Seimas spręs, ar mažinti mokestį už išmetamas metalo pakuotes
Už ap­lin­kos ter­ši­mą me­ta­lo pa­kuo­tės at­lie­ko­mis nuo 2019 me­tų siū­lo­ma tai­ky­ti ma­žes­nius mo­kes­čius.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kurias parengė Aplinkos ministerija ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė.

Aplinkos ministerija metalinei pakuotei siūloma nustatyti 186 eurų už toną tarifą vietoj 753 eurų, o parlamentarė dar mažiau – tik 82 eurus.

„Dabar metalinei pakuotei galiojantis mokestis yra 17 kartų didesnis už realiai rinkoje sutvarkytos pakuotės kainą“, – pristatydamas pakeitimus teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Pasak jo, naujas metalinės pakuotės mokesčio tarifas išliks 4,2 karto didesnis už vidutinius kitų pakuočių sutvarkymo kaštus.

Sumažinti šiuos tarifus Vyriausybė įsipareigojo aplinkosaugininkams sudarant taiką su gamintojus ir importuotojus vienijančiomis viešosiomis įstaigomis „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“.

Savo ruožtu verslas įsipareigojo per penkerius metus sutvarkyti dėl „Metrail“ kaltės nesutvarkytas 15 tūkst. metalinių ir plastiko pakuočių atliekų. Šiam įsipareigojimui užtikrinti verslas ketina suformuoti beveik 2,8 mln. eurų fondą.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 metais netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail“ atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra.