SGD terminalas toliau mažina pramonės konkurencingumą
Bliūkš­ta val­džios pa­ža­dai nuo 2019 me­tų maž­daug 23 mln. su­ma­žin­ti su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) lai­vo-sau­gyk­los „In­de­pen­den­ce“ inf­ras­truk­tū­ros iš­lai­ky­mo naš­tą var­to­to­jams, to­dėl bliūkš­ta ir Lie­tu­vos pra­mo­nės įmo­nių vil­tys efek­ty­viau kon­ku­ruo­ti pa­sau­lio rin­ko­se.

Vyriausybės nariai šiemet ne kartą viešai žadėjo, kad terminalo išlaikymo našta pramonei jau kitąmet galėtų sumažėti trečdaliu, jeigu būtų nuspręsta laivą „Independence“ išpirkti pasibaigus jo nuomos terminui. Sprendimas išpirkti laivą-saugyklą priimtas, tačiau jo išlaikymo našta dujas vartojančioms pramonės įmonėms kitąmet bus dvigubai sunkesnė, nei žadėta.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažįsta, kad mažesnio SGD mokesčio šalies pramonės dujų vartotojams nebus. Kitąmet vadinamoji gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos SGD terminalo infrastruktūrai išlaikyti geriausiu atveju galėtų mažėti nebent 11,5 mln. eurų, o gal ir mažesne suma.

Iš to paties mokesčio teikiama valstybės pagalba paskirtojo tiekėjo „Litgas“ dujų prekybos nuostoliams kompensuoti 2019 metais galėtų būti apie 6 mln. eurų mažesnė, tačiau tai taip pat tik prielaidos, mat šiuo metu niekas nežino, kaip paskirtajam tiekėjui seksis prekiauti „rinkos“ sąlygomis. Šiuo metu vadinamosios būtinosios sąnaudos, arba skirtumas tarp „Litgas“ brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų, sudaro apie 20 mln. eurų per metus.

Žadėti – įprasta

Lietuvos pramonės dujų vartotojai vidutiniškai kasmet suneša apie 87 mln. eurų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios mokesčio, iš kurio terminalo infrastruktūrai išlaikyti tenka apie 66 mln. eurų.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas šią savaitę „Lietuvos žinioms“ teigė, jog SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo mažėjimo skaičiai nesikeičia, tai yra šios sąnaudos bus mažinamos nuo dabartinių 66 mln. eurų iki 43 mln. eurų per metus.

„Tai maždaug 23 mln. eurų mažesnės metinės terminalo išlaikymo sąnaudos. Šiuo metu kaip tik baigiami rengti įstatymo projektai, jie paskelbti duomenų bazėje viešam derinimui. Jeigu projektus pavyktų priimti šioje Seimo sesijoje, efektas dujų rinkai galėtų būti nuo 2019 metų liepos mėnesio. Kitaip tariant, metinis sąnaudų mažėjimas nesikeičia – 23 mln. per metus. Bet kitų metų efektas būtų perpus mažesnis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ministras.

Anot Ž. Vaičiūno, sprendimo mažinti SGD terminalo išlaikymo naštą įgyvendinimas apie pusę metų užtruktų dėl valstybės pagalbos derinimo su Europos Komisija bei Valstybinės kainų ir energetikos komisijos skaičiavimų.

Žadėti mėgo ir buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis, kažkada viešai tikinęs, kad iš Klaipėdos SGD terminalo dujas pirks ir Baltarusija. Deja, neperka.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažįsta, kad mažesnio SGD mokesčio šalies pramonės dujų vartotojams nebus. Kitąmet geriausiu atveju vadinamoji saugumo dedamoji SGD terminalo infrastruktūrai išlaikyti galėtų mažėti nebent 11,5 mln. eurų, o gal ir mažesne suma.

Mokam už nuostolius

Energetikos ministras dienraščiui patvirtino, jog valstybės valdomos įmonės „Litgas“ dujų prekybos nuostoliams apmokėti ir toliau bus teikiama valstybės pagalba, o ją ir toliau apmokės privatūs dujų vartotojai.

