Robotai tinklų Lietuvoje kol kas nemezga
Lie­tu­vo­je vei­kia dvi ko­mer­ci­nių žve­jy­bos tink­lų ir vir­vių ga­min­to­jos. Abi įmo­nės – „Ham­pid­jan Bal­tic“ ir „Net­mark“ – nuo­lat mo­der­ni­zuo­ja ga­my­bą, ta­čiau ket­vir­tą­ja pra­mo­nės re­vo­liu­ci­ja čia net ne­kve­pia – ro­bo­tų prie dar­bo ne­su­tik­si­te.

„Hampidjan Baltic“ generalinis direktorius Petras Daukša sakė, kad per trejus metus į gamybos modernizavimą Šiauliuose ketinama investuoti 6 mln. eurų.

„Tačiau mūsų profilio įmonėse visame pasaulyje nuo Japonijos iki Amerikos nėra robotų. Mums robotizuoti produkcijos gamybą būtų labai sudėtinga ir net neapsimokėtų ekonomiškai“, – tvirtino bendrovės vadovas.

P. Daukšos žodžiais, pokyčiai gamyboje tiesiog būtini: pasaulinė rinka nuolat diktuoja savo sąlygas, jeigu nebus investuojama į modernizavimą, bus stovima vietoje, nekuriama naujų produktų, konkurentai aplenks.

Gamybos pokyčiai tiesiog būtini: pasaulinė rinka nuolat diktuoja savo sąlygas, jeigu nebus investuojama į modernizavimą, kuriama naujų produktų, konkurentai aplenks.

Konkurentais „Hampidjan Baltic“ vadina ir Tauragėje įsikūrusią „Netmark“. „Tačiau jie yra tik galutinio produkto konkurentai, o mes turime ir gamybos padalinį, kuris gamina produkcijai reikalingas žaliavas. Tai yra mūsų pranašumas, nes galime kontroliuoti visą procesą nuo žaliavos iki galutinio produkto“, – pabrėžė P. Daukša.

Konkurentai lipa ant kulnų

Atrodo, kad „Hampidjan Baltic“ konkurentai Lietuvoje sparčiai lipa ant kulnų. Uždaroji akcinė bendrovė „Netmark“, danų koncernui „Netmark Holding“ priklausanti įmonė, parengė ekoinovacijų projektą ir, užsitikrinusi dalinį Europos Sąjungos finansavimą, ketina modernizuoti gamybos procesus.

Tauragiškiai pradės gaminti polietileno (PE), polipropileno (PP), didelio tankio polietileno (HDPE) ir itin didelės molekulinės masės polietileno (UHMwPE) žaliavas virvėms ir tinklams. Be to, siekdama tausoti gamtos išteklius ir skatinti atliekų pakartotinį panaudojimą, įmonė per dvejus metus ketina įsigyti ir įdiegti naujovišką atliekų paruošimo perdirbti liniją, kuri leis gaminti produktus iš atliekų.

Įmonės vadovė sutiko, kad gamyba, paliekanti mažiau atliekų, leidžia vienu šūviu nušauti du zuikius: mažiau teršiama aplinka ir racionaliau panaudojami ištekliai. „Žinoma, visada gali turėti svajonę, kad gamyba bus visiškai be atliekų, tačiau ją įgyvendinti sudėtinga, įmonėje reikėtų keisti procesus ir technologijas“, – teigė bendrovės generalinė direktorė Nomeda Volynko.

Prieš trejus metus „Netmark“ už 260 tūkst. eurų įsigijo kaimynystėje buvusius angarus, juos nugriovė ir toje vietoje stato naują gamyklą. Pasak N. Volynko, pirmasis statybų etapas jau baigtas, pastatytos ir įrengtos 2 tūkst. kv. m patalpos, praėjusių metų pabaigoje jose pradėta gamyba. Dar 2 tūkst. kv. m naujo gamybos ploto bus siejami su įgyvendinamu ekoinovacijų projektu. Kol jis neužbaigtas, įmonės vadovė nuo detalesnių komentarų susilaikė.

N. Volynko patikino, kad ateityje „Netmark“ gamybos mastas gerokai didės. 2018 metais bendrovė numezgė apie 500 t žvejybos tinklų. Tauragiškiai taip pat gamina virves, plūdurus ir kitus profesionaliai žvejybos pramonei skirtus produktus. Didžioji dalis įmonėje numegztų aukštos kokybės tinklų yra naudojami pramoninei žvejybai. Ateityje įmonė planuoja labiau įsitvirtinti akvakultūros rinkoje.

Daugiau darbo vietų

„Hampidjan Baltic“, Islandijos įmonės „Hampidjan“ antrinė įmonė, gamina didelių laivų žvejybos įrangą ir lynus, kurie naudojami ne tik žvejyboje, bet ir naftos pramonėje, vėjo jėgainių instaliavimui. Spektras, kur galima naudoti šį produktą, pasak P. Daukšos, išties yra platus.

Praėjusius metus bendrovės generalinis direktorius įvertino kaip gerus: šiauliečiai pagamino 1 tūkst. tonų produkcijos. „Augo gamybos apimtis, užsakymų daugėjo, didėjo darbuotojų skaičius, naujai įdarbinome apie 50 žmonių, asortimentą papildė nauji produktai. Mes nuolat vystome naujus produktus ir šiuo metu turime keturis, kuriuos jau ruošiamės pristatyti ir siūlyti klientams, – sakė P. Daukša. – Pasaulyje yra daug žvejybos laivų ir žvejų, tad turime daug pirkėjų ir jie renkasi ne kiekybę, o kokybę. Mes dar turime kur augti ir galime daug ką pasiūlyti.“

Beveik visa šiauliečių produkcija iškeliauja į užsienį, šalies įmonių užsakymai procentais pernai tebuvo keli nuliai po kablelio. „Hampidjan Baltic“ pagamintus lynus ir tinklus perka dvi Klaipėdos įmonės.