Skrydžių plėtra: palanku kaip niekad
Skai­čiuo­ja­ma, kad šių me­tų bir­že­lį Lie­tu­vos oro erd­vė­je or­lai­vių skry­džių skai­čius bu­vo dau­giau kaip de­šim­ta­da­liu di­des­nis nei per­nai, o ap­tar­nau­tų ke­lei­vių skai­čius – re­kor­di­nis. Šie­met ir per­nai ke­lei­viams pa­siū­ly­ta be­veik 20 nau­jų marš­ru­tų, dar 6 lau­kia nuo ru­dens.

Birželio mėnesį, preliminariais valstybės įmonės „Oro navigacija“ duomenimis, Lietuvos oro erdvėje įvykdyta 26 tūkst. skrydžių – 11,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tris ketvirtadalius visų skrydžių sudarė tranzitiniai skrydžiai, kurių skaičius siekė 19,9 tūkst. – jų buvo 12,2 proc. daugiau nei praėjusių metų birželį.

Pikas – birželio pabaigoje

Daugiausia skrydžių – 958 – Lietuvoje atlikta birželio 21-ąją. Šis skaičius apima visus skrydžius, kai lėktuvai kilo arba leidosi Lietuvos oro uostuose arba Lietuvos teritoriją kirto tranzitu. Praėjusių metų birželį didžiausio piko sulaukusią dieną – birželio 8-ąją – Lietuvoje oro navigacijos paslaugos suteiktos 13,5 proc. mažiau orlaivių – 829.

Preliminariais duomenimis, Vilniaus oro uoste birželį skrydžių vadovai aptarnavo 4372 kilusius arba besileidusius lėktuvus (pernai – 4088), Kaune – 927 (pernai – 791), Palangoje – 516 (pernai – 452), Šiauliuose – 428 (pernai – 214).

Lietuvos oro erdvę į savo maršrutus įtraukia daugiau kaip 900 oro bendrovių. Siekiant, kad skrydžiai vyktų saugiai, efektyviai ir laiku, nuo orlaivio pajudėjimo iš orlaivio stovėjimo aikštelės iki jo nutūpimo paskirties aerodrome, jam yra teikiamos oro navigacijos paslaugos. Lietuvos oro erdvėje ir Lietuvos oro uostuose tai atlieka valstybės įmonė „Oro navigacija“.

Rekordiniai skaičiai

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad ir keleivių šalies oro uostuose nuo 2010-ųjų stabiliai daugėja. Daugiausia įtakos tam, anot Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, turi ekonominės priežastys, pavyzdžiui, žemos naftos kainos, darančios įtaką ir skrydžių bilietų kainai. Taigi, dėl palankių ekonominių sąlygų rinkoje daugiau žmonių gali sau leisti keliauti. Jis nurodė, kad per pirmąjį 2018-ųjų pusmetį trijuose Lietuvos oro uostuose aptarnauta 2,9 mln. keleivių ir įvykdyta 29,6 tūkst. skrydžių. „Planuojame, kad šių metų pabaigoje aptarnautų keleivių skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose gali pasiekti visų laikų rekordą ir viršyti 6 mln. ribą, o skrydžių bus įvykdyta daugiau nei 60 tūkst.“, – sakė pašnekovas.

Pristatyti nauji maršrutai

Dar viena iš priežasčių, dėl ko Lietuvoje daugėja tiek skrydžių, tiek juos besirenkančių keleivių, anot A. Stikliūno, yra Lietuvos oro uostų aktyviai įgyvendinama maršrutų plėtros strategija ir besiplečiantis maršrutų tinklas. Šiemet skraidantieji iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų gali rinktis iš 98 skirtingų maršrutų.

Jis nurodė, kad praėjusiais metais pradėta vykdyti 11 naujų maršrutų: iš Vilniaus oro uosto į Agadyrą, Gdanską, Geteborgą, Grenoblį, Kelną, Miuncheną, Niurnbergą, Paryžių, iš Kauno – į Neapolį, iš Palangos – į Glazgą ir Sankt Peterburgą. Šiemet jau įgyvendinti dar 7 maršrutai: iš Vilniaus į Atėnus, Astaną ir Korfu, iš Kauno – į Burgasą, Riminį, Varšuvą ir Žironą, dar 6 jau yra paskelbti, bet skrydžiai bus pradėti spalio pabaigoje: iš Vilniaus – į Amaną, Marakešą ir Trevizą, iš Kauno – į Boloniją, Milaną ir Tel Avivą.

Šiemet skraidantieji iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų gali rinktis iš 98 skirtingų maršrutų.

„Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros komanda dėl naujų maršrutų atsiradimo nuolat bendrauja su įvairiomis oro linijų bendrovėmis – tiek tomis, kurios jau vykdo veiklą mūsų šalies oro uostuose, tiek tomis, kurios potencialiai galėtų pradėti čia skraidyti. Derybų metu Lietuva pristatoma kaip kryptis, patraukli tiek turistams, tiek verslininkams, – pasakojo A. Stikliūnas. – Tačiau turime pabrėžti, kad svarbiausią ir galutinį sprendimą dėl naujo maršruto priima jau pati oro bendrovė, įvertinusi visus turimus duomenis.“

Pašnekovas pabrėžė, kad naujas maršrutas – ne vienintelis valstybės įmonę džiuginantis oro linijų bendrovės sprendimas, dėl kurio daugėja skrydžių bei keleivių. Oro bendrovė gali padidinti skrydžių per savaitę ar per dieną skaičių paklausiausiais maršrututais, taip pat maršrutus vykdyti didesniais orlaiviais, turinčiais daugiau vietų.