Sprendimai dėl palūkanų – tik kitą rudenį, ir jos nebūtinai didės
Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas (ECB) šie­met, kaip ir pla­nuo­ta, tu­rė­tų už­baig­ti eu­ro sis­te­mos kie­ky­bi­nio ska­ti­ni­mo, ar­ba ob­li­ga­ci­jų pir­ki­mo prog­ra­mą, tuo me­tu spren­di­mų dėl pa­lū­ka­nų nor­mų di­di­ni­mo rei­kės pa­lauk­ti bent jau iki 2019-ųjų ru­dens.

Taip sako ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Vertybinių popierių supirkimas po truputį mažinamas ir šiuo metu nematau priežasčių, kodėl jo negalėtume užbaigti iki metų pabaigos, kaip ir buvo numatyta. Apie palūkanas, manau, dar per anksti spekuliuoti. Mūsų gairės sako, jog diskusiją galėtume pradėti įpusėjus kitiems metams, kad rudenį galėtume daryti sprendimus, žinoma, jei juos reikėtų daryti“, – teigė jis.

Pasak jo, sprendimai dėl palūkanų normų bus priimami remiantis to meto duomenimis ir ateities perspektyvomis, o tai, kad jų galima tikėtis kitų metų rudenį, dar nereiškia, kad palūkanos būtinai bus didinamos.

Svarbiau – prekybos karai

V. Vasiliausko teigimu, šiuo metu euro zonai ir visai Europos Sąjungai (ES) didžiausios rizikos kyla dėl vadinamųjų prekybos karų, tuo metu didėjanti „kieto“ Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES galimybė įtakos pinigų politikai turėtų mažiau.

„Brexit“ įvardinčiau tik vienu iš tarptautinių faktorių, šalia tokių veiksnių, kaip tarptautinės prekybos ribojimai, galinčių turėti įtakos pinigų politikai. Be to, euro zonai „Brexit“ iš tikrųjų nėra esmingiausias faktorius, pagal bendrą svorį daug svarbesni yra prekybos karai. Juolab, kad ir naujausi Didžiosios Britanijos duomenys rodo, jog nepaisant prognozių apie laukiančius sunkumus, ekonomika ten vystosi“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Anot jo, kietas „Brexit“ turės didesnės įtakos pačiai Didžiajai Britanijai, bet ne kontinentinei Europai, o Lietuvai, kurios eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro tik apie 5 proc., šiuo atveju didesnis rūpestis yra ten gyvenančių maždaug 200 tūkst. lietuvių teisinė padėtis.

V. Vasiliauskas taip pat pabrėžė, kad nepaisant ES ir Didžios Britanijos derybų dėl pasitraukimo baigties, priežiūros institucijos ruošiasi tolesniam bendradarbiavimui. Tačiau, jo teigimu, akivaizdu, kad kietojo „Brexit“ varianto atveju šiuo metu Didžiojoje Britanijoje registruotos finansų įmonės, norinčios teikti paslaugas ES šalyse, kaip įsisteigimo vietą turės rinktis vieną iš valstybių narių. „Tas procesas jau įsibėgėja. (...) Paryžius, Dublinas, Frankfurtas yra jurisdikcijos, kurios dažniausiai yra pasirenkamos“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

Italijos perspektyva

Pasak V. Vasiliausko, didesnės įtakos euro zonai neturėtų ir Turkijos ekonomikos problemos, tuo metu Italijos situacija yra kur kas sudėtingesnė. „Kalbant apie Turkiją, prekybos apimtys su ja nėra didelės, savaime Turkija nelabai galėtų paveikti situacijos euro zonoje, bet jei tai turėtume problemų ir kitose besivystančiose ekonomikose, tuomet, be abejo, mums reikėtų būti dėmesingiems. Gerokai didesnis yra Italijos faktorius, jos ekonomika yra, pavyzdžiui, dešimt kartų didesnė už Graikijos, o Graikija savo laiku sukėlė daug galvos skausmo euro zonai“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, jei Italija atsidurtų nepalankioje situacijoje, atsižvelgiant į jos ekonomikos ir valstybės skolos dydį, tai būtų rimtas iššūkis euro zonai ir visai Europos Sąjungai. „Bet ir pati Italija, manau, tą puikiai suvokia. Iš Italijos pasiūlymų, kuriuos dabar gauname dėl kitų metų biudžeto projekto, panašu, kad jų pirminės pozicijos yra sušvelnėjusios. Visi supranta, kad esame bendro klubo nariai, kad čia negali būti išskirtinių“, – sakė V. Vasiliauskas. Pasak jo, šiuo metu, skirtingai nei Graikijos atveju, ir ECB jau turi tvarką, kuri padėtų susidoroti su galima krize Italijoje.

BNS