Rizikingi PVM mokėtojai žinomi, pažymėti žemėlapiuose
Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) aps­kai­čia­vo ir sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­skel­bė 2017 me­tų pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) at­otrū­kio ro­dik­lius Lie­tu­vo­je. PVM at­otrū­kio ana­li­zei bu­vo pa­nau­do­ta dau­giau kaip 850 tūkst. PVM dek­la­ra­ci­jų, ku­rias pa­tei­kė apie 90 tūkst. įmo­nių.

„Siekdami užtikrinti skaidrią ir sąžiningą verslo aplinką, ugdyti mokesčių mokėtojų sąmoningumą bei mažinti šešėlinę ekonomiką, suskaičiavome ir gyventojams bei įmonių atstovams pateikėme PVM atotrūkio vaizdą šalyje tiek pagal savivaldybes, tiek ir pagal veiklos sektorius“, – sakė VMI Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro (i.MAMC) vadovas Vytenis Zaskevičius.

Į VMI sąrašą patekę ūkio subjektai, užsiregistravę kaip PVM mokėtojai, suskirstyti į 4 grupes pagal rizikingumą, kad jų deklaruota informacija apie PVM mokesčio sumokėjimą gali neatitikti realybės.

Jis pabrėžė, jog nuo šiol PVM atotrūkio pokytis bus nuolat stebimas ir kasmet atnaujinamas.

Į VMI sąrašą patekę ūkio subjektai, užsiregistravę kaip PVM mokėtojai, suskirstyti į 4 grupes pagal rizikingumą, kad jų deklaruota informacija apie PVM mokesčio sumokėjimą gali neatitikti realybės.

Pasak VMI, PVM atotrūkis – tai PVM prievolės dydis, kurio PVM mokėtojas galimai nedeklaravo, siekdamas neįtraukti į apskaitą dalies pajamų ir išvengti dalies mokesčių.

Dabar užsiregistruoti kaip PVM mokėtoja privalo įmonė, kurios ankstesnių 12 mėnesių pajamos viršijo 45 tūkst. eurų. Tai padaryti privalo ir įmonės, iš užsienio pirkusios turto, kurio kaina viršijo 14 tūkst. eurų.

Pirmiausia paragins statybų sektorