Rusijos propaganda: galime priversti „Fortum“ pakeisti Lietuvos požiūrį į „Nord Stream 2“
Ru­si­jos pro­pa­gan­di­nis nau­jie­nų por­ta­las „Sput­nik“ ra­šo, kad Lie­tu­vos pa­stan­gos su­stab­dy­ti „Nord Stream 2“ sta­ty­bas ga­li at­si­suk­ti an­tru ga­lu. Mat Ru­si­jos ir Vo­kie­ti­jos du­jo­tie­kio pro­jek­to sėk­me su­in­te­re­suo­ta Suo­mi­jos ka­pi­ta­lo bend­ro­vė „For­tum“, ku­ri esą ga­li už­da­ry­ti Klai­pė­dos ter­mo­fi­ka­ci­nę elek­tri­nę ir ati­trauk­ti ki­tas pla­nuo­ja­mas in­ves­ti­ci­jas į Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos sek­to­rių.

„Nutraukus „Nord Stream 2“ statybas suomiai ims ir sustabdys Klaipėdos stoties veiklą, ir kaip tuomet užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas terminalo „Independence“ specialistams?“ – Rusijos propagandinio portalo „Sputnik“ publikuotame straipsnyje „Lietuva turi susitaikyti su „Nord Stream 2“ šalininkais“ teigia šio energetikos ekspertas ir internetinio žurnalo geoenerketika.ru redaktorius Borisas Marcinkevič.

„Sputnik“ ekspertas tarp eilučių grasina: jei Lietuva ir toliau prieštaraus „Nord Stream 2“, tai Rusija atims iš „Fortum“ licencijas Rusijoje, o „Fortum“, kad to išvengtų, „užšaldys“ Klaipėdą ir net Kauną.

„Fortum Heat Lietuva“ antrinė bendrovė „Fortum Klaipėda“ mūsų uostamiestyje turi atliekų ir biokuro deginimo termofikacinę jėgainę. Ji gamina ir tiekia į tinklus elektros energiją bei maždaug 50 proc. Klaipėdos miestui reikalingos šilumos. Panašią atliekomis kūrenamą elektrinę suomiai kartu su valstybės energetikos įmonių grupe „Lietuvos energija“ ketina 2020 metais pastatyti Kaune.

Sufleruoja keisti požiūrį į „Nord Stream 2“

„Viena iš „Nord Stream 2“ dujotiekio statybos finansavimo dalyvių 2017 metų balandžio mėnesį tapo Vokietijos bendrovė „Uniper“, kuri, be kitų Europos konsorciumo narių, taip pat pasirašė įsipareigojimą pervesti 950 mln. eurų „Nord Stream 2 AG“ projekto operatoriui. Taigi, tarp tų bendrovių, kurioms prieštarauja įvairūs „Nord Stream 2“ kritikai, yra ir „Uniper““, – dėsto B. Marcinkevič.

„Fortum“ yra Suomijos valstybinė bendrovė, todėl nesklandumai dėl „Nord Stream 2“ automatiškai gali sukelti problemų „Fortum“ Rusijoje

Pasak jo, „Uniper“ įkurta 2016 metais, tai yra labai jauna bendrovė, bet praėjus vos keliems mėnesiams nuo įkūrimo, įmonė prisijungė prie „Nord Stream 2“ projekto, garantuodama vieną milijardą eurų investicijų. Be to, „Uniper“ steigėja buvo buvo įmonė „E.ON“ – Europos energetikos sektoriaus milžinė, kuri 2003 metais nusipirko įmonę „Ruhrgas“. O šiemet „Fortum“ iš „E.ON“ nupirko nupirko 47,35 proc. „Uniper“ akcijų ir tapo jos savininke.

B. Marcinkevič informuoja, kad Suomijos bendrovė „Fortum“ valdo ir eksploatuoja aštuonias jėgaines Rusijoje, o dabar suomiai tapo didžiausi užsienio energijos gamybos įrenginių savininkai šioje šalyje, nes perėmė ir „Uniper“ įmone šioje šalyje. .

„Suomija tapo viena iš pirmųjų ES šalių, suderinusių „Nord Stream 2“ maršrutą savo išskirtiniuose ekonominiuose Baltijos jūros vandenyse ir sugebėjo aplenkti net Vokietiją. Kažin, kodėl? Ogi dėl vienos paprastos priežasties: „Fortum“ yra Suomijos valstybinė bendrovė, todėl nesklandumai dėl „Nord Stream 2“ automatiškai gali sukelti problemų „Fortum“ Rusijoje“ – „Sputnik“ portale dėsto B. Marcinkevič ir tarp eilučių įvardina, kas galėtų „sukelti problemų „Fortum“ Rusijoje“ – tai Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba.