Valstybinė dujų prekyba nuo pat SGD terminalo pradžios buvo nuostolinga – „Litgas“ dujas pirko brangiau, o pardavė pigiau, šiuos nuostolius, kurie per kelerius metus sudarė daugiau kaip 60 mln. eurų, padengdavo privatūs rinkos dalyviai. Šią naštą ketinama mažinti verčiant „Litgas“ dalį iš norvegų perkamų dujų parduoti rinkos sąlygomis.

Šiuo metu reguliuojami energijos gamintojai privalo dujas įsigyti iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“ už Kainų komisijos nustatomą tikslinę dujų kainą. Teisės aktais nustatytas būtinasis SGD terminalo dujų kiekis importuojamas tam, kad būtų palaikoma minimali SGD terminalo veikla. Iš pradžių šis kiekis sudarė 540 mln. kubinių metrų (kub. m), vėliau sumažėjo iki 325 mln. kub. m per metus.

Naujas SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2019 metų, numato, jog reguliuojami energijos gamintojai ne mažiau kaip 50 proc. reikalingo metinio gamtinių dujų kiekio įsigytų gamtinių dujų biržoje „GET Baltic“.

Nuo 2019 metų „Litgas“ pats dengs ir savo dujų balansavimo, dujų saugojimo bei dujų apsikeitimo sąnaudas. Šios dabar kompensuojamos sąnaudos nebus dengiamos iš saugumo dedamosios, dujų vartotojai už tai nemokės.

Kiek dėl to sumažės valstybės pagalba ir atitinkamai našta SGD mokestį mokantiems dujų vartotojams, kol kas nėra aišku – įtvirtinus naują modelį šių lėšų poreikį galės nurodyti tik pats „Litgas“ ir Kainų komisija.

„Mes prognozuojame, kad preliminariai kitais metais galėtų mažėti maždaug 6 mln. eurų, – toks planuojamas efektas, o kokie bus faktai, matysime, priklausys nuo dujų rinkos kainos“, – „Lietuvos žinioms“ teigė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Tikėjosi lengvesnių metų

Dėl vėluojančio SGD terminalo mokesčio mažėjimo sunkesni metai laukia šalies didžiausios dujų vartotojos Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“. Ši įmonė sumoka beveik ketvirtadalį visų SGD terminalo saugumo dedamosios sąnaudų – apie 20 mln. eurų per metus.

Tiek ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, tiek energetikos ministras Ž. Vaičiūnas šiemet ne kartą viešai teigė, kad SGD terminalo išlaikymo sąnaudos „Achemai“ gali sumažėti perpus, jei Vyriausybės pasiūlyti sprendimai išpirkti laivą-saugyklą bus įgyvendinti.

„Pagal tuos sprendimus, kuriuos daro Vyriausybė, iš esmės sąnaudos ir terminalo išlaikymas mažėtų per pusę“, – prieš susitikimą su „Achemos grupės“ vadovais Vyriausybės rūmuose rugpjūčio mėnesį žadėjo S. Skvernelis.

Ž. Vaičiūnas taip pat teigė, jog SGD terminalo išlaikymo našta „Achemai“ gali sumažėti perpus – iki 10 mln. eurų per metus.

Vasarą „Achemos grupės“ vadovai tris kartus susitiko su ministru Ž. Vaičiūnu darybų šalims ieškant kompromiso dėl SGD terminalo išlaikymo. Po paskutinio susitikimo rugpjūčio viduryje Ž. Vaičiūnas teigė, kad terminalo išlaikymo našta „Achemai“ jau nuo kitų metų vidurio gali sumažėti perpus, jeigu Vyriausybė išpirktų SGD laivą ir dėl kai kurių kitų sprendimų.

