Siūlo milijoną eurų už nesutvarkytas atliekas
Ga­min­to­jai ir im­por­tuo­to­jai su­tin­ka su­mo­kė­ti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai 1 mln. eu­rų už ne­sut­var­ky­tas at­lie­kas. Mi­nis­te­ri­ja rei­ka­lau­ja maž­daug 15 mln. eu­rų mo­kes­čių.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigia, kad gamintojai ir importuotojai tiesiog nori baigti šį ginčą, todėl ir siūlo kompensaciją. „Už tuos kiekius, kuriems dokumentai ir pažymos panaikinti, sutinkame sumokėti rinkos tvarkymo kainomis. Mes nevengiame atsakomybės. Tokios kainos pakanka tiems kiekiams sutvarkyti“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo S. Galadauskas.

Anot jo, gamintojai ir importuotojai yra pasiruošę sumokėti 1 mln. eurų. „Tai būtų skaičiuojant per abi organizacijas („Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija – red.), pagal tai, kiek panaikinta pažymų, ir to meto tvarkymo kainomis. Tai ne bauda, o mokestis“, – tvirtino S. Galadauskas.

Jis teigė, kad bus kreipiamasi į teismą, jeigu nepavyks taikiai susitarti su Aplinkos ministerija. Be to, S. Galadauskas įsitikinęs, jog teismo procesą įmonėms pavyktų laimėti. Tam pritarė ir Investuotojų forumo valdybos pirmininkas bei advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ vykdomasis partneris Rolandas Valiūnas.

„Teismai padarytų nenusakomą tarptautinę žalą Lietuvai kaip teisinei valstybei. Jeigu ne Lietuvos, tai tarptautiniuose teismuose mes bylą laimėtume“, – tvirtino S. Galdauskas.

Pasak jo, gamintojai ir importuotojai neturėtų būti atsakingi už atliekų tvarkytojų veiklą. „Mus kaltina, jog mes turėjome kontroliuoti, kad „Metrail“ nesukčiautų. „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija patikrindavo dokumentus, bet nenuvažiuosi iš paskos ir nepatikrinsi, ar neužkasė. Mes neturėjome galimybių patikrinti. Galų gale, ar tikrai verslo pareiga tikrinti licencijuotų trečiųjų šalių sąžiningumą?“ – sakė S. Galadauskas.

Aplinkos ministerija anksčiau yra pareiškusi, kad beveik 2 tūkst. įmonių turi sumokėti mokesčius, nes bankrutuojanti Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovė „Metrail“ išrašė fiktyvius atliekų tvarkymo dokumentus.

Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino „ Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai kreipėsi į teisėsaugą. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra.

Pažymas apie sutvarkytas atliekas „Metrail“ išrašė įvairioms organizacijoms ir viešosioms įstaigoms, į kurias yra susibūrę didieji šalies gamintojai ir importuotojai, pavyzdžiui, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, Pakuočių tvarkymo organizacija, asociacija EEPA.

2016 metų viduryje Vilniaus aplinkosaugininkai patikrino bendrovę „ Metrail“ ir nustatė, kad 2015 metais 5,8 tūkst. metalo pakuočių atliekų ji išvežė į Latviją, įmonei „Latvian recycling company“, tačiau ši neperdirba tokių atliekų ir negalėjo išrašyti dokumentų. Šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjamos kelios bylos, kuriose „Metrail“ yra apskundusi aplinkosaugininkų sprendimus panaikinti jos pažymas apie sutvarkytas atliekas.