Sėkmės receptai: nuo socialinių tinklų iki tradicinės vizitinės kortelės
Ko­kio iš­ma­ny­mo ir sa­vy­bių reik­tų, kad ga­lė­tu­mėt sa­ve pa­va­din­ti lai­mės kū­di­kiu? Apie tai šian­dien „Lie­tu­vos ži­nių“ or­ga­ni­zuo­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Pa­gauk lai­mės pa­ukš­tę“ su­si­rin­ko kal­bė­tis ži­no­mi vers­li­nin­kai, psi­cho­lo­gai, eti­ke­to ži­no­vai ir vi­zio­nie­riai. Į „Grand SPA Lie­tu­va“ kon­fe­ren­ci­jų sa­lę Drus­ki­nin­kuo­se su­si­rin­ko žmo­nės, ku­riuos vie­ni­ja as­me­ni­nio to­bu­lė­ji­mo pa­ieš­kos ir sie­kis at­ras­ti at­sa­ky­mą į klau­si­mą: ką da­ry­ti ir kaip elg­tis, kad kas­die­ny­bė­je ir vers­le ly­dė­tų sėk­mė?

Atidarymo metu konferencijos dalyvius pasveikino „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas.

Neatsiejama sėkmingo tobulėjimo paslaptis – interaktyvių technologijų išmanymas bei gebėjimas suvokti savo auditorijos poreikius socialinėje erdvėje. Agentūros „Key Communications“ partneris Klaudijus Jakimovas auditorijai atskleidė, kaip išnaudoti socialinius tinklus sėkmei pasiekti. K. Jakimovas pasidžiaugė, kad šalies verslo integracija į socialinius tinklus bei interaktyvius reklamos sprendimus yra pakankamai nemaža, tačiau apgailestavo, kad nemažai lietuvių vis dar nežino, kaip išnaudoti internetą pilnu pajėgumu, o bandydami kurti strategijas patys neretai padaro klaidų.

Naujo kontakto išplėtojimui svarbiausias laikotarpis – pirmosios dvi paros.

Kito konferencijos „Pagauk laimės paukštę“ pranešimo metu, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas kvietė kartu pasvarstyti, kiek procentų sėkmės glūdi kontaktuose. Remdamasis asmenine patirtimi bei gerosiomis užsienio šalių bei Lietuvos praktikomis, jis pabrėžė, kad verslo kontaktų gavimas bei mokėjimas juos paversti tvariais ryšiais gali tapti raktu, atveriančiu neribotas karjeros ir asmenines galimybes. Vienu iš naudingų naujų pažinčių šaltiniu A. Nikitinas įvardino verslo asociacijas. Jis pritarė prieš tai kalbėjusiam K. Jakimovui, kad pasitinkant šiandienos iššūkius internetas vaidina svarbų vaidmenį, tačiau ryšių ilgalaikiškumo sąlyga – būtent gyvas bendravimas.

A.Nikitinas taip pat pažėrė patarimų, kaip tinkamai vykdyti verslo kontaktų užmezgimą (angl. networking). Pasak, jo, vizitinės kortelės net interneto laikais neprarado savo aktualumo. Išlaikant etiketą bei pagarbą pašnekovui kortelę jam paduoti reikėtų priekine puse, o paimti derėtų dviem rankomis.

Kontaktų užmezgimui bei jų išlaikymui reikšminga išlieka ir kūno kalba – į pašnekovą reikėtų kreiptis vardu, racionaliai išnaudoti savo bei jo laiką, gerbti parodant susidomėjimą.

Naujo kontakto išplėtojimui svarbiausias laikotarpis – pirmosios dvi paros. Per tą laikotarpį svarbu pašnekovui išsiųsti žinutę padėkojant, išreiškiant susidomėjimą ar viltį tolimesniam bendradarbiavimui. Tokią žinutę gavus, į ją atsakyti reikėtų per tą patį laikotarpį.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pranešimą pradėjo intriguojančiu pareiškimu apie tai, kad žodį „sėkmė“ apskritai reikėtų uždrausti: „nesu draudimų šalininkas, tačiau norėčiau, kad Lietuvoje būtų uždraustas žodis sėkmė ir jis būtų pakeistas dviem žodžiais, kurių vienas reiškia atsitiktinumą, o kitas – produktyvaus ir kryptingo darbo rezultatą.“

Anot jo, verslininkas iš darbo jėgos, technologijų, kapitalo bei žemės sukuria naudingą produktą, tad turėtų būtų laikomas ne sėkmės kūdikiu, bet kūrėju.

Ekonomistas pateikė statistinų duomenų apie tai, kad lietuviai pirmauja pagal norinčių tapti verslininkais kiekį, tačiau pagal planuojančių dėl to kažką daryti – atsiduria pačiame lentelės gale.

Ž. Šilėnas taip pat skeptiškai atsiliepė apie lietuvių įsivaizdavimą, jog verslo užduotis yra kurti darbo vietas. Jis pabrėžė, kad pirminė verslo paskirtis turėtų būti produkto kūrimas, o verslo orientaciją į darbo vietų kūrimą, esą, primena bandymą iškasti karjerą šaukšteliais.

Bandant atrasti atsakymą, kodėl lietuvių požiūris į verslą vis dar nėra labai teigiamas, pranešėjas negailėjo kritikos net lietuvių kalbai: „Pats žodis verslininkas yra dirbtinis ir nesukuria teigiamos reikšmės, o dažniau turi net neigiamą.“

Anot Ž. Šilėno, net patys verslininkai kartais bijo taip save vadinti. Vietoje to jie mieliau save įvardina pramonininkais, darbdaviais ir pan.

„Netapkite tais verslininkais, kurie bijo savo paties šešėlio“, – patarė ekonomistas.