Savarankiškas darbas: mokesčius teks planuoti metus į priekį
Vals­ty­bei at­si­sa­kius in­di­vi­dua­lios veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mo pa­gal veik­los rū­šį ir įve­dus mo­kes­čio ta­ri­fą, ku­rio dy­dis pri­klau­sys nuo as­mens gau­to me­ti­nio pel­no, sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tys gy­ven­to­jai jau­čia­si su­tri­kę: kaip pla­nuo­ti sa­vo pa­ja­mas, ne­ži­nant, kiek me­tų pa­bai­go­je teks at­sei­kė­ti vals­ty­bei?

Nuo 2019 metų įsigalios naujas individualios veiklos apmokestinimo principas, pagal kurį savarankiškai dirbančių asmenų pajamų mokesčio (GPM) dydis priklausys nebe nuo veiklos pobūdžio, o nuo metinio pelno, gauto iš šios veiklos, dydžio.

Iki šio pakeitimo laisvųjų profesijų atstovai už vykdomą individualią veiklą mokėjo 15 proc. GPM, o kiti individualią veiklą vykdę asmenys – 5 proc. GPM. Pagal naują tvarką, šis mokestis, priklausomai nuo metinių pajamų, svyruos tarp 5–15 procentų.

Jei apmokestinamųjų pajamų suma nesieks 20 tūkst. eurų, gyventojo gautos pajamos bus faktiškai apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu. Jei planuojamos apmokestinamosios pajamos viršys 20 tūkst. ribą, tačiau nesieks 35 tūkst. eurų, bus taikomas kintantis GPM tarifas, kuris didės priklausomai nuo gyventojo gautų pajamų dydžio. Peržengus 35 tūkst. eurų ribą gautoms pajamoms bus taikomas nekintamas 15 proc. GPM tarifas.

GPM skaičiuojamas nuo sumos, likusios iš pajamų atėmus išlaidas, patirtas vykdant veiklą.

Dirbantys gyventojai suglumę

Individualia veikla besiverčiantys asmenys, ypač tie, kurie savarankiškai dirba neseniai, sutrikę: kaip iš anksto žinoti savo metinį pelną – kiek užsakovų turės, kiek paslaugų suteiks, kokią kainą suderės?

Atsakyti į šiuos klausimus svarbu dėl to, kad už suteiktas paslaugas išrašydami sąskaitas faktūras asmenys paprastai nurodo tokią kainą, kad, atėmę mokesčius, į rankas gautų sutartą sumą. Kitaip tariant, prie sutartos sumos į rankas jie prideda mokesčius, kuriuos metų pabaigoje turės sumokėti valstybei. Tokia praktika natūrali – nenumatęs metų pabaigoje mokėtinų mokesčių asmuo gali paslaugas ar prekes teikti pusvelčiui.

Įvedus kintamą mokesčio tarifą, savarankiškai dirbantiems asmenims tampa neaišku, kokį GPM tarifą priskaičiuoti prie sumos į rankas, kad mokestinių metų pabaigoje netektų valstybei atseikėti daugiau, nei numatė, ir uždarbis nebūtų mažesnis, nei buvo planuota.

Nuo ateinančių metų savarankiškai dirbančių gyventojų pajamų mokesčio dydis priklausys nebe nuo veiklos pobūdžio, o nuo metinio pelno, gauto iš šios veiklos, dydžio.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, ypač pirmuosius metus, atrodo sudėtinga numatyti savo būsimas metines pajamas, mat individualia veikla besiverčiantys asmenys paprastai dirba su keliais užsakovais, vykdomi projektai gali būti trumpalaikiai, taigi teikiamų paslaugų apimtis neretai yra dinamiška. Be to, nėra jokių formalių saugiklių, pavyzdžiui, išeitinių išmokų, kurie užsakovą labiau „pririštų“ prie individualiai dirbančio paslaugų teikėjo.

Bus priversti planuoti

Vis dėlto pajamų planavimas, anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), yra neišvengiamas.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad gyventojas, nusprendęs vykdyti individualią veiklą, turi savarankiškai įvertinti keletą aplinkybių. Pasak jos, asmuo turėtų įvertinti veiklos pobūdį, t. y., pavyzdžiui, pasidomėti prekių ar paslaugų rinkos kainomis, taip pat numatomų parduoti prekių ar paslaugų skaičių – kiek klientų planuojama pritraukti, kiek prekių bus parduota ir pan. Reikėtų įvertinti ir veiklai skiriamą laiką – ar tai bus pagrindinė, ar šalutinė gyventojo veikla, bei veiklos vykdymo laikotarpį (ar veikla pradedama einamųjų metų pradžioje, ar likus keliems mėnesiams iki metų pabaigos) ir pan.

„Pagal tai individualią veiklą vykdantis gyventojas atitinkamai nustato kainą, už kurią bus suteikiamos jo paslaugos ar parduodamos prekės“, – aiškino ji.

Anot VMI specialistės, įvertinęs prognozuojamas pajamas, nuo kurių bus mokami mokesčiai, gyventojas galės numatyti ir GPM sumą, kurią įtrauks į savo parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kainą.

Pavyzdžiui, individualią veiklą gyventojas pradėjo vykdyti 2018 metų rugsėjo mėnesį, turi kelis nuolatinius klientus, kuriems teikia tam tikras paslaugas ir yra numatęs paslaugų sąnaudas bei apimtį iki metų pabaigos. Tuomet jis gali apskaičiuoti bendras galimas tų 4 mėnesių laikotarpio pajamas bei išlaidas, o taip gaunama preliminari planuojamo tų metų apmokestinamųjų pajamų suma. Tikėtina, kad 4 mėnesių apmokestinamosios pajamos neviršys 20 tūkst. eurų ribos, tad gautoms (uždirbtoms) pajamoms turėtų būti taikomas 5 proc. GPM tarifas“, – aiškino R. Virvilienė.

Nors savarankiškai dirbančius asmenis VMI ragina planuoti savo finansus, tikėtina, kad nemaža dalis tokių asmenų nerizikuos valstybei sumokėti daugiau mokesčių, nei planavo, jei metai bus „derlingesni“, negu tikėjosi – šie asmenys bus linkę taikyti maksimalų 15 proc. GPM tarifą. Tai gali reikšti ir padidėsiančią kai kurių paslaugų ar prekių kainą.

R. Virvilienė priminė, kad kaip gali kisti gyventojo pajamoms iš individualios veiklos taikomas GPM tarifas, galima apskaičiuoti ir naudojantis VMI kartu su „Sodra“ parengta individualios veiklos mokesčių skaičiuokle.

„Suvedęs aktualius individualios veiklos duomenis, gyventojas matys atitinkamą apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas GPM, sumą, procentinį kintamąjį GPM tarifą, preliminarią mokėtiną GPM sumą. Vartotojų patogumui skaičiuoklėje taip pat pateikiamos preliminarios Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčių sumos“, – sakė VMI specialistė.