tais. Ai­rė Ali­ce Per­ry ži­no­ma kaip pir­mo­ji in­ži­nie­rė mo­te­ris Bri­tų sa­ly­ne ir, ma­no­ma, Eu­ro­po­je. Taip pat ci­vi­li­nės in­ži­ne­ri­jos iš­si­la­vi­ni­mą ji įgi­jo 1906 me­tais. Pir­mo­ji mo­te­ris Lie­tu­vo­je, ga­vu­si sta­ty­bos in­ži­nie­rės dip­lo­mą, bu­vo Sa­ra Mit­kovs­kai­tė iš Vil­ka­viš­kio. Tai nu­ti­ko 1930 me­tais. Pra­ėjo be­veik šimt­me­tis, ta­čiau ste­reo­ti­pas, kad in­ži­ne­ri­ja – vy­riš­ka spe­cia­ly­bė, vis dar įsi­šak­ni­jęs.

Inžinerija dažniausia visuomenėje asocijuojasi su vyrišku darbu, dideliu darbo krūviu, pramone, technika, technologijomis, įvairiais sudėtingais procesais, į kuriuos moterims neva ne valia kištis.

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) docentė Alma Dervinienė.

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) docentė Alma Dervinienė pripažįsta, kad moterų veiklą pramonėje vis dar riboja stereotipai, bet situacija keičiasi.

Nes keičiasi visuomenė psichografiniu požiūriu – formuojasi naujos vertybės, plėtojasi laisvės ir lyčių lygybės idėjos, savęs suvokimas tampa noru lyderiauti, būti pastebėtu ir įvertintu. Tai lemia vis drąsesnius svarstymus ir apie moterų inžinierių galimybes, teigia A. Dervinienė.

Moterų vaidmuo pramonėje didėja

„Kalbant apie moterų vaidmenį pramonėje, svarbu pabrėžti pačios pramonės, kaip vienos iš strategiškai reikšmingų kiekvienai Europos Sąjungos valstybei, vaidmenį siekiant visuomenės gerovės ir užimtumo“, – sako A. Dervinienė.

„Pažymima ir tai, kad moterų pasiskirstymą pramonėje lemia stereotipai, net ir nepaisant jų išsilavinimo ar profesinių galimybių. Tačiau šiandien yra pasiekta, jog moterų vaidmuo pramonėje turi būti paremtas darbo užmokesčio bei karjeros perspektyvų lygybės principais, tad jos turi būti skatinamos aktyviau įsitraukti net ir į tas pramonės sritis, kurios paprastai nėra laikomos moteriškomis“.

Pasak KTU docentės, egzistuoja ir tokių pramonės sektorių, kuriuose moterų yra palyginus labai daug – pavyzdžiui, elektros ir elektronikos įrangos, kabelių, kamščių pramonės, maisto, tekstilės, drabužių, avalynės.

A. Dervinienė džiaugiasi, jog moterų vaidmuo pramonėje įgauna prasmę, jog yra stiprinami vienodo darbo užmokesčio, darbo sąlygų, karjeros galimybių, profesinio mokymo, motinystės ir tėvystės, kaip pagrindinių socialinių vertybių, aspektai.

Taip pat skatinamas moterų verslumas pramonėje, finansiškai remiant moterims priklausančių įmonių kūrimąsi. Stengiamasi pabrėžti moterų savivertę, motyvuojant įgyti naujų įgūdžių, būtinų sėkmingai dirbti.

Turi reikiamas savybes arba gali jas lavinti

KTU EEF lektorė Neringa Dubauskienė teigia, kad moterys, kaip ir vyrai, inžinerijos studijas renkasi dėl jų dinamiškumo, aktualumo ir beveik neribotų galimybių keisti pasaulį į gerąją pusę.

Pasak N. Dubauskienės, jokių išskirtinai vyriškų savybių jokiai inžinerijos sričiai nereikia, tačiau tam, kad merginos rinktųsi inžinerijos studijas, svarbūs teigiami įkvepiantys pavyzdžiai, kurių tiek realių, tiek knygose ar filmuose yra labai mažai.

„Visuomenėje gajūs stereotipai apie moterų galimybes bei pačią inžinerijos profesiją taip pat nepadeda. Jei į žmones žiūrėtume kaip į asmenybes, o ne kaip į stereotipų rinkinius, tiek studijuojančių, tiek dirbančių inžinerijos srityje moterų būtų daugiau“, – įsitikinusi N. Dubauskienė.

„Inžineriniai mokslai moteris išmoko vadovautis logika, mąstyti ir veikti pragmatiškai, atsiriboti nuo emocijų, kaip lemiančio veiksnio, priimant sprendimus. Ne paslaptis, moterų atsakomybės jausmas iš prigimties yra stipresnis, jos žvelgia plačiai ir mato ne vien rezultatą, bet ir kontroliuoja procesus, pastebi detales, kurios gali būti reikšmingos rezultatui. Moterys yra empatiškesnės, vadovaudamos jos labiau atsižvelgia į komandos nuotaikas, dažniau ir atviriau bendrauja su kolektyvu. Loginis mąstymas ir moteriška empatija – labai geras DNR inžinerijos mokslams“ – teigia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė.

Studenčių inžinerijoje daugėja

Kai kurias KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) programas vis dar renkasi kone tik vaikinai (pavyzdžiui, transporto elektronikos bakalaurą šiuo metu studijuoja tik 1 mergina iš 63, automatiką ir valdymą – tik 3 iš 133), tačiau bendras į EEF studijų programas stojančiųjų merginų skaičius kasmet auga 10 proc.

Tai reiškia, kad merginos vis dažniau bando save realizuoti vienoje iš inžinerijos sričių ir vis drąsiau stengiasi įsilieti į technologijomis prisotintą pramoninę erdvę. Dažniausia merginos renkasi elektronikos inžinerijos, robotikos ir atsinaujinančios energetikos studijų programas.