Statyboms gyvybės įpūtė Europos parama
Sta­tis­ti­kai pa­ste­bi sta­ty­bų sek­to­riaus ak­ty­vu­mo di­dė­ji­mą Lie­tu­vo­je. Tai aiš­ki­na­ma pa­spar­tė­ju­siu Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) par­amos pa­nau­do­ji­mu, būs­to ir ko­mer­ci­nių pa­tal­pų po­rei­kiu rin­ko­je, bet kar­tu sie­ja­ma ir su lė­tė­jan­čios pir­mau­jan­čių ES vals­ty­bių eko­no­mi­kos ten­den­ci­ja.

Statistikos departamentas pranešė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo atlikta statybos darbų už 448,4 mln. eurų. Tai 11,9 proc. daugiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, nors nepašalinus šios įtakos – 45,1 proc. mažiau. Statybos darbų per tris šių metų mėnesius atlikta 18,8 proc. (palyginamosiomis kainomis) daugiau nei prieš metus – 2017-ųjų sausį-kovą.

Gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis per ketvirtį sudarė 20,2 proc. visų atliktų darbų, negyvenamųjų pastatų – 47,6 proc., inžinerinių statinių – 32,2 procento.

Atsigauna ir gyvenamoji statyba, nors Lietuvos bankas ir kitos rinką analizuojančios institucijos prognozuoja naujos statybos būsto kainų mažėjimą. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis sudarė 20,2 proc. visų šalyje atliktų darbų (90,8 mln. eurų), negyvenamųjų pastatų – 47,6 proc. (213,3 mln. eurų), inžinerinių statinių – 32,2 proc. (144,3 mln. eurų).

Be to, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, išduota pastatų statybos leidimų 56 proc. daugiau; iš jų gyvenamiesiems namams statyti – 59 proc. daugiau. Individualiųjų gyvenamųjų namų statybai išduota 98,4 proc. visų leidimų. Leista statyti 2681 individualųjį namą, kurių naudingasis plotas sudarys 2396,6 tūkst. kv. m (40,6 proc. daugiau nei 2017-ųjų sausį-kovą), 75 daugiabučius namus, kurių naudingasis plotas sudarys 98 tūkst. kvadratinių metrų (38,4 proc. mažiau).

Laisvų biurų deficitas

Pirmąjį ketvirtį išduoti 309 leidimai negyvenamiesiems pastatams statyti, tai 36,1 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą, jų bendrasis plotas 13,6 proc. didesnis – 415 tūkst. kvadratinių metrų. Daugiausia pagal bendrąjį plotą leista statyti pramoninių pastatų ir sandėlių (36,4 proc.) bei įstaigų pastatų (15,3 proc.).

„BNP Paribas“ ataskaita, paremta „Newsec“ surinktais duomenimis, rodo, kad praėjusių metų pabaigoje Vilnius pakilo į mažiausiai laisvos biurų erdvės turinčių Europos miestų trejetuką. Paskutinį 2017 metų ketvirtį Vilniuje vidutinis laisvo biurų ploto rodiklis siekė 3,4 proc. ir buvo mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu užpernai, kai sudarė 4,8 procento. Mažiau laisvos biuro erdvės buvo tik Berlyne ir Miunchene, kur rodikliai siekė atitinkamai 2 ir 3,3 procento. Kaimynių šalių sostinėse yra daugiau laisvo biurų ploto nei Vilniuje: rodiklis Rygoje siekia 6,6 proc., Taline – 8,5 procento.

Prognozuojama, kad šiais metais Vilniaus biurų rinkoje ir toliau augs modernių biurų paklausa, kurią skatins įmonių plėtra, naujų bendrovių atėjimas ir poreikis atsinaujinti.

Sieja su ES parama

„Valstybės atsakingos tarnybos sugebėjo sutvarkyti norminius aktus ir paleisti struktūrinę paramą. Pastaruoju metu pajudėjo projektai ir atsirado kvietimų rangai. ES lėšų resursai, kurie buvo skirti Lietuvai, kurį laiką nebuvo naudojami. Manau, čia buvo problema“, – agentūrai BNS kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Anot jo, pastaruoju metu statybų mastas buvo sumažėjęs, todėl dabar bandoma pasivyti ankstesnį lygį – pirmąjį ketvirtį fiksuotas beveik penktadalio augimas. „Per pastaruosius trejus metus statybos apimtis tikrai nedidėjo. Buvome gana žemai nukritę ir dabar tuo augimu bandome pasiekti tą lygį, kuriame keletą metų buvome“, – tvirtino D. Gedvilas.

ES parama buvo skiriama daugiausia viešųjų pastatų statyboms, taip pat jiems bei seniesiems daugiabučiams modernizuoti.

Nesmunka tik statyba

Tuo metu ES šalių narių ekonomikos optimizmas ima slopti. Miunchene (Vokietija) įsikūręs ekonomikos tyrimų institutas „ifo Business“ pažymėjo, kad šių metų pavasarį jis buvo žemiausias per metus visuose ūkio sektoriuose, išskyrus statybą. Institutas apklausė 9000 didžiausių Vokietijos pramonės, paslaugų, prekybos bei statybos bendrovių vadovus ir sudarė jų lūkesčių indeksą „Ifo Business Climate Index“ artimiausiems šešiems mėnesiams.

Institutas pabrėžė, kad balandis – ne pirmas mėnuo, kai verslo padėties rodikliai rodė Vokietijos ekonomikos lėtėjimą, nors šis rodiklis, balandį sumažėjęs iki 102,1 balo, palyginti su 103,3 balo kovą, rodo dar ganėtinai aukštą verslo padėties lygį.

Vis dėlto instituto analitikai teigė, kad balandis buvo trečias mėnuo iš eilės, kai prastėjo verslo klimatas gamybos sektoriuje. Gamybos pajėgumų panaudojimo lygis sumažėjo 0,3 procentinio punkto, iki 87,7 proc., tačiau šis rodiklis dar aukštesnis už pastarųjų dešimties metų vidurkį. Sumenko ir verslo lūkesčiai. Jie dabar žemiausio lygio nuo 2016 metų rugpjūčio. Verslo klimato rodiklis mažėja ir didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje.

Išimtis yra naują rekordą pasiekęs statybos verslo klimato indeksas. Rangovų lūkesčiai balandį gerokai palankesni, nors dabartinės verslo padėties vertinimas beveik nepakitęs.

Vokietijos verslo lūkesčių indeksas

Sektorius17–04 17–0517–06 17–0717–08 17–09 17–10 17–11 17–12 18–01 18–02 18–03 18–04
Bendras vidurkis23.3 24.2 25.6 27.8 27.7 27.8 29.2 30.0 29.5 29.0 27.3 25.8 23.3
Gamyba 24.1 27.7 28.2 30.9 30.8 30.2 32.4 34.7 32.2 34.0 30.0 27.3 24.0
Paslaugos25.6 26.7 26.2 31.1 31.0 31.4 31.7 31.9 32.6 31.2 29.9 29.4 25.9
Prekyba 18.0 14.8 19.4 19.0 14.3 16.5 16.7 18.7 18.6 19.2 17.7 14.0 10.2
Statyba 12.4 12.9 13.9 15.3 16.8 17.9 19.7 16.7 18.2 17.3 15.5 18.3 19.8

Šaltinis: „ifo Institute“