Senieji pastatai – Klaipėdos gyvenimo simboliai
Kiek­vie­na­me uos­ta­mies­ty­je stip­riau­sia žmo­nių trau­ka pa­si­žy­mi kran­ti­nės ir sta­ti­niai prie van­dens, kei­čiant pa­skir­tį iš­sau­go­ję is­to­ri­nių bruo­žų. Klai­pė­do­je to­kia ver­tin­ga vie­ta – tarp pi­lies ir Da­nės upės, me­nan­ti jū­ri­nės veik­los iš­ta­kas ir se­nų­jų gy­ven­to­jų pa­lik­tus pėd­sa­kus.

At­ver­ta vi­suo­me­nei bend­ro­vės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ (KLR) te­ri­to­ri­jos da­lis nuo 2005 me­tų yra pa­grin­di­nė vie­ta prie­iti prie uos­to ak­va­to­ri­jos ir pa­sig­ro­žė­ti jū­ri­niu mies­to pa­veiks­lu. Ypač daug gy­vy­bės čia šil­tuo­ju me­tų lai­ku, kai pra­si­de­da pra­mo­gi­nės ir krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­nai, vyks­ta šven­ti­niai ren­gi­niai.

Da­nės kran­ti­nė­je prie Pi­lies uos­to lan­ky­to­jų ne­stin­ga ir ki­tu me­tu – at­sta­ty­tuo­se is­to­ri­niuo­se pa­sta­tuo­se, Kel­ti­nin­ko na­me ir Ry­žių ma­lū­ne, vei­kia 3 + žvaigž­du­čių ka­te­go­ri­jos vieš­bu­čiai „Old Mill Con­fe­ren­ce“ ir „Old Mill Ho­tel“ su res­to­ra­nais „Roz­ma­ri­nas“ (Žve­jų g. 20) ir „La Ma­ri­na“ (Žve­jų g.22) o kiek to­lė­liau – nau­ją iš­raiš­ką įgi­jęs se­nu­tė­lis san­dė­lis ta­po jachtk­lu­bo cen­tru (Prieš­pi­lio g.4). Šie prieš de­šimt­me­tį at­kur­ti iš­raiš­kin­gos ar­chi­tek­tū­ros pa­sta­tai taip su­au­go su se­na­mies­čiu, kad vir­to Klai­pė­dos ur­ba­nis­ti­nės ta­pa­ty­bės da­li­mi ir tu­riz­mo rak­tu, at­vaiz­dais at­vi­ru­kuo­se, nuo­trau­ko­se ir pa­veiks­luo­se, ryš­ki­nan­čiais se­nų­jų gy­ven­to­jų bū­ties pėd­sa­kus ir mies­to rai­dos tęs­ti­nu­mą.

Iš­plė­tė se­na­mies­tį

Dar prieš 15 me­tų Klai­pė­dos se­na­mies­tis baig­da­vo­si ties Pi­lies til­tu ir se­ną­ja Smil­ty­nės per­kė­la, už pa­su­ka­mo­jo til­te­lio bu­vo už­da­ra ga­my­bi­nė te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je per­mai­nos pra­si­dė­jo pa­tvir­ti­nus tin­ka­miau­sią krui­zi­niams lai­vams pri­im­ti vie­tą. Tuo lai­ku kon­cer­no „A­che­mos gru­pė“ įsi­gy­ta lai­vų re­mon­to įmo­nė ėmė plės­ti lan­ky­ti­ną erd­vę ir, at­siž­velg­da­ma į sa­vi­val­dy­bės skly­pe at­ku­ria­mos pi­lia­vie­tės kon­tū­rų, gy­ny­bi­nių ka­na­lų ir po­že­mių re­kons­truk­ci­jos tem­pą, tvar­kė ga­my­bi­nę te­ri­to­ri­ją nuo­lat ją ma­žin­da­ma. Iš­ny­ko daug so­viet­me­čiu sta­ty­tų san­dė­lių ir ce­chų, įmo­nė ap­ri­bo­jo vi­du­ti­nių ir ma­žų­jų lai­vų re­mon­to mas­tą, bet iš­plė­tė ki­tas sri­tis: tei­kia pa­slau­gas at­plau­kian­tiems krui­zi­niams ir pra­mo­gi­niams lai­vams, yra Pi­lies uos­to ad­mi­nis­tra­to­rė, nuo­mo­ja pa­sta­tus vieš­bu­čių veik­lai.

