Savaitės nedarbo išmoką nurėžė Seimas
Dar­bo ne­te­kę žmo­nės Lie­tu­vą val­dan­čių po­li­ti­kų va­lia nu­bau­džia­mi: pir­mą­jį ne­dar­bo mė­ne­sį jiems pri­tai­ko­ma įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta pir­mo­sios sa­vai­tės „baus­mė“ – pir­mą­sias 8 die­nas ne­ski­ria­ma ne­dar­bo iš­mo­ka. Tai Sei­mas yra įtvir­ti­nęs nuo 2017 me­tų lie­pos įsi­ga­lio­ju­sia­me Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­me. Iš­ei­tis: kuo anks­čiau lė­ki­te į dar­bo bir­žą.

Kaunietis Rimas R., nuo šių metų vasario 1 dienos netekęs darbo, „Lietuvos žinioms“ papasakojo, kad iš karto kreipėsi į Lietuvos darbo biržos regioninį padalinį, norėdamas užsiregistruoti, bet biržoje jam pasiūlė ateiti kovo 1 dieną, kai baigsis mokestinis laikotarpis, už kurį jo mokesčius sumokėjo ankstesnis darbdavys.

„Kovo 1 dieną atėjau į darbo biržą, užsiregistravau ir išgirdau, kad nedarbo draudimo pašalpa ir socialinis draudimas bus apskaičiuoti bei skirti po septynių dienų po užsiregistravimo. Vadinasi, visą savaitę neturėsiu sveikatos draudimo apsaugos ir nedarbo pašalpos už pirmą savaitę“, – baiminosi Rimas ir tikino, kad pažįstąs žmonių, kuriems irgi taip atsitiko, kai jie užsiregistravo darbo biržoje.

Sveikatos draudimo apsauga – kol nėra skolos

Ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje („Sodra“), ir Lietuvos darbo biržos Kauno skyriuje „Lietuvos žinioms“ aiškinta, kad žmogui nerimauti dėl sveikatos draudimo nėra priežasčių.

„Privalomojo sveikatos draudimo sutartis nutrūksta tik susidarius įmokų skolai. Minimu atveju skolos nėra, nes šio draudimo įmokas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, taigi draudimo apsauga nėra dingusi ir, pavyzdžiui, kovo 5 ar 30 dieną, nors šio mėnesio draudimo įmoka galbūt dar nesumokėta, nes sveikatos draudimo skola yra tada, kai įmoka nesumokama visą mėnesį. Tokiu atveju skola susidarytų ir apsaugos neliktų balandžio pradžioje, bet apsauga būtų atnaujinta jau kitą dieną po to, kai bus sumokėta įmoka už kovą ir balandį“, – aiškino „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Bedarbiai taupo „Sodros“ biudžetą

Tačiau nedarbo draudimo išmoka iš tiesų pagal Seimo priimto įstatymo raidę skiriama teritorinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos dienos po užsiregistravimo biržoje.

Kauno teritorinės darbo biržos skyriaus vedėja Joana Daubaraitė pabandė nuraminti, kad žmogus neva nieko nepraranda dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo savaite vėliau. „Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, nedarbo draudimo išmoką skiria bei moka „Sodra“ aštuntą dieną nuo asmens užsiregistravimo biržoje dienos ir moka devynis mėnesius. Tai reiškia, kad žmogui tikrai bus sumokėta už visus devynis mėnesius, o ne už devynis mėnesius be septynių dienų“, – tvirtino biržos atstovė.

„Sodros“ informacijos centre „Lietuvos žinioms“ irgi patvirtino, kad nedarbo išmoka iš tikrųjų skiriama ir pradedama mokėti tik nuo aštuntos dienos po bedarbio užsiregistravimo biržoje – taip politikai nustatė priimdami naująjį Nedarbo socialinio draudimo įstatymą: „Jeigu asmeniui išmoka paskirta kovo 8 dieną, tai nuo tos dienos jam ir apskaičiuojama išmoka už kovą ir balandį, ji bus išmokėta už kovą be 7 pirmųjų dienų. Jeigu žmogus biržoje užsiregistruotų, pavyzdžiui, kovo viduryje, jam būtų apskaičiuoja nedarbo draudimo kompensacija tik už paskutinę kovo savaitę.“

Nepaisant to, kad išmokos bus mokamos visus 9 mėnesius, bet jeigu žmogui pavyks rasti darbą anksčiau, dalies išmokos už kovą jis jau bus netekęs.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino, kad nedarbo išmoka pradedama skaičiuoti nuo aštuntos po įsiregistravimo darbo biržoje dienos pagal įstatymą – tai yra įteisinta, bet esą „žmogus gali registruotis darbo biržoje iš karto tapęs bedarbiu“.

Jeigu asmeniui nedarbo išmoka paskirta kovo 8 dieną, tai nuo tos dienos jam ir apskaičiuojama išmoka už kovą ir balandį, ji bus išmokėta už kovą be 7 pirmųjų dienų.

Negali ar nenori

Kodėl vasario 1-ąją darbo jau netekęs Rimas nebuvo pakviestas darbo biržoje registruotis anksčiau, nors biržoje to teiravosi?

Kauno teritorinės darbo biržos atstovė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad birža asmenis registruoja tada, kai jie kreipiasi. „Teisės aktai nenustato termino, per kurį reikėtų užsiregistruoti teritorinėje darbo biržoje. Asmenys tai gali padaryti jiems patogiu laiku. Darbo birža registruoja tada, kai asmuo kreipiasi. Registruotis asmuo gali atvykęs į teritorinę darbo biržą arba patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale ir užpildęs Darbo ieškančio asmens kortelę naudodamasis Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija darbo biržoje“. Asmenys gali būti registruojami bedarbio statusu, kuris suteikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, todėl jei asmuo registravosi atleidimo dieną, jam negalėjo būti suteiktas bedarbio statusas. Todėl, siekiant išvengti asmens perregistravimo, jam, jau atitinkant bedarbio statuso apibrėžimą, galėjo būti pasiūlyta registruotis kitą dieną“, – teigė J. Daubaraitė.

Taigi, vasario pradžioje bedarbiu tapusiam Rimui galėjo būti pasiūlyta ir nelaukti mėnesio ir registruotis biržoje, kad nereikėtų „nukirpti“ savaitės nedarbo išmokos.

Vasarį į teritorines darbo biržas kreipėsi 19,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų. „Sodrai“ priimti sprendimą skirti nedarbo išmoką reikia visos savaitės.

Pagal nuo 2018 metų sausio įsigaliojusią bedarbio išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką, nepriklausomai nuo bedarbio sukaupto darbo stažo, biržoje užsiregistravęs bedarbis per paskutinius 30 mėnesių turi būti dirbęs ne mažiau kaip 12 mėnesių. Anksčiau jis turėjo per paskutinius 36 mėnesius dirbti ne mažiau kaip 18 mėnesių.

Maksimali nedarbo draudimo išmoka sudaro vidutiniškai 40 proc. buvusio ankstesnio atlyginimo, bet negali būti didesnė kaip 75 proc. užpraeito ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio šalyje nuo bedarbio įsiregistravimo dienos. Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 850,8 euro, todėl maksimali nedarbo draudimo išmoka negalės viršyti 638,1 euro.