Smulkusis verslas abejingas IT pavojams
Smul­kio­se Lie­tu­vos įmo­nė­se kom­piu­te­ri­ne ir IT įran­ga daž­niau­siai rū­pi­na­si ne pa­ty­rę šios sri­ties spe­cia­lis­tai, o at­si­tik­ti­niai dar­buo­to­jai. Tei­gia­ma, kad to­kia pra­kti­ka vy­rau­ja ne dėl ne­pa­kan­ka­mų fi­nan­si­nių iš­tek­lių, o vei­kiau dėl ne­su­vo­ki­mo, ko­kį pa­vo­jų ga­li kel­ti ap­leis­tas IT ūkis.

Nors bendrovės pripažįsta dažnai susiduriančios su technologiniais nesklandumais, iš klaidų mokytis jos nelinkusios. Tai atskleidė „Telios“ užsakymu atlikta reprezentatyvi nedidelių Lietuvos įmonių apklausa.

Net 82 proc. atvejų įvykus gedimui jo taisyti puola įmonės vadovas, administratorius ar kitas darbuotojas, bet ne IT specialistas.

„Bene didžiausią nerimą kelia tai, kad mažose įmonėse IT ūkio priežiūra rūpinasi šią sritį menkai išmanantys, patirties ir kompetencijos neturintys žmonės. Net 82 proc. atvejų įvykus gedimui jo taisyti puola įmonės vadovas, administratorius ar kitas darbuotojas, bet ne IT specialistas. Tai reiškia, kad šis žmogus atitraukiamas nuo savo tiesioginio darbo, o jo atlikti pataisymai gali būti prastos kokybės ir dėl to tie patys nesklandumai galimi ateityje. Tai ne tik neefektyvu, bet ir gali kelti pavojų įmonės duomenų saugumui“, – išplatintame pranešime spaudai teigė „Telios“ verslo klientų vadovas Mindaugas Ubartas.

Neturi IT specialistų

Daugiau nei pusė (62 proc.) įmonių su IT srities nesklandumais susiduria vieną du kartus per mėnesį ar net dažniau. Dešimtadalis įmonių jų patiria kone kasdien. Pasak M. Ubarto, tai rodo, kad įmonės iš savo klaidų nesimoko: tąkart ištaisiusios problemas, jos sprendžia problemą, bet nenaikina jos priežasčių. Todėl gedimai nuolat kartojasi.

Paklausti, kokios IT negandos juos persekioja, įmonių vadovai ir IT specialistai dažniausiai įvardijo kenkėjiškas programas, brukalų antplūdį, neveikiantį internetą ir įvairius kompiuterio sutrikimus.

„Žinome tokių atvejų, kad žmonėms kasryt perkrauti maršrutizatorių tapo įpročiu, jie to nelaiko nepatogumu ar pavojumi saugumui. Ir nors daug įmonių skundžiasi interneto trikdžiais, mūsų praktika rodo, kad 99,9 proc. atvejų problemą randame vartotojų galinėje tinklo įrangoje – maršrutizatoriuose, kompiuteriuose, perjungikliuose ir kituose komponentuose. Naudojant patikimą, ryšio tiekėjo suteiktą ir patikrintą įrangą jų būtų galima išvengti“, – sakė M. Ubartas.

Trūksta ne pinigų, o suvokimo

Asociacijos INFOBALT, vienijančios Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmones bei mokslo ir studijų institucijas, direktorius Paulius Vertelka „Lietuvos žinioms“ teigė, kad reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar biure yra asmuo, tvarkantis IT reikalus, pavyzdžiui, taisantis kompiuterius, bet ar įmonė taip pat užtikrina kibernetinį saugumą. Mat būtent aplaidus požiūris į kibernetinį saugumą gali atnešti daug nuostolių.

Tačiau ar smulkusis verslas yra pajėgus investuoti į IT specialistus, galinčius užtikrinti kibernetinį saugumą? Pašnekovo manymu, per maži finansiniai ištekliai nėra pagrindinis įmonių aplaidumo argumentas.

„Nepakankamas dėmesys kibernetinio saugumo, duomenų saugumo priemonėms nėra pirmiausia pinigų problema. IT reikalams, tuo labiau kibernetinio saugumo, duomenų saugumo dalykams, skiriama labai maža reikšmė, ir ji tokia lieka, kol atsitinka didelė bėda. Taigi tai yra tiesiog įmonių susivokimo, susimąstymo reikalas. Kuo toliau, tuo daugiau verslo konkurencingumas priklauso nuo technologijų, tačiau jos nėra duotybė – jas reikia prižiūrėti“, – aiškino P. Vertelka.

