Sprendimas dėl prekybininkų nedarbo sekmadieniais ir per šventes – rudenį
Sei­mas ru­de­nį tu­rė­tų ap­sisp­ręs­ti, ar ri­bo­ti pre­ky­bos cen­trų dar­bą sek­ma­die­niais ir vals­ty­bi­nių šven­čių die­no­mis. Pa­sak par­la­men­ti­nio Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to va­do­vo Ri­man­to Sin­ke­vi­čiaus, pri­imant spren­di­mą, bū­ti­na įver­tin­ti to­kio žings­nio eko­no­mi­nes ir fi­nan­si­nes pa­sek­mes, taip pat at­siž­velg­ti į pre­ky­bos cen­trų dar­buo­to­jų in­te­re­sus.

„Aiškinsimės, kokią naudą iš to turėsime ir kokios bus sąnaudos. Prašysime ekonominės analizės, kokią tai turės įtaką biudžeto pajamų surinkimui – kiek bus nesurinkta akcizo ir kitų mokesčių įplaukų, ką išlošime socialine prasme, kiek neteks prekybos tinklai“, – BNS sakė socialdemokratų darbo frakcijai priklausantis R. Sinkevičius.

Jis pripažino, kad ketinimas riboti prekybos centrų darbą yra nevienareikšmiškas ir „jautrus socialine prasme“.

„Dabar pardavėjai gauna atlyginimą už darbą sekmadieniais, o jei prekybos centras nebedirbs sekmadienį, jų atlyginimas sumažėtų. Jei (priėmus draudimą – BNS) būtų padidintas atlyginimas už valandinį pardavėjo darbą, tada suprantu, bet jeigu atlyginimas mažėja, matyt, nėra labai gerai“, – svarstė R. Sinkevičius.

„Gal atsiras darbuotojų, kurie sakys – norime dirbti ir užsidirbti. Todėl reikalingas ir prekybos darbuotojų profesinių sąjungų požiūris“, – pridūrė jis.

Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė taip pat pabrėžia, kad pradėjus riboti prekybos centrų darbą sekmadieniais ir švenčių dienomis, žmonių atlyginimai turi nemažėti. Anot jos, prekybos centrai turėtų padidinti darbuotojų valandinį atlygį.

„Tikslinga būtų, kad žmonėms valandinis atlyginimas būtų toks, jog jie neprarastų atlyginimo dalies. Turi būti išlaikytos minimalaus atlyginimo ribos. Jei sumažėjus darbo valandų skaičių valandinis atlyginimas išliks toks pats, atlyginimas sumažės ir taps mažesnis nei minimali alga, tai yra blogai“, – BNS tvirtino R. Šalaševičiūtė.

Ji atmetė teiginius, kad apribojus prekybos centrų darbą nukentės dalis pirkėjų, kurie negalės sekmadieniais ir švenčių dienomis įsigyti būtiniausių prekių. Pasak parlamentarės, daugelyje valstybių parduotuvės nedirba sekmadieniais ir žmonės viskuo apsirūpina kitomis dienomis.

„Tai nėra svarus argumentas, kad bus pažeisti jų interesai, nes negalės sekmadieniais apsipirkti“, – reziumavo R. Šalaševičiūtė.

Seimas birželį po pateikimo pritarė „tvarkiečių“ parengtai Darbo kodekso pataisai, siūlančiai nuo 2019-ųjų uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos.

Pataisos svarstymui Ekonomikos komitetas yra paskirtas papildomu komitetu – tik jam pateikus išvadą, dėl pataisos spręs pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pasak R. Sinkevičiaus, Ekonomikos komitetas į posėdį rinksis kitą savaitę ir „šiuo klausimu praves įžanginį diskusinį posėdį – pasiruoš svarstymui“.

Lietuvoje diskusijos dėl prekybos centrų darbo laiko kyla nuo 2002 metų, kai didieji prekybininkai susitarė nedirbti per šventes, tačiau susitarimo laikėsi vos kartą – per tų metų Kalėdas. Seime dėl to buvo diskutuojama 2007 ir 2010 metais, bet prekybos centrų darbą ribojančios pataisos palaikymo nesulaukė.

Kaimyninėje Lenkijoje nuo šių metų kovo iki metų pabaigos parduotuvėms leista dirbti tik du sekmadienius per mėnesį, 2019 metais – vieną, o nuo 2020 metų darbas sekmadieniais bus uždraustas.