Pa­mi­lo šią vie­tą ir me­ni­nin­kai: prie pa­su­ka­mo Pi­lies uos­to til­te­lio ant kran­ti­nės ropš­čia­si iš­raiš­kin­ga sta­tu­la „Vai­duok­lis“, kiek to­lė­liau už jach­tų cen­tro stie­bia­si į erd­vę me­ta­lo vė­trun­gė „Ke­tu­ri vė­jai“.

Pres­ti­ži­nė­je Klai­pė­dos vie­to­je vei­kian­čią įmo­nę įsi­gi­jęs kon­cer­nas „A­che­mos gru­pė“ su par­tne­riais ieš­ko­jo idė­jų, kaip jai įpūs­ti kul­tū­ri­nės dva­sios, kad ji tap­tų pa­trauk­li bu­riuo­to­jams, gy­ven­to­jams ir at­plau­kian­tiems jū­ra krui­zi­niams tu­ris­tams. Bu­vo par­eng­tas „Jū­ros var­tų“ var­du pa­va­din­tas pra­mo­ni­nės te­ri­to­ri­jos kon­ver­si­jos pro­jek­tas, su­da­ry­tas iš ke­lių eta­pų – pa­sta­tų ga­le­ri­jų, ku­rio­se veik­tų ba­rai, res­to­ra­nai, par­duo­tu­vės ir jū­ri­nio vers­lo cen­tras.

Ta­čiau iki eko­no­mi­nio sąs­tin­gio ir dėl lė­tų biu­ro­kra­ti­nių pro­ce­dū­rų ren­giant spe­cia­lų­jį te­ri­to­ri­jos pla­ną bu­vo už­baig­tas tik pir­ma­sis – tri­jų pa­sta­tų re­kons­truk­ci­jos – eta­pas. To­les­ni Da­nės ga­le­ri­jos kū­ri­mo dar­bai bu­vo ati­dė­ti at­ei­čiai. Šie­met pro­ce­sas vėl pa­ju­dė­jo – nu­ma­to­ma iš­pluk­dy­ti lai­vų re­mon­to do­kus į ki­tą vie­tą ir tęs­ti ver­tin­gų pa­sta­tų re­kons­truk­ci­jos dar­bus. Kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tui – lai­vų iš­kė­li­mo įren­gi­niui elin­gui, ku­rį is­to­ri­kai va­di­na se­na­mies­čio ka­rū­na, ieš­ko­ma pra­kti­nio pri­tai­ky­mo.

Ki­tas žings­nis – kar­tu su mies­tu at­kur­ti pi­lia­vie­tę. Ieš­ko­me vi­suo­me­nei pri­im­ti­nos kon­cep­ci­jos, ką ga­li­me pa­da­ry­ti su elin­go kons­truk­ci­ja, nes jis yra pla­čiai ma­to­mas mies­to ak­cen­tas.

„Lai­vų re­mon­to veik­lą per­ke­lia­me jos ne­nu­trauk­da­mi. Šio­je vie­to­je lie­ka ki­tos įmo­nės funk­ci­jos – pra­mo­gi­nio uos­to veik­la, pa­slau­gos krui­zi­niams lai­vams ir NT vys­ty­mo pro­jek­tas „Da­nės ga­le­ri­ja“. Pa­gal de­ta­lų­jį pla­ną dau­gu­ma griau­ti­nų te­ri­to­ri­jos pa­sta­tų jau pa­ša­lin­ti, ki­tas žings­nis – kar­tu su mies­tu at­kur­ti pi­lia­vie­tę. Ieš­ko­me vi­suo­me­nei pri­im­ti­nos kon­cep­ci­jos, ką ga­li­me pa­da­ry­ti su elin­go kons­truk­ci­ja, nes jis yra pla­čiai ma­to­mas mies­to ak­cen­tas“, – šį pa­va­sa­rį aiš­ki­no KLR di­rek­to­rius Al­vy­das But­kus mies­to va­do­vams, moks­li­nin­kams ir ar­chi­tek­tams, pa­kvies­tiems į vie­šą dis­ku­si­ją apie vie­tos re­krea­ci­nį pa­trauk­lu­mą ir pa­tvir­tin­da­mas, kad vi­suo­me­nei anks­čiau pri­sta­ty­tų dar­bų pro­ce­sas vyks­ta pa­gal eko­no­mi­nes laik­me­čio ko­rek­tū­ras.

