Statybininkai teisingai suprato mokesčių inspekcijos perspėjimą
Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) pers­pė­tos dėl ak­ty­ves­nės kon­tro­lės sta­ty­bų sek­to­riaus įmo­nės ėmė ofi­cia­liai dek­la­ruo­ti ge­ro­kai di­des­nes pa­ja­mas ir pra­dė­jo mo­kė­ti dar­buo­to­jams di­des­nius ofi­cia­lius at­ly­gi­ni­mus.

Kaip pranešė VMI, 2018 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2017 metų laikotarpiu, statybų sektoriaus įmonių deklaruojamos pajamos padidėjo 34 mln. eurų, o vidutinis darbo užmokestis išaugo 15 procentų.

Statybų sektorius šiais metais yra viena iš keturių VMI prioritetinių sričių ir jai, siekiant sumažinti pajamų traukimo į apskaitą bei mokesčių vengimo mastą, skiriama daug dėmesio. Per 2018 metų septynis mėnesius VMI statybų įmonėse jau atliko 248 kontrolės veiksmus ir buvo priskaičiuota daugiau kaip 1,18 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.

Slepia pajamas

„Vienas dažniausių pažeidimų statybų įmonėse yra pajamų slėpimas, neišrašant sąskaitų už suteiktas paslaugas. Patikrintos įmonės papildomai išrašė sąskaitų daugiau nei milijonui eurų. Nustatyta atvejų, kai įmonės statybines medžiagas ir prekes vežė į objektus, kuriuose buvo vykdomi arba vykdyti statybos darbai, tačiau nepateikė darbų dokumentų – sutarčių, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų“, – apie bandymus nuslėpti mokesčių pasakojo VMI Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį mokesčių inspekcija nustatė ir nelegalaus darbo 26 atvejus. Įmonėms skirtos administracinės baudos. Statybos objektuose dirbantys žmonės neturėjo veiklos dokumentų, t. y. verslo liudijimų arba individualios veiklos pažymos, dirbo „ne visą darbo dieną“ ar nemokamų atostogų metu, o atlyginimai buvo mokami vokeliuose.

„Pasitaiko ir atvejų, kai įmonė sudaro darbuotojo nuomos sutartį su Ukrainoje registruotu mokesčių mokėtoju ir už suteiktą darbuotojo nuomos paslaugą bendrovei deklaruoja sumokanti 2 tūkst. eurų. Už tą patį darbą sumokama kone penkiskart daugiau, nei mokama darbo užmokesčio savo darbuotojams (įmonės darbuotojams mokamas 410 eurų atlyginimas). Už suteiktas paslaugas įmonė teigia atsiskaitanti grynaisiais pinigais, tik dalį sumokanti banko pavedimu. Kyla pagrįstų įtarimų, kad grynieji pinigai nepasiekia Ukrainos darbuotojų nuomos bendrovės ir taip įmonėje atsiranda neoficialių pinigų darbo užmokesčiui vokeliuose mokėti saviems darbuotojams“, – aiškino E. Ramanauskienė.

Ji „Lietuvos žinioms“ komentavo, kad pajamų traukimo į apskaitą vengimas daro didžiausią poveikį biudžeto pajamoms. „Atsižvelgdama į tai, VMI taiko daug priemonių mažindama pajamų netraukimo į apskaitą mastą. Daugiausia dėmesio inspekcija skiria tuo metu rizikingiausioms veiklos sritims, kuriose ir koncentruoja darbo išteklius: be statybų sektoriaus, tai viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos bei remonto, autodetalių prekybos, mėsos ir jos gaminių sektoriuose. Šiose srityse vyrauja atsiskaitymas grynaisiais pinigais, todėl susidaro palankios sąlygos neregistruotai veiklai ir slėpti pajamas. Tai sudaro sąlygas ir kitiems pažeidimams – pavyzdžiui, į buhalterinę apskaitą neįtrauktiems“, – teigė ji.

Pirmiausia kviečiasi

VMI specialistė papildė, kad pajamų netraukimo į apskaitą ir mokesčių, susijusių su darbo santykiais, vengimo rizikai minėtuose sektoriuose sumažinti VMI pagal duomenų bazėse turimą bei iš trečiųjų šalių gaunamą informaciją nustato rizikingus asmenis, vertinama ir kitų institucijų turima informacija. Pagal pačios VMI sudaromus „žemėlapius“ atrenkama ir kaupiama informacija apie išduotus veiklos leidimus.

VMI dienraštį informavo, kad atrinktų mokesčių mokėtojų atžvilgiu yra taikomas prevencinių veiksmų modelis „Įspėjau – pasirink“. Tai yra prevencinė priemonė, nes visų pirma į VMI akiratį pakliuvusių įmonių vadovai sulaukia įspėjamųjų laiškų. Jie yra kviečiami į pokalbius VMI, prašoma pagrįsti įmonių veiklos rodiklius. Šie administraciniai veiksmai yra prevencinės, skatinamosios priemonės įmonių vadovams peržiūrėti personalo darbo laiko ir atlyginio klausimus bei įdarbinti darbuotojus visai darbo dienai, patikslinti mokesčių deklaracijas nelaukiant, kol VMI inicijuos kontrolės veiksmus.

Pasak VMI, tik tokiais atvejais, kai verslininkai nesugeba pagrįsti oficialiai mokamo atlyginimo (tai rodo vokelių riziką) ar kitų nekintančių rodiklių, taikomos kontrolės procedūros.