Robotai vietoj kauniečių boingus taisys dar negreitai
Prieš de­šimt me­tų, siau­čiant eko­no­mi­kos kri­zei, kal­bos apie or­lai­vių „Boeing“ re­mon­tą gre­ta Kau­no ne vie­nam at­ro­dė uto­pi­ja, bet oro uos­to pa­šo­nė­je jau sep­tin­ti me­tai vei­kian­ti „Kau­nas Airc­raft Main­te­nan­ce Ser­vi­ces“ (KAMS) šiuo me­tu tech­ni­nį pa­ti­kri­ni­mą jau yra at­li­ku­si dau­giau kaip 650 or­lai­vių.

„Kai kurie iš „Ryanair“ eksploatuojamų lėktuvų mūsų specialistų rankose pabuvo jau ne vieną kartą. Taip yra dėl to, kad „Ryanair“ bendrovė nuolat įsigyja naujų lėktuvų, štai šiemet bus gauta 50 naujų orlaivių, kurių techninė apžiūra numatoma po 2–3 eksploatacijos metų“, – sakė KAMS vadovas Karolis Čepukas.

Šiemet bendrovėje atliekamas techninis patikrinimas aštuonerius ir vienuolika metų eksploatuotiems orlaiviams. Įprastai tokio orlaivio patikra trunka nuo dešimties dienų iki dviejų savaičių. Vienas iš šiuo metu remontuojamų lėktuvų į angarą įriedėjo prieš dvylika dienų, kitas – prieš septynias. Vienas iš orlaivių techniškai tvarkyti bus užbaigtas netrukus, po remonto bus vykdomas techninis skrydis ir jis bus grąžintas skrydžiams vykdyti.

Per šiuos metus techninis patikrinimas dviejuose angaruose jau atliktas daugiau kaip 40-iai orlaivių. „Orlaivio techninė priežiūra atliekama pagal gamintojo techninės priežiūros programą. KAMS techninę patikrą atliekame kas dvejus trejus metus, pirmąją – trejus metus eksploatuotam orlaiviui, vėliau – šešerius, aštuonerius, vienuolika metų ir taip toliau“, – aiškino K. Čepukas.

Ketvirtoji pramonės revoliucija ir ją lydinti robotizacija KAMS nėra itin aktuali, nes visus darbus atlieka žmonės. „Žinoma, bus įdomu pamatyti, kas laukia ateityje, – šypsojosi direktorius. – O štai skaitmeninimo yra labai daug, nes nauji orlaiviai turi labai daug skaitmeninių procesų: duomenys kaupiami, apdorojami, vertinami. Tai orlaivių smegenys, kurios itin sparčiai tobulėja. Mūsų darbai išlieka labai paprasti. Robotai kol kas mūsų angaruose nevaikščios ir netaisys lėktuvų, tačiau negali žinoti, kada viskas pasikeis.“

Sparčiai plėtėsi

Kauno pašonėje įsikūrusi Airijos oro transporto įmonės „Ryanair“ antrinė uždaroji akcinė bendrovė KAMS buvo antroji detalų orlaivių remontą atliekanti „Ryanair“ įmonė pasaulyje. „Ryanair“, 2008 metais atidariusi bazę oro uoste Kaune, numatė ir orlaivių techninės priežiūros angaro projektą. „Tuometinis oro uosto vadovas Arijandas Šliupas ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ intensyviai bendravo su „Ryanair“ vadovybe, skatindami oro transporto įmonę plėtoti techninės priežiūros centrą Kauno rajone. 2012 metais ši vieta buvo pasirinkta dėl sinergijos, kurią išvien dirbdamos sukūrė mokslo, valdžios ir verslo institucijos“, – ištakas prisiminė KAMS vadovas.

Į naują orlaivių techninės priežiūros ir remonto angarą Kauno oro uosto kaimynystėje buvo investuota daugiau nei 10 mln. litų. Bendrovės plėtra prilygo spurtui – 2014 metais „Ryanair“ už 5,5 mln. litų modernizavo orlaivių bazę Kaune. Investicija buvo skirta infrastruktūrai ir specialistams mokyti. Atlikus modernizaciją atsirado galimybė prižiūrėti dvigubai daugiau lėktuvų.