Pa­klaus­tas apie pla­nų ei­gą, A. But­kus sa­ko, kad šiuo me­tu ruo­šia­mas tech­ni­nis pro­jek­tas re­kons­truo­ti vie­no aukš­to Pa­uliaus Lin­de­nau lai­vų sta­tyk­los val­čių ir jach­tų dirb­tu­ves, sie­kiant vi­suo­me­nę su­pa­žin­din­ti su ma­žų­jų lai­vų res­tau­ra­ci­ja, re­mon­tu ir sta­ty­ba. Taip pat ren­gia­mi prieš pro­jek­ti­niai siū­ly­mai ir ak­ty­viai nag­ri­nė­ja­ma, kaip įgy­ven­din­ti Da­nės ga­le­ri­jos pro­jek­tą.

Pra­mo­gi­nių lai­vų sri­ty­je vyks­ta pa­si­ren­gi­mas pri­im­ti mies­to gy­ven­to­jų ir sve­čių mėgs­ta­mą Di­džių­jų bur­lai­vių re­ga­tą „The Tall Ships Ra­ces Klai­pė­da 2017“, ku­ri vyks Jū­ros šven­tės die­no­mis lie­pos 29–30 die­no­mis.

Vieš­bu­čiai iš­sis­ki­ria tur­tin­ga istorija

KLR ren­giant šim­ta­me­čių pa­sta­tų Da­nės kran­ti­nė­je re­kons­truk­ci­ją iš ar­chi­tek­tų bu­vo rei­ka­lau­ja­ma kuo dau­giau at­kur­ti au­ten­ti­kos. Per ka­rą apg­riau­tų ir so­viet­me­čiu ap­leis­tų sta­ti­nių pa­vi­da­lą te­ko dė­lio­ti iš frag­men­tų, pa­si­tel­kus se­no­vi­nes gra­viū­ras bei iš­li­ku­sias fo­tog­ra­fi­jas.

Prieš de­šimt­me­tį ta­pę vieš­bu­čiais, šie is­to­ri­niai na­mai ryš­kiai at­spin­di fach­ver­ki­nę sti­lis­ti­ką ir rep­re­zen­tuo­ja vo­kiš­ką mies­to pra­ei­tį. O bū­tent ši ap­lin­ky­bė jau dau­ge­lį me­tų le­mia Klai­pė­dos už­sie­nio tu­ris­tų srau­to san­da­rą – su­ma­žė­jus nos­tal­gi­jos ka­muo­ja­mų ir gim­ti­nės trau­ką jau­tu­sių at­vy­kė­lių, vis dar dau­giau­sia tu­ris­tų dėl mies­to is­to­ri­jos at­ke­liau­ja iš Vo­kie­ti­jos: kel­tais, krui­zi­niais lai­vais ar oro li­ni­jo­mis.

Vieš­bu­čius „Old Mill Ho­tel“ ir „Old Mill Con­fe­ren­ce“ val­dan­čios bend­ro­vės „Pa­lan­gos vė­tra“ di­rek­to­rė Ing­ri­da Va­lai­tie­nė sa­ko, kad bū­na ma­lo­nu su­ži­no­ti, jog sve­čiai čia už­si­sa­ko kam­ba­rius dėl pa­sta­tų is­to­ri­jos ar dėl iš­skir­ti­nės ar­chi­tek­tū­ros, at­vyks­ta su se­nai­siais at­vi­ru­kais ar fo­to nuo­trau­ko­mis ran­ko­se ir ly­gi­na pra­ei­ties ir da­bar­ties vaiz­dus. O vie­na itin įdo­mi is­to­ri­ja pa­gi­li­no vieš­bu­čio „Old Mill Con­fe­ren­ce“ , kar­tu ir Klai­pė­dos, ži­nias apie se­nų­jų mies­te­lė­nų li­ki­mus.

Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos gy­ven­to­jai Pe­te­ris ir Yvon­ne Sloan pra­ėju­sią va­sa­rą į vieš­bu­tį at­vy­ko kam­ba­rį už­si­sa­kę per tarp­tau­ti­nę sis­te­mą boo­king.com. Re­gis­truo­da­mie­si „Old Mill Con­fe­ren­ce“ jie už­si­mi­nė apie vi­zi­to tiks­lą – gi­mi­nės iš­ta­kų pa­ieš­kas. Vieš­bu­čio dar­buo­to­jų pa­pra­šy­ti, vė­liau jie į at­siun­tė iš­sa­mes­nį pa­aiš­ki­ni­mą, do­ku­men­tų iš­ra­šų ir že­mė­la­pių faks­mi­lių.

Sve­čiai čia už­si­sa­ko kam­ba­rius dėl pa­sta­tų is­to­ri­jos ar dėl iš­skir­ti­nės ar­chi­tek­tū­ros, at­vyks­ta su se­nai­siais at­vi­ru­kais ar fo­to nuo­trau­ko­mis ran­ko­se ir ly­gi­na pra­ei­ties ir da­bar­ties vaiz­dus.

Kur­da­mi Pe­te­rio šei­mos ge­nea­lo­gi­nį me­dį su­tuok­ti­niai rin­ko ži­nias apie to­li­mą pro­tė­vį, Me­me­lio gy­ven­to­ją Jo­hann Ernst Os­car Broe­der­low. Nar­šy­da­mi in­ter­ne­te at­ra­do uos­ta­mies­čio žur­na­lis­tės Gra­ži­nos Juo­dy­tės pub­li­kuo­tą straips­nį iš cik­lo „Klai­pė­dos ak­va­re­lės: na­mai ir žmo­nės“, ku­ria­me ji ap­ra­šė pa­sta­to Žve­jų g. 20 is­to­ri­ją. Ja­me bu­vo pa­mi­nė­ta, kad že­me už­pil­to­je prieš­pi­lio te­ri­to­ri­jo­je bu­vo su­for­muo­ta aikš­tė, kur XIX a. vi­du­ry­je pra­dė­jo veik­ti Nau­ja­sis tur­gus. Po pus­šim­čio me­tų pa­sta­tai ap­link ją, dvi gre­ti­mas pre­ky­bos aikš­tes su­jun­gus į vie­ną, pra­dė­ti žy­mė­ti Nau­jo­jo tur­gaus gat­vės nu­me­riais. Da­bar­ti­nio pa­sta­to Žve­jų g. 20 ad­re­sas bu­vo Nau­jo­jo Tur­gaus g.7.

„Tarp 1858 ir 1866 me­tų prop­ro­se­ne­lis Joa­hann Cons­tan­ti­ne Bro­der­low, ku­ris bu­vo pirk­lys, pa­vel­dė­jo šį pa­sta­tą. Taip pat ir gre­ti­mą. Vie­nas jo sū­nų bu­vo jū­ri­nin­kas, dir­bęs Ham­bur­go kom­pa­ni­jo­je, plau­kio­jo tarp Eu­ro­pos ir van­de­ny­nų sa­lų lai­vais, ga­be­nu­siais ko­ko­so rie­šu­tų bran­duo­lius. Ga­lop jis ap­sis­to­jo Fi­dži, įsi­gi­jo plan­ta­ci­jų Fi­dži ir gre­ti­mo­je Sa­moa sa­lo­je“, – ra­šė vieš­bu­čio sve­čiai apie ne­įti­kė­ti­nus ry­šius su da­bar­ties Klai­pė­da.

Ry­žių ma­lū­no (Žve­jų g.22) is­to­ri­ja ne ma­žiau įdo­mi. Is­to­ri­kai nu­ro­do, kad per 1678 me­tų gais­rą su­de­gė vi­si me­di­niai uos­to san­dė­liai. Tik XVIII a. pa­bai­go­je Da­nės kran­ti­nė­je bu­vo pa­sta­ty­tas va­di­na­ma­sis „tri­jų sto­gų“ san­dė­lis, še­šių aukš­tų vo­kiš­ko sti­liaus fach­ver­ki­nis sta­ti­nys, ku­ria­me bu­vo ap­dir­ba­mi iš Ki­ni­jos lai­vais at­ga­ben­ti ry­žiai. Tai bu­vo vie­nas įspū­din­giau­sių Me­me­lio sta­ti­nių, puo­šęs uos­to pa­no­ra­mą. Po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro li­ko tik pir­mo­jo aukš­to mū­ri­niai frag­men­tai. At­sta­ty­tas, jis vėl ta­po Klai­pė­dos se­na­mies­čio sim­bo­liu.