Sąžiningai veikiantį verslą valdžia nori apmokestinti antrą kartą
Vil­niaus pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai penk­ta­die­nį krei­pė­si į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją bei Vy­riau­sy­bę ir iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl ap­lin­kos ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų veiks­mų, ku­riais sie­kia­ma są­ži­nin­gai vei­kian­tį vers­lą ap­mo­kes­tin­ti du kar­tus.

Rūmai ragina institucijas peržiūrėti savo sprendimus bei nepermesti 10 mln. eurų viršijančios mokestinės naštos įmonėms, kurios jau buvo sumokėjusios taršos mokesčius.

Kaip sakoma Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų pranešime, praėjusių metų pabaigoje šimtai įmonių gavo laiškus iš aplinkos apsaugos institucijų, raginant sumokėti milijonus eurų taršos mokesčio, nors įmonės jau buvo sumokėjusios už atliekų tvarkymą.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) grasinančius laiškus sumokėti antrą kartą mokestį už aplinkos teršimą išsiuntė 478 įmonėms – VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija narėms. Bendra mokesčio suma siekia apie 5,29 mln. eurų. Tokius pat laiškus VRAAD netrukus ketina išsiųsti ir kitos pakuočių tvarkymo organizacijos – VšĮ „Žaliasis taškas“ – nariams. Juos gaus 1 230 įmonių, jos iš viso turės sumokėti apie 5,85 mln. eurų.

Pasak pranešimo, reikalavimas antrą kartą sumokėti mokestį įmones pasivijo nuo 2013–2015 metų. Sąžiningai veikusios įmonės už pakuočių tvarkymą mokėjo VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijai ir VšĮ „Žaliasis taškas“. Šios įstaigos įmonėms pateikdavo patvirtinimus, kad atliekos sutvarkytos, remiantis UAB „Metrail“ išduotais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais.

Aplinkosaugos institucijoms, kilus abejonių dėl bendrovės „Metrail“ veiklos ir galimų pažeidimų tvarkant atliekas, buvo panaikinti jos išduoti dokumentai, patvirtinantys atliekų sutvarkymą, ir mokestį reikalaujama sumokėti iš sąžiningų įmonių, kurios naudojosi šių organizacijų paslaugomis.

Verslą stebina institucijų, turėjusių prižiūrėti, ar tinkamai sutvarkomos pakuotės ir atliekos, nenoras prisiimti dalį kaltės ir bandymas eiti lengviausiu keliu baudžiant ne pažeidėjus, o sąžiningai veiklą vykdančias įmones.

„Mes nepadarėme jokio pažeidimo ir nėra jokios mūsų kaltės pakuočių atliekų tvarkymo procedūroje. Atlikome visus būtinus veiksmus pagal galiojančius įstatymus ir nustatytą tvarką. Pasirūpinome pakuočių surinkimu, savarankiškai supresavome jas ir pristatėme į specializuotą įmonę kaip metalo laužą tolesniam perdirbimui, todėl neturime papildomai mokėti mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis. Metalo laužą priimanti įmonė UAB „Metrail“ turėjo Aplinkos ministerijos leidimą šiai veiklai, todėl mes turėjome teisę priduoti šiai įmonei metalo laužą ir gauti atitinkamą pažymą, kuri yra teisėta. Bendrovė laikėsi įstatymų ir nustatytos tvarkos, nepadarė jokių pažeidimų, todėl negali būti baudžiama už trečių asmenų veiklą. Aplinkos apsaugos institucijos eina lengviausiu keliu ir baudžia teisingai savo prievolę įvykdžiusias įmones, o ne tas, kurios galimai pažeidė tvarką“, – sako Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų nario bendrovės „Straikas“ direktorius Gintaras Didžiokas.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų žiniomis, teisminiai ginčai dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo panaikinti UAB „Metrail“ išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus nėra pasibaigę, todėl jau vien dėl šios priežasties aplinkosaugos institucijos neturėtų imtis priemonių išieškoti mokestį iš mokesčio mokėtojų.

„Rūmų nuomone, yra akivaizdu, jog reikalaujant iš verslo subjektų, įvykdžiusių savo prievoles, susimokėti taršos mokestį siekiama jiems perkelti finansinius nuostolius, kurie susidarė ne dėl jų kaltės. Tuo ne tik kad akivaizdžiai pažeidžiami sąžiningai veiklą vykdančių verslo subjektų interesai, tačiau jie dėl tokių veiksmų patiria ir didžiulius finansinius nuostolius“, – sako Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius. Jis pažymėjo, kad rūmai ragina valstybės institucijas įsiklausyti į verslo argumentus bei kartu ieškoti sprendimo, tenkinančio tiek valstybės, tiek ir sąžiningo verslo interesus.