„Augimas iš tiesų buvo stiprus: 2012 metais KAMS dirbo 45 specialistai, šiemet jų turime per 200. Darbuotojų amžiaus vidurkis bendrovėje – 27 metai. Bendrovės augimą nulėmė kelios priežastys: pirmoji – nuolatinė „Ryanair“ plėtra. Šiuo metu oro transporto įmonės orlaivių parke yra 400 vienodų „Boeing 737–800“ orlaivių, iki 2024 planuojama jų turėti 585. Natūralu, kad dėl to reikia ir daugiau techninės priežiūros angarų bei saugų orlaivių veikimą prižiūrinčių specialistų“, – sakė bendrovės direktorius.

Kaip antrąją plėtros priežastį K. Čepukas įvardijo pačios bendrovės pastangas pritraukti geriausių savo srities specialistų. „Pristatydami aviacijos mechanikos ir inžinerijos specialybę, dalyvavome Nacionalinėje karjeros savaitėje, projektuose „Būsiu...“ ir „Kam to reikia?“, kurių metu mus aplankė daugiau kaip 5000 moksleivių. Tikime, kad tai davė vaisių – 2018 metais aviacijos mechanikos ir inžinerijos specialybę rinkosi 319 proc. daugiau studentų nei 2012-aisiais. Dalis jų vėliau tapo KAMS kolegomis“, – įsitikinęs KAMS vadovas.

Pernai bendrovės pajamos siekė beveik 8 mln. eurų, šiemet tikimasi metus užbaigti su beveik 10 mln. eurų pajamomis. Per pirmąjį šių metų pusmetį KAMS vien gyventojų pajamų mokesčio sumokėjo 258 tūkst. eurų. Tai yra septinta pagal sumokėtą šio mokesčio dydį bendrovė Kauno rajone.

Per šiuos metus techninis patikrinimas dviejuose angaruose jau atliktas daugiau kaip 40-iai orlaivių.

Specialistų trūkumo problemą sprendžia patys

Pasak direktoriaus, palyginti su veiklos pradžia, keitėsi ir darbo pobūdis: „KAMS veiklos pradžioje techninį patikrinimą atlikdavome 2–3 metus eksploatuotiems orlaiviams. Dabartinė techninė priežiūra reikalauja dar stipresnių personalo kompetencijų. Be to, didėjant techninės priežiūros apimčiai, turėjome plėsti ir dirbtuvių galimybes. Dėl to buvo įsteigtos kompozicinių medžiagų dirbtuvės, struktūrinių remontų dirbtuvės, deguonies pildymo dirbtuvės, vandens virdulių dirbtuvės, o netrukus atidarysime automatiškai išsiskleidžiančių orlaivio laiptų dirbtuves. Džiugu, kad turime tvirtą oro transporto įmonės pasitikėjimą ir galime sparčiai augti“, – sakė K. Čepukas.

„Kaunas Aircraft Maintenance Services“ direktorius Karolis Čepukas mato gerą bendrovės perspektyvą.

Bendrovės vadovas neslepia ateities planų. „Norime plėsti komandą ir kurti kuo palankesnes sąlygas esamiems ir būsimiems specialistams augti kartu su KAMS. Šiuo metu bendradarbiaujame su Kauno technologijos universitetu ir Kazimiero Simonavičiaus universitetu dėl specializuotos aviacijos inžinerijos mokymų programos (startas numatomas 2019-aisiais). Minima programa leistų, skaičiuojant nuo 2022-ųjų, kasmet parengti bent 50 aviacijos inžinierių. Tikime, kad tai paskatintų aviacijos techninės priežiūros įmonių augimą ir naujų atsiradimą – būtent specialistų trūkumas šiuo metu yra didžiausia kliūtis plėtrai“, – neslėpė pašnekovas.

Direktorius prisipažino matąs gerą bendrovės perspektyvą. „Žinant aviacijos tendencijas, matant, kaip plečiasi aviacijos rinka, orlaivių parkai ir kaip didėja keleivių skaičius, galima daryti išvadą, kad augs ir inžinerijos bei mechanikos sričių specialistų poreikis, nes reikės prižiūrėti vis didėjantį lėktuvų skaičių. Skaičiuojama, kad pasaulyje 2035 metais reikės 600 tūkst. aviacijos inžinierių“, – sakė K. Čepukas.