Sinchronizavimui turėtų būti uždegta „žalia šviesa“
Bal­ti­jos ša­lims kar­tu su Len­ki­ja ruo­šian­tis sinch­ro­ni­zuo­ti elek­tros tink­lus su kon­ti­nen­ti­ne Eu­ro­pa, penk­ta­die­nį ti­ki­ma­si už­deg­ti „ža­lią švie­są“ įgy­ven­din­ti dau­giau nei 1 mlrd. eu­rų ver­tės pro­jek­tą.

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė Briuselyje svarstys projekto galutines technines detales. Joms pritarus, Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai kartu su Lenkijos operatoriumi PSE kitą savaitę pateiks paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklui (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos zonos išplėtimo.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad, siūlomas galutinis projekto scenarijus numato, be dviejų jungčių su Lenkija – esamos „LitPol link“ jungties ir naujo jūrinio kabelio statybos įrengti sinchroninius kompensatorius –, būtinus, jei nutrūktų jungtis „LitPol Link“ ir sistema veiktų „salos“ režimu.

Ž. Vaičiūnas neatskleidė, kiek ir kur tokių kompensatorių būtų įrengta. Anot jo, jų pritaikymo Baltijos šalyse galimybė buvo patikrinta, remiantis kai kurių Italijos salų praktika.

Neoficialiomis BNS žiniomis, kompensatoriai būtų įrengti Latvijos ar Estijos hidroelektrinėse bei kituose hidroįrenginiuose, pavyzdžiui, Kruonio HAE. Numatomi du scenarijai: įrengus mažiau tokių kompensatorių (vienas kainuotų apie 25 mln. eurų), reikėtų mažiau investicijų, bet didesnių operacinių kaštų, o jų įrengus daugiau, pastarieji, skaičiuojama, būtų mažesni maždaug 100 kartų.

Energetikos ministro teigimu, Baltijos šalys suinteresuotos, kad jų sistemos išlaikymo kaina būtų kuo mažesnė, o didžiąją investicijų dalį – 75 proc. – turėtų padengti ES. Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai birželį pasirašius politinį susitarimą dėl sinchronizavimo, buvo sutarta atlikti papildomą vadinamosios dinaminės studijos tyrimą, kuris įvertintų konkrečių techninių sinchronizavimo sprendinių kaštus.

Ž. Vaičiūnas tikisi, kad penktadienį visos 4 šalys pritars techniniams projekto sprendiniams. „Tikiuosi, kad visos Baltijos šalys ir Lenkija pritars šiam scenarijui, duos jam „žalią šviesą“ ir tuomet galėtume judėti prie kito etapo, tai yra paraiškos ENTSO-E, oficialiai pradėti ENTSO-E procedūrą, tai yra esminis žingsnis sinchronizacijos procese“, – pridūrė energetikos ministras.

BEMIP grupei uždegus „žalią šviesą“ projektui, Lenkija iki rugsėjo 21 dienos pateiks paraišką ENTSO-E, o Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“ iki spalio 11 dienos pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo. Paraiška antrajam etapui būtų teikiama kitų metų pavasarį.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai praėjusią savaitę susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai, apie 77 mln. eurų – Latvijai ir apie 187 mln. eurų – Estijai. Investicijas padengs Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“, gavusios ES paramą. Šis susitarimas yra vienas iš reikalavimų, operatoriams kreipiantis dėl Europos Sąjungos lėšų, siekiant finansuoti dalį investicijų projekto kaštų.

Anksčiau skelbta, kad visas sinchronizavimo projektas kainuos apie 1 mlrd. eurų. Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus – neoficialiomis žiniomis, jo vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų.

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais. Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

„Lietuvos žinių“ inf., BNS