Tačiau AB „Achema“ ekonomikos ir finansų direktorius Evaldas Venckus skaičiuoja, kad didžiausiai dujų vartotojai šalyje SGD mokestis vietoj žadėto mažinimo bent 10 mln. eurų galbūt sumažės tik 2,3 mln. eurų, o bendra bendrovės mokamų mokesčių suma dar kartą padidės.

„Achema“ dabar moka apie 20 proc. (kai kuriais metais 22 proc.) visos SGD terminalo saugumo dedamosios, todėl, 2019 metais sumažinus mokestį puse žadamos sumos, tai yra ne 23 mln., o 11,5 mln. eurų, didžiausiai dujų vartotojai šis mokestis kitąmet mažėtų apie 2,3 mln. eurų.

„Labai abejoju, kad „Achemos“ sutaupymas kitais metais sieks žadėtus 10 mln. eurų, geriausiu atveju truputį daugiau nei 2 mln. eurų“, – skaičiavo E. Venckus ir pridūrė, kad per kitus mokesčius Jonavos bendrovė sumokės dar didesnę sumą.

Jis abejojo ir dėl „Litgas“ galimybių naujomis sąlygomis daugiau „sutaupyti“ iš nuostolingos dujų prekybos, ir kad dėl to galėtų ryškiau mažėti SGD mokestis pramonei, kuri šią nuostolingą prekybą kompensuoja savo lėšomis. „Apie kokį pelną gali būti kalbama, jeigu jie nuostolingai dujas pardavinėja? Rinkos dalyviai – SGD mokesčio mokėtojai – nežino nei „Litgas“ dujų įsigijimo sąlygų, nei kainos formulės. Todėl lieka tik spėlioti“, – tvirtino jis.

E. Venckus svarstė, kad dujas biržoje „Litgas“ turės pasiūlyti už patrauklią kainą. „Ta kaina tikrai bus žemesnė negu jų dujų įsigijimo kaina“, – teigė manąs pašnekovas. Tad prekybos nuostolį šiai įmonei ir toliau bus leidžiama skaičiuoti kaip būtinąsias sąnaudas ir jos bus dengiamos iš SGD dedamosios. „Aš stebuklais netikiu, jei perki brangiai, o parduodi pigiai, kažkas turės tą nuostolį kompensuoti. Jeigu „Litgas“ kompensuotų iš savo išteklių, būtų stebuklas“, – sakė E. Venckus.

„Achemai“ kitąmet ir vėl teks konstatuoti, kad valdžios pažadai yra nieko verti, ir vis priminti, jog nuo bendrovės rezultatų priklauso ir Jonavos gyventojų socialinė gerovė. Vyriausybė netesi pažadų nuo gamyklos pečių nukelti 10 mln. eurų SGD terminalo išlaikymo naštą, o tik didina mokesčius kitais būdais. Įmonė skaičiuoja, jog teks daugiau mokėti už pabrangusius apyvartinius taršos leidimus (ATL). 2018 metais ATL pirkti „Achema“, pagal prognozes, išleis apie 8–9 mln. eurų, o 2019 metais ši suma didės iki 19 mln. eurų.

Perka, bet nepinga

Lietuvai ketinant iki 2024 metų pabaigos išpirkti Klaipėdos SGD terminalo laivą-saugyklą „Independence“, valstybės valdoma terminalo operatorė bendrovė „Klaipėdos nafta“ planuoja skolintis iki 308 mln. eurų, o Vyriausybė suteiktų valstybės garantiją.

Viena – iki 148 mln. eurų – paskola būtų skirta nuo 2019 metų vidurio SGD terminalo sąnaudoms sumažinti, o kita – 121–160 mln. eurų paskola – SGD laivui įsigyti. Taip nurodoma Seimui pateiktų įstatymų pataisų aiškinamajame rašte.

SGD terminalo įstatymo projektu siūloma suteikti įgaliojimus „Klaipėdos naftai“ arba jos antrinei bendrovei ne vėliau kaip iki 2024 metų gruodžio 31 dienos įsigyti SGD laivą.