Skandalas: europiečiai už degalus permokėjo jau 150 milijardų eurų
Vos tik kiek ap­ri­mo skan­da­las dėl au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų klas­to­tų iš­me­ta­mų­jų ter­ša­lų ro­dik­lių, nau­ja­sis ty­ri­mas jiems su­duo­da dar vie­ną smū­gį. Pa­aiš­kė­jo, kad nuo 2000 me­tų vi­si eu­ro­pie­čiai pa­pil­do­mai už de­ga­lus su­mo­kė­jo 150 mi­li­jar­dų eu­rų ir tai yra au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų kal­tė.

Jie žadėjo geresnį automobilių efektyvumą ir mažesnes degalų sąnaudas, bet panašu, jog visa tai buvo melas. Skaičiuojama, kad vien Vokietijos vairuotojai nuo 2000 metų papildomai už degalus sumokėjo 36 milijardus eurų – daugiausiai iš visų europiečių.

Skaičiuojama, kad vien Vokietijos vairuotojai nuo 2000 metų papildomai už degalus sumokėjo 36 milijardus eurų – daugiausiai iš visų europiečių.

Šiuos skaičiavimus atliko aplinkosaugininkai iš „Transport & Environment“ (T&E) ir „NABU“ specialistai. Jie rėmėsi bandymais, matuojant realų kuro naudojimo efektyvumą.

Nustatyta, kad automobilių gamintojai manipuliuoja laboratoriniais tyrimais, siekdami gauti geresnius rezultatus, kurie gerokai prasilenkia su realybe ir tokiu būdu parduoti daugiau automobilių.

Jie naudojo net ir tokius metodus kaip automobilių dalių išmontavimas. Tokiu būdu automobiliai tapdavo lengvesni ir atrodė, kad naudoja kur kas mažiau degalų.

Greg‘as Archer‘is iš „Transport & Environment“ (T&E) teigė, kad „automobilių gamintojų teiginiai, jog jie padarė didelę pažangą gerindami kuro suvartojimo rodiklius yra melas. Nepaisant normų, skirtų išmetamųjų teršalų mažinimui, per penkerius metus CO2 kiekis niekaip nepakito, o skaičiuojant nuo 2000 metų jis sumažėjo tik 10 proc. – tai yra gerokai mažiau nei skelbė automobilių pramonė. Nukentėjo visi piliečiai, kurie papildomai už sunaudotus degalus sumokėjo 150 mlrd. eurų ir privalo kentėti nuo nesustabdomos klimato kaitos padarinių.“

„Volkswagen“, „Renault“, „Peugeot“, „Opel“, „Mercedes Benz“, „BMW“, „Ford“ ir „Audi“ yra pirmaujantys automobilių gamintojai Europoje. Kokiu mastu šie gamintojai sukčiauja šiuo metu pasakyti yra labai sunku, tačiau kaip didžiausi automobilių gamintojai jie privalo atsakyti į piliečių keliamus klausimus.

Tad kiek papildomai už degalus sumokėjo europiečiai?

Nustatyta, kad automobilių gamintojai manipuliuoja laboratoriniais tyrimais, siekdami gauti geresnius rezultatus, kurie gerokai prasilenkia su realybe ir tokiu būdu parduoti daugiau automobilių.

Vien tik praėjusiais metais vokiečiai papildomai sumokėjo už degalus 5,5 mlrd. eurų. Nuo 2000 metų britų vairuotojai sumokėjo papildomai 24,1 mlrd. eurų, prancūzai – 20,5 mlrd. eurų, italai – 16,4 mlrd. eurų, o ispanai – 12 mlrd. eurų. Ir ataskaita rodo, kad bėgant metams situacija tik blogėja. 2000 metais realus degalų sunaudojimas automobiliuose buvo 9 proc. didesnis nei, kad žadėjo automobilių gamintojai, tačiau 2016 metais šis rodiklis pasiekė 42 proc..

Nauji automobilių gamintojų ir Europos Komisijos pasiūlyti matavimo metodai pradėjo veikti nuo šių metų rugsėjo. Tad senieji testavimų metodai (NEDC) bus pakeisti „WLTP procedūra“ ir tikimasi, kad ji leis sužinoti daugiau ir realistiškesnių duomenų. Duomenys bus renkami ilgesnį laiką, taip pat esant aukštesnei akseleracijai ir įvertinant kitus papildomus veiksnius, pavyzdžiui, naudojimąsi oro kondicionieriumi. Tiesa, tokie metodai bus taikomi tik naujiems automobiliams.

Kaip automobilių gamintojai sukčiauja keisdami anglies dioksido rodiklius

Taip pat yra abejojančių naujųjų testų veiksmingumu. „Transport & Environment“ (T&E) pacitavo pačios Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama, kad „naujoje sistemoje yra naujų spragų ir automobilių gamintojai toliau žaidžia su testų rezultatais“. Šįkart bandoma parodyti kuo didesnes emisijas. Kodėl taip daroma? „WLTP“ bus naudojama kaip bazinė linija ir Europos Komisija iki 2025 metų ją siūlys sumažinti 15 proc.. Vadinasi, kuo didesnį ir neatitinkantį tikrovės išmetamųjų teršalų kiekį automobilių gamintojai dabar parodys, tuo mažiau reikės jį sumažinti.

Naudojama taktika yra gana paprasta. Testavimų metu yra naudojami automobiliai, kurių akumuliatoriai yra praktiškai iškrauti, tad naudojama daugiau degalų, kad būtų įkrauti akumuliatoriai, taip pat lėčiau perjungiamos pavaros, todėl variklio sūkių greitis buvo didesnis ir tokiame lygyje išsilaikė ilgiau nei turėtų būti naturaliomis sąlygomis.

„JRC“ sakė, kad tokios neįprastos sąlygos rezultatus padidina vidutiniškai 4,5 proc., o kai kurių transporto priemonių net 13 proc.. Tad galima tik pritarti „Transport & Environment“ nuomonei, jog automobilių pramonė ir toliau žaidžia su testų rezultatais ir tokie „JRC“ skaičiai reiškia, kad automobilių gamintojams iki 2025 metų tereikės dirbtinai padidintus CO2 rodiklius sumažinti perpus, o kai kuriais atvejais galės ir nieko nedaryti.