Šiemet įsigyjama daugiau naujos statybos butų
Nuo­sa­vuo­se nau­jos sta­ty­bos bu­tuo­se gy­ve­nan­čių ša­lies gy­ven­to­jų da­lis, skai­čiuo­jant nuo 2016 me­tų, iš­au­go apie du kar­tus ir šiuo me­tu su­da­ro 6 proc., o se­nos sta­ty­bos bu­tuo­se gy­ve­nan­čių žmo­nių da­lis pa­ly­gi­na­muo­ju lai­ko­tar­piu su­ma­žė­jo 2 pro­cen­ti­niais punk­tais, bet te­be­sie­kia 33 pro­cen­tus.

Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Jos duomenimis, maždaug ketvirtadalis (24 proc.) šalies gyventojų gyvena nuosavame senos statybos, o 3 proc. – nuosavame naujos statybos name ar kotedže. Kas penktas (21 proc.) apklaustasis gyvena šeimos nariams ar artimiesiems priklausančiame būste, o kas septintas (13 proc.) jį nuomojasi.

Rinka atgijo gegužę

Kaip pranešė Registrų centras, negalutiniais duomenimis, nekilnojamojo turto (NT) rinkoje gegužę didėjo butų ir namų pardavimas, o žemės rinka augo nedaug: per mėnesį perleista 11,8 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų – 12,5 proc. daugiau nei balandį ir 0,2 proc. daugiau nei pernai gegužę.

Šiemet per šį mėnesį perleista 3,15 tūkst. butų bei 1,04 tūkst. namų. Vilniuje šią gegužę savininkus pakeitė 1,16 tūkst. butų – 21,7 proc. daugiau nei balandį ir 41,5 proc. daugiau nei pernai gegužę, šiemet įsigyjama daugiau naujos statybos butų. Be to, parduoti 78 namai – atitinkamai 13 proc. ir 16 proc. daugiau.

Kaune gegužę perleisti 424 butai (3,7 proc. daugiau nei pernai gegužę) ir 81 namas, Klaipėdoje – 282 butai (0,4 proc. daugiau).

Gegužę buvo parduota 5,96 tūkst. žemės sklypų – 10 proc. daugiau negu balandį, tačiau 4,2 proc. mažiau nei pernai gegužę. Pasak Registrų centro, žemės rinkoje kiek išsiskyrė Kaunas, kur gegužę perleista 20 proc. daugiau sklypų negu balandį (atitinkamai 244 ir 203 sklypai). Vilniaus žemės rinka išlikusi stabili, čia perleista 450 sklypų (1,35 proc. daugiau).

Daugiau gyvenančiųjų naujuose butuose

„Swedbank“ analitikų teigimu, antrąjį šių metų ketvirtį šalies būsto rinka pradėjo rodyti atsigavimo ženklus. Augimą lėmė neįprastai didelis sandorių aktyvumas gegužę. „Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pirmą ketvirtį rinka buvo prislopusi, bet antrąjį ketvirtį aktyvumas grįžo, ypač Vilniuje. Sandorių skaičius išaugo, vien gegužę parduotų butų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 41 proc.“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Pasak jos, toks aktyvumas sietinas su ankstesnių metų projektais, kurie tik dabar įsiliejo į rinką, todėl būsto rinkos atsigavimas gali būti laikinas. „Nors darbo užmokestis auga ypač sparčiai ir būsto įperkamumas tebėra aukšto lygio, šalyje ima vis labiau ryškėti neigiamos demografinės tendencijos, kurios netrukus ims vis labiau veikti ir šalies būsto rinką. 25–34 metų asmenų, kurie paprastai būna pirmojo būsto pirkėjai, skaičius Vilniuje ir Kaune šiemet jau ėmė mažėti“, − sakė L. Galdikienė.

Eurostatas prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį 25–34 metų gyventojų mūsų šalyje sumažės beveik trečdaliu. „Pastarųjų metų nekilnojamojo turto rinkos tendencijos rodo, kad įsigytų naujos statybos būstų sandorių skaičius auga. Be to, vis didesnė dalis pirkėjų būstui įsigyti naudojasi banko finansavimu – per praėjusius metus 41 proc. atvejų įsigyjant naują butą ar namą buvo kreiptasi dėl būsto paskolos. Prieš penkerius metus tokių pirkėjų dalis sudarė 28 procentus“, – sakė „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.

Pasak jo, gyventojai ir toliau daug dėmesio skiria būsto kainai – ją kaip svarbiausią kriterijų renkantis naują būstą nurodė 71 proc. banko apklausos respondentų (prieš dvejus metus – 66 proc.). Banko finansavimu nuosavam būstui įsigyti, pasak apklausos, dažniausiai naudojosi 18–45 metų, aukščiausio išsimokslinimo didžiųjų miestų gyventojai. Beveik kas antras gyventojas (49 proc.) būstą perka už asmenines lėšas – tai dažniau 56 metų ir vyresni respondentai, vidutinių pajamų grupės atstovai ir kaimo vietovių gyventojai.

Norinčiųjų pakeisti dabartinį būstą per 2016–2018 metų laikotarpį padaugėjo 2 proc. punktais – iki 19 proc., o pagrindinė nurodoma priežastis – ekonomiškesnio būsto poreikis. Tai įvardijo 44 proc. būstą norinčių pakeisti apklaustųjų.

Būsto kainos Baltijos šalių sostinėse, anot ekonomistų, per pirmus tris mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu-kovu, labiausiai augo Vilniuje (7 proc.) – iki 1826 eurų už kv. m, Rygoje – 4,9 proc., iki 1490 eurų už kv. m, Taline – 2 proc., iki 1033 eurų už kvadratinį metrą. „Swedbank“ duomenimis, palūkanų normos Lietuvoje išaugo, bet buvo žemiausios Baltijos šalyse – Lietuvoje siekė 2,31 proc., Estijoje – 2,73 proc., Latvijoje – 2,8 procento.

Faktai

Kaip pranešė Statistikos departamentas, Lietuvos gyvenamasis fondas 2017-ųjų pabaigoje siekė 97,597 mln. kv. m (0,7 proc. daugiau nei 2016 metų pabaigoje), o vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 34,7 kv. m naudingojo ploto.

Mieste esantis gyvenamasis fondas siekė 59,467 mln., kaime – 38,131 mln. kv. m, o vienam gyventojui tenkanti naudingojo ploto dalis buvo atitinkamai 31,6 ir 41,3 kvadratinio metro,

98,6 proc. viso šalies gyvenamojo fondo yra privati nuosavybė.

Gyvenamąjį fondą sudarė 1,435 mln. butų – 0,5 proc. daugiau nei 2016-ųjų pabaigoje, 1 tūkst. gyventojų teko 511 butų. Mieste daugiausia buvo dviejų (37,9 proc.) ir trijų (25,2 proc.), o kaime – trijų (30,6 proc.) ir dviejų (24,8 proc.) kambarių butų.

Vidutiniškai vieno buto dydis sudarė 68 kv. m, mieste – 62 kv. m, kaime – 80,2 kvadratinio metro. 66,9 proc. visų šalies butų buvo mieste, 33,1 proc. – kaime.

„Lietuvos žinių“, BNS inf.