Silpnieji gėrimai užleidžia pozicijas stipriesiems
Pre­ky­bos al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais su­griež­ti­ni­mas pa­sie­kė ne tų re­zul­ta­tų, ku­rių bu­vo ti­kė­ta­si – ofi­cia­lus jų par­da­vi­mas su­ma­žė­jo, bet pikt­nau­džiau­jan­tie­ji al­ko­ho­liu pa­kei­tė ra­cio­ną, o di­des­nę al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų pir­kė­jų da­lį iš Lie­tu­vos pe­rė­mė kai­my­ni­nės vals­ty­bės.

Ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), ir Statistikos departamento duomenys rodo alkoholinių gėrimų pardavimo mažėjimą, nuo praėjusių metų kovo Lietuvoje smarkiai padidinus akcizus visoms alkoholio grupėms, taip pat nuo šių metų uždraudus alkoholio reklamą, apribojus alkoholinių gėrimų prekybos laiką bei uždraudus alkoholinius gėrimus parduoti asmenims, nesulaukusiems 20 metų.

Nuo 2017 metų kovo mėnesio Lietuvoje buvo drastiškai padidinti vyno akcizai, taip pat augo stipriųjų gėrimų ir alaus apmokestinimas, nuo 2018 metų uždrausta alkoholio reklama. Šių metų aštuonių mėnesių VMI duomenys rodo, kad šiemet alkoholinių gėrimų rinkoje toliau vyrauja geroko kritimo tendencijos: Lietuvos rinkai iš akcizinių sandėlių natūralaus vyno buvo patiekta apie 16 proc. mažiau, spirituoto vyno 63 proc. mažiau, stipriųjų gėrimų apie 12 proc., alaus – apie 9 proc. mažiau.

VMI paskelbė, kad per šių metų 8 mėnesius etilo alkoholio (stipriųjų alkoholinių gėrimų) pardavimas sumažėjo 11,9 proc., o akcizo surinkta 11,6 proc. daugiau negu per 2017 metų 8 mėnesius. Tokį mažėjimą mokesčių administratorius aiškina tuo, kad praėjusių metų pradžioje prekės buvo kaupiamos sandėliuose prieš įsigaliojant padidintiems tarifams visoms penkioms alkoholinių gėrimų grupėms. Tik vėliau per kelis mėnesius prekės, apmokestintos ankstesniu mažesniu akcizu, buvo tiekiamos mažmeninei prekybai.

Akcizas ir pridėtinės vertės mokestis sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius valstybės biudžeto pajamų – šiemet per 8 mėnesius atitinkamai 21,8 ir 55,5 procento.

Vynininkai įžvelgia neteisybę

Statistikos departamentas, šių metų gegužę paskelbęs praėjusių metų prekybos alkoholiniais gėrimais rodiklius, nustatė, kad labiausiai pernai mažėjo vyno ir spirituoto vyno pardavimas.

Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis komentuoja, kad natūralaus vyno akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 1,64 euro už produkto litrą – tai penktas pagal dydį vyno akcizo tarifas Europos Sąjungoje; jis gerokai lenkia ir kaimyninių Lenkijos, Latvijos bei Estijos vyno akcizo tarifus. O beveik pusė Europos valstybių vyno apskritai neapmokestina akcizu.

Pasak R. Apulskio, vyno rinkai Lietuvoje smarkiai kenkia ir apribotas informacijos apie alkoholinius gėrimus teikimas prekybos vietose – dėl to labiausiai nukentėjo vyno mėgėjai, nebegalintys racionaliai pasirinkti iš gausaus šio gėrimo asortimento. Atitinkamai kenčia ir lietuviško vyno gamintojai.

„Šalyje bandoma atgaivinti lietuviško vaisių ir uogų vyno kultūrą ir tradicijas, tačiau nauji draudimai ir neproporcingas natūralaus vyno apmokestinimas sumažina bet kokias galimybes plėtoti šią sritį, – sako jis ir priduria: – Paradoksalu, tačiau Lietuvos gyventojai apie lietuvišką vaisių ir uogų vyną dažnai sužino tik iš užsieniečių.“

R. Apulskio teigimu, užsienyje reklamuojami tarptautiniai prekių ženklai perima rinką iš Lietuvos gamintojų. „Tokių griežtų reklamos draudimų nėra nė vienoje gretimoje valstybėje – alkoholio reklama leidžiama beveik visose Europos šalyse. Tai reiškia, kad tarptautiniai prekių ženklai – įvairių rūšių konjakas, viskis ir kiti brangesni gėrimai reklamuojami visur aplink Lietuvą. Ta reklama pasiekia ir keliaujančius Lietuvos gyventojus. Jie sužino apie alkoholinių gėrimų rinkos naujienas, pasaulines tendencijas. O štai Lietuvos gamintojai lieka izoliuoti – vietinių produktų reklamuoti tarptautinėje erdvėje neapsimoka“, – pasakoja UAB „Pernod-Ricard Lietuva“ generalinis direktorius Darius Augaitis. Pasak jo, prabangių gėrimų portfelį valdanti bendrovė laikosi stabiliai, nes padidinti akcizai brangių gėrimų kainą paveikė nedaug.