Svarbius įmonės dokumentus, sutartis ir kitus duomenis laikyti popieriniuose archyvuose ar užrašų knygose įprasta 58 proc. smulkių Lietuvos bendrovių."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Jis sutiko, kad smulkiai įmonei gali būti brangu išlaikyti papildomą darbuotoją vien darbui su IT. Todėl paprasčiausias žingsnis esą samdyti paslaugų teikėją, kuris prižiūrėtų IT ūkį ir prireikus reaguotų. P. Vertelkos nuomone, neturėtų kilti problemų rasti specialistą, galintį užtikrinti darbo vietos priežiūrą, daryti duomenų kopijas ar perkelti juos į debesis, užtikrinti, kad būtų tinkama antivirusinė programa ir ji, kaip ir visa programinė įranga, būtų nuolat atnaujinama. „Tai dalykai, kurie neturėtų reikalauti didelių resursų, bet kas nors turėtų nuolatos apie tai pagalvoti ir tai prižiūrėti“, – tikino P. Vertelka.

Asociacijos vadovas taip pat pažymėjo, kad nors IT specialistų paklausa, o ir darbo užmokestis rinkoje auga, smulkiajam verslui jie yra „įkandami“.

„IT specialistai, apie kurių trūkumą INFOBALT labai dažnai kalba, tai technologijų kūrėjai. Tuo tarpu smulkių ir vidutinių įmonių IT higienai, paprasčiausiam saugumui užtikrinti reikia žemesnės kvalifikacijos specialistų, kurie nėra tokie brangūs. Nors šių žmonių reikia ir trūksta, bet ne taip stipriai kaip IT produktų kūrėjų rinkoje“, – teigė pašnekovas.

Jis sakė nesitikintis, kad įmonių požiūris staigiai pasikeis, kita vertus, į šią problemą taip pat nereikėtų žiūrėti kaip į didžiulį neįveikiamą kalną – sąmoningumas, vis daugiau kalbant apie kibernetinį saugumą, po truputį skverbiasi į įmones.

Greitas internetas, fiziniai archyvai

Dar viena ydinga smulkių verslininkų praktika: svarbius įmonės dokumentus, sutartis ir kitus duomenis laikyti popierinėse laikmenose. Popierinius archyvus ir užrašų knygas tam naudoja 58 proc. smulkių Lietuvos bendrovių.

„Verslininkus tikrai galima suprasti: kol mobilusis ir elektroninis parašas netapo visuotiniu įpročiu, tol įmonės verčiasi turėdamos popierinį archyvą. Tačiau popierinius dokumentus akimirksniu gali sunaikinti vanduo ar ugnis, todėl svarbu tokiu atveju turėti atsargines kopijas. Biure laikomas serveris ar jo funkciją atliekantis kompiuteris taip pat nėra itin patikima alternatyva, geriausia tokius duomenis saugoti „debesyje“, – teigė M. Ubartas.

Tiesa, įmonių apklausa parodė ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, pusė (54 proc.) verslų naudojasi didžiausią duomenų perdavimo spartą, patikimumą ir stabilumą užtikrinančiu šviesolaidiniu internetu, dar penktadalis – mobiliuoju 4G internetu verslui. Be to, du trečdaliai (66 proc.) verslų naudoja kompiuterius su naujausiomis operacinėmis sistemomis, o keturios iš penkių (78 proc.) įmonių saugumui užtikrinti naudoja legalias, mokamas antivirusines programas arba savo saugumą patiki samdomai įmonei.

M. Ubartas taip pat pažymėjo, kad serverius turinčios bendrovės dažniausiai jų priežiūrą patiki samdomai įmonei (39 proc.), įmonės IT specialistui (19 proc.) ar samdomam specialistui (18 proc.). Anot „Telios“ atstovo, tai išties geri rodikliai ir sveikintinas požiūris, rodantis, kad verslas supranta, kodėl svarbu rūpintis IT ūkiu, nes vienas incidentas gali sustabdyti visą įmonės veiklą.

„Apklausos rezultatai pateikė ir teigiamų, ir rūpestį keliančių įžvalgų. Visgi svarbiausia mūsų išvada – nedidelėms bendrovėms trūksta žinių, patarimų, kaip tinkamai valdyti savo IT ūkį, ir jos nesugeba įvertinti viso IT potencialo. Sklandžiai veikiantis IT ūkis prisideda prie augančio verslo sėkmės, o kiekvienas darbuotojas gali užsiimti būtent tuo, ką geriausiai išmano“, – sakė M. Ubartas.

Smulkioms Lietuvos įmonėms „Telia“ sukūrė specialų įrankį, kuris per kelias minutes padės įvertinti jų IT ūkio būklę, o ekspertų komanda yra pasirengusi suteikti nemokamą konsultaciją ir pasidalyti patarimais.