Santaupų neturi jau retas gyventojas, bet atsarga menka
Lie­tu­vo­je šie­met su­ma­žė­jo gy­ven­to­jų, ku­rie ne­tu­ri jo­kių san­tau­pų. Jų ne­tu­rė­da­mi gy­ve­na 16 proc. apk­laus­tų­jų – 13 pro­cen­ti­nių punk­tų ma­žiau ne­gu per­nai. Bet dau­ge­lio žmo­nių san­tau­pos yra ne­pa­kan­ka­mos.

Rekomenduojamo ne mažiau kaip 6 mėnesių atlyginimo dydžio santaupų turi sukaupę 11 proc. gyventojų, 41 proc. apklaustųjų teigė, kad yra sukaupę nuo 1 iki 6 mėnesių atlyginimo dydžio finansinę atsargą. Tai rodo SEB banko trečius metus atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai.

„Atrodo, kad besitęsianti gera šalies ekonomikos padėtis – palyginti mažas nedarbas, sparčiu tempu didėjęs vidutinis darbo užmokestis ir pensijos, žemas infliacijos lygis padėjo didesnei daliai gyventojų bent nedidelę dalį gaunamų nuolatinių pajamų atidėti.

Pasirūpinti finansine atsarga yra būtina, o ekonominio pakilimo laikotarpis tam yra tinkamiausias metas. Kita vertus, ekonomikai sparčiai augant, dažnai gyventojai pradeda pernelyg optimistiškai prognozuoti savo pajamų pokytį ateityje, o tai neretai paskatina ir išlaidavimą, gyvenimą ne pagal kišenę. Turėtume nepamiršti, kad ekonomikos augimo tempas Lietuvoje lėtės ir kitąmet tokio darbo užmokesčio augimo, koks buvo šiemet, greičiausiai nebematysime“, – pranešime spaudai komentavo SEB banko l. e. p. vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Nors gyventojų, neturinčių jokių santaupų, dalis per metus Lietuvoje sumažėjo, vis dar daugelio žmonių santaupos yra nepakankamos. Penktadalis respondentų (21 proc.) nurodė, kad su turimomis santaupomis jiems pavyktų išgyventi ne ilgiau kaip mėnesį. Patyrę nenumatytų išlaidų Lietuvos gyventojai dažniausiai pasinaudoja dviem šaltiniais – kreipiasi pagalbos į artimuosius (40 proc. apklaustųjų) arba tam naudoja turimas santaupas (36 proc.).

68 proc. apklaustų gyventojų neturi finansinių įsipareigojimų, o 64 proc. niekada nėra vėlavę susimokėti už suteiktas paslaugas.

„Ir makroekonomikos rodikliai, ir atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai rodo, kad šalies gyventojų finansinė padėtis gerėja. Tačiau, net ir turėdami galimybių atidėti dalį gaunamų pajamų, ne visi gyventojai jomis pasinaudoja. Trečdalis apklaustųjų (32 proc.) nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių netaupys, o 14 proc. taupys mažiau. Vadinamoji finansinė pagalvė yra ypač svarbi asmens ar šeimos finansinio saugumo prielaida. Turėdami santaupų gyventojai jaučiasi labiau užtikrinti dėl ateities ir yra geriau pasirengę nenumatytiems gyvenimo posūkiams“, – pabrėžė SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Pasak pranešimo, pagal taupymo normą Lietuva atsilieka ne tik nuo Europos Sąjungos vidurkio (pernai jis buvo 9,7 proc.), bet ir nuo savo kaimynių. Namų ūkių taupymo norma Latvijoje pernai buvo 3,3 proc., Estijoje – 11,6 proc., Lietuvoje ji buvo neigiama – –1,5 procento.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžiausia dalis (68 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų neturi finansinių įsipareigojimų, o du trečdaliai (64 proc.) niekada nėra vėlavę susimokėti už suteiktas paslaugas. Dažnai laiku už paslaugas nesusimoka 4 proc. apklaustųjų.

Reprezentatyvią apklausą SEB banko užsakymu rugsėjį-spalį atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“.