Stiprusis alus Lietuvoje yra viena iš alkoholinių gėrimų kategorijų, kurių pardavimas labiausiai krinta.

Pavydi aludariams

R. Apulskio nuomone, mažiau nuostolių dėl akcizo ir kitų ribojimų patiria alaus rinka, kurią šiemet palaikė karšta vasara.

Tačiau Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas tam prieštarauja. Jo teigimu, net ir šią saulėtą vasarą alaus parduota ir pagaminta kur kas mažiau negu lietingą praėjusią. Jis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad iš tikrųjų alaus rinką labiausiai varžo tai, kad alui nustatytas santykinai didesnis akcizas negu stipriesiems gėrimams, todėl šie pabrango mažiau ir tapo patrauklesni niekur nedingusiems piktnaudžiautojams alkoholiu – jiems esą labiau apsimoka pirkti ne taip pat smarkiai pabrangusį įprastą spirituotą vyną arba net ir litrą 7,5 proc. alkoholio laipsnių alaus, o butelį penkeriopai stipresnės ir 2–4 kartus brangesnės degtinės.

S. Galadauskas pažymi, kad stiprusis alus Lietuvoje yra viena iš alkoholinių gėrimų kategorijų, kurių pardavimas labiausiai krinta. Pavyzdžiui, kovo mėnesį, palyginti su pernykščiu kovu, kai jau buvo įsigalioję didesni akcizai, stipriojo alaus parduota 22,5 proc. mažiau. „Šiemet nebuvo mėnesio, kad stipriojo alaus pardavimas bent prisivytų 2017-ųjų rodiklius. Mažiausias kritimas buvo birželį – 11,9 proc., o iš viso šiais metais stipriojo alaus parduota 14,8 proc. mažiau“, – teigia S. Galadauskas.

Todėl, jo įsitikinimu, sunkiai suvokiami ketinimai stiprųjį alų „sustumti“ į 0,25 ml tūrio buteliukus, kai degtinę galima pilstyti ir į 2 litrų tarą.

Lietuvos rinkai iš akcizinių sandėlių natūralaus vyno buvo patiekta apie 16 proc. mažiau, spirituoto vyno 63 proc. mažiau, stipriųjų gėrimų apie 12 proc., alaus – apie 9 proc. mažiau.

Aktyvina eksportą

Smarkiai mažėjant pardavimui vidaus rinkoje, Lietuvos alaus rinkos dalyviai stiprina šio gėrimo eksportą. „Alaus eksportas smarkiai augo 2017 metais. Daug šioje srityje aludariai dirba ir šiemet, bet daugiausia eksportuojama į valstybes, kuriose yra daug lietuvių, – teigia S. Galadauskas. – Dabar vykdoma eksporto į Kiniją, JAV, Singapūrą, Pietų Afrikos Respubliką programa. Aktyvinamas ir eksportas į Rusiją, Baltarusiją, Baltijos, Skandinavijos valstybes, Izraelį.“ Tačiau nekyla abejonių, kad absoliučiai didžiausia lietuviško alaus dalis parduodama vidaus rinkoje.

„Paprastai civilizuotose valstybėse piliečiai raginami vietoj stipresnių gėrimų rinktis silpnesnius – atitinkamai reguliuojamas ir apmokestinimas. Tačiau Lietuvoje nutarta pasukti priešingu keliu. Jeigu draudimų tikslas yra siekti, kad kuo daugiau žmonių vartotų stipriuosius gėrimus, tada kova su stipriuoju alumi tampa logiška. Tačiau norisi tikėti, kad valdžios atstovų tikslai kitokie“, – konstatuoja S. Galadauskas.

Alkoholinių gėrimų gamyba sausį-rugpjūtį, tūkst. dal

MetaiDegtinėVynasPutojantis vynasFermentuoti gėrimaiAlus
2017638,462174,2584,321 172,9
2018624,772,3201,7368,520 332,4

Šaltinis: Statistikos departamentas

Alkoholinių gėrimų pardavimas Lietuvoje, tūkst. dal

MetaiSpiritiniaiAlkoholiniai kokteiliaiVynasFermentuoti gėrimaiAlus
201336595373162394826911
201436865513186352727845
201536164492383340126839
201634174412151300525325
201730594231670253923247

Šaltinis: Statistikos departamentas

Alkoholinių gėrimų eksportas iš Lietuvos, tūkst. dal

MetaiVynasFermentuoti gėrimaiAlus
2013826536555681
2014812544966540
2015565428296115
2016551829846823
2017668736158198

Šaltinis: Statistikos departamentas