Kartu „Sputnik“ ekspertas tiesiogiai pagrasina Lietuvai: „Jei „Nord Stream-2“ statyba bus nutraukta, suomiai ims ir sustabdys stoties Klaipėdoje veiklą. Ir kaip tuomet užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas specialistams, aptarnaujantiems „Independence“, kuris, kaip žinoma, iš visų jėgų stengiasi užtikrinti Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos dujų?“

B. Marcinkevič brėžia galimą dilemą: jei „Fortum“ realizuos projektą „Nord Stream 2“, tai reiškia, kad padidės įmonės pelnas, o tada, galbūt, „Fortum“ padidins investicijas į Lietuvos energetikos pramonę; tačiau atveju, jei dėl JAV taikomų sankcijų „Nord Stream 2“, Suomijos bendrovė „Fortum“ patirs nuostolių, ji gali sustabdyti būsimas investicijas Kaune ir Joniškyje.

„Lietuvos vadovybė nesupranta, jog besipriešindama „Nord Stream 2“ ji pjauna šaką, ant kurios sėdi. Ir, žinoma, šis pavyzdys rodo, kad apie bendrą Europos antirusišką poziciją neverta kalbėti, viskas yra daug sudėtingiau“, – „Sputnik“ portale rašo B. Marcinkevič.

„Fortum“ prisijungė prie „Nord Stream 2“

2017 metais Suomijos energetikos korporacija „Fortum“ tapo didžiausia Vokietijos korporacijos „Uniper“ akcininke.

„Uniper“ yra viena iš penkių Europos partnerių, kartu su Rusijos korporacija „Gazprom“ įgyvendinančių „Nord Stream-2“ projektą.

Diuseldorfe, Vokietijoje, įsikūrusi „Uniper“ veikia daugiau kaip 40 šalių, joje dirba apie 12 tūkst. darbuotojų. Korporacija valdo elektrines Europoje ir Rusijoje bei prekiauja energija.

„Fortum“ skelbė pasirašiusi su „E.ON“ sandorio sutartį, pagal kurią Vokietijos energetikos milžinė „E.ON“ turėjo teisę pasiūlyti savo 46,65 proc. „Uniper SE“ akcijų paketą. 2017 metų lapkritį „Fortum“ visiems „Uniper“ akcininkams pasiūlė savanorišką viešą perėmimo pasiūlymą, kurio bendra vertė buvo 22 EUR už akciją. 2018 metų vasarį „Fortum“ paskelbė, kad akcininkai, atstovaujantys 47,12 proc. „Uniper“ akcijų, pasiūlymą priėmė.

Akcijų perėmimo sandoris priklausė nuo reguliavimo ir susijungimų kontrolės patvirtinimų keliose šalyse. 2018 metų antrąjį ketvirtį „Fortum“ gavo reikalingus leidimus Rusijoje pagal Strateginio investavimo įstatymą ir konkurencijos teisę. Šie Rusijos institucijų leidimai leido „Fortum“ įsigyti iki 50 proc. akcijų ir balsavimo teisių „Uniper“. „Fortum“ taip pat gavo Europos Komisijos pritarimą dėl susijungimo. JAV ir Pietų Afrikoje toks leidimas buvo suteiktas anksčiau.

2018 metų birželį „Fortum“ baigė akcijų pasiūlymo sandorį ir tapo didžiausiu „Uniper“ akcininku, turinčiu 47,35 proc. akcijų. „Fortum“ už visas pasiūlytas akcijas sumokėjo 3,7 mlrd. EUR (21,31 EUR už akciją).

Suomijos bendrovė skelbė, jog investicijos suteiks patrauklią grąžą, kuri padės „Fortum“ išlikti konkurencingai ir spartinti tvarių energetikos technologijų kūrimą.

Suomijos kapitalo bendrovės „Fortum“ valdomos įmonės „Fortum Heat Lietuva“ atstovas Andrius Kasparavičius atsisakė komentuoti Rusijos naujienų portalo publikaciją bei jos pagrindinę žinutę, kad „Fortum“ svarsto galimybes nutraukti veiklą Lietuvoje, priklausomai nuo Lietuvos požiūrio į „Nord Stream-2“ kaitos ir galimų Rusijos galimų veiksmų „Fortum“ atžvilgiu, šiam projektui žlugus.

„Sputniko“ provokacijų nekomentuojame“, – LŽ sakė A. Kasparavičius.

Kompromisas tarp Berlyno ir Paryžiaus

Šiemet „Nord Stream-2“ projektui buvo iškilusi grėsmė, viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad Vokietija prarado svarbią sąjungininkę Prancūziją, artėjant balsavimui dėl Europos Sąjungos dujų direktyvos sugriežtinimo. Tai būtų gerokai apsunkinę „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.

Tačiau galiausiai Berlynas ir Paryžius pasiekė kompromisą. Anot AFP, iš pradžių planavusi balsuoti už griežtesnį vamzdyno reguliavimą Prancūzija atsitraukė ir leido Berlynui vadovauti deryboms su Rusija dėl „Nord Stream 2“ statybų.

Anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad šalis planuoja palaikyti ES Dujų direktyvos pataisas, kurios sugriežtintų „Nord Stream 2“ reguliavimą, tačiau abi šalys susitarė užtikrinti, kad dujotiekio priežiūra būtų vykdoma iš „teritorijos ir teritorinių vandenų tų šalių, kuriose prasideda dujotiekio atšaka“, teigiama įstatymų projekte, kurį cituoja naujienų agentūra AFP. „Nord Stream 2“ dujotiekio Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos iki Griefswaldo Vokietijoje statybų darbai jau prasidėjo.

„Sputniko“ provokacijų nekomentuojame“, – LŽ sakė A. Kasparavičius.

ES dujų direktyvos pataisomis siekiama gamtinių dujų tiekimui į ES rinką iš trečiųjų šalių per neutralias teritorijas nustatyti tokius pat reikalavimus kaip ir dujų transportavimui ES viduje. Tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ vamzdynui būtų pritaikyti ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimai, kurie draudžia dujų tiekėjams valdyti magistralinius dujotiekius.

„Deutsche Welle“ aiškino, jog pataisos paliks Vokietijai, pagrindinei projekto šalininkei Europoje, pagrindinės derybininkės poziciją.

Jei tokie dujų direktyvos pakeitimai būtų priimti Europos Parlamente, gamtinių dujų dujotiekių priežiūrą atliktų ta ES šalis, kurios teritorijoje ar teritoriniuose vandenyse dujotiekis jungiasi prie Europos dujų sistemos.

Dėl dujų direktyvos – pasiekėme sutarimą ir tai buvo įmanoma tik dėl to, kad Vokietija ir Prancūzija glaudžiai bendradarbiavo“, – teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel..

„Gazprom“ dujotiekio projektą įgyvendina drauge su penkiomis partnerėmis iš Europos – Vokietijos „Uniper“ ir „Wintershall“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir britų bei olandų „Royal Dutch Shell“. „Nord Stream 2“ padvigubins egzistuojančio „Nord Stream“ dujotiekio pralaidumą ir leis daugiau dujų Rusijai eksportuoti apeinant Ukrainą, Lenkiją ir kitas tranzito šalis Vidurio ir Rytų Europoje.

. / "Fortum Klaipėda" nuotrauka

„Fortum“ Lietuvoje

Suomijos kapitalo bendrovės „Fortum“ antrinė įmonė „Fortum Heat Lietuva“ (buvusi UAB „Suomijos energija“) Lietuvoje veikia nuo 1999 metų. Įmonės akcininkas – Suomijos korporacija „Fortum“, turinti 100 proc. akcijų. „Fortum“ yra pirmaujanti energetinė kompanija Šiaurės Europoje, Rusijoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse.

Bendrovė Lietuvoje gamina, tiekia ir parduoda elektros bei šiluminę energiją, valdo bei prižiūri elektrines bei kitus pramoninius gamybos įrenginius bei aktyviai plečia veiklą.

Įmonei „Fortum Klaipėda“ priklauso atliekų ir biokuro deginimo termofikacinė jėgainė Klaipėdoje, – pirmoji tokio tipo jėgainė Lietuvoje. Energijos gamyba iš komunalinių ir nepavojingų pramonės atliekų yra labai svarbi „Fortum“ strategijos dalis.

Įmonė taip pat valdo 50 proc. bendrovės „Fortum Švenčionių energija“ akcijų. Ši įmonė užsiima šiluminės energijos ir karšto vandens gamyba, tiekimu ir pardavimu gyventojams, įmonėms ir įstaigoms Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės miestuose.

Bendrovė „Fortum Joniškio energija“, kurios 66,2 proc. akcijų priklauso „Fortum“, tiekia šilumą ir karštą vandenį Joniškio miesto, Joniškio rajono Žagarės miestelio ir Gataučių kaimo gyventojams.

UAB „Fortum ekošiluma“ užsiima medienos biokuro gamyba ir tiekimu.

„Fortum Heat Lietuva“ anksčiau rengėsi savarankiškai statyti atliekomis deginamas termofikacijos elektrines Kaune ir Vilniuje, tačiau Vyriausybei nusprendus, kad šiuose miestuose statomų naujų jėgainių kontrolė priklausys valstybei, įmonė Kauno projekte nusprendė dalyvauti kaip valstybinio projekto partnerė.

Kaune „Fortum Heat Lietuva“ ir energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ įsteigė bendrovę Kauno kogeneracinė elektrinė. Partneriai įsipareigojo pastatyti naują 147 mln. eurų vertės jėgainę, kuri gamins šilumą ir elektrą iš atliekų ir biokuro. „Lietuvos energijai“ priklausys 51 proc. bendros įmonės Kauno kogeneracinė jėgainė akcijų, „Fortum Heat Lietuvai“ – 49 proc..

Skaičiuojama, kad pradinė minimali „Lietuvos energijos“ investicija sieks 12,24 mln. eurų, „Fortum“ – 11,76 mln. eurų.

Planuojama, kad „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuva“ jėgainė Kaune pradės veikti 2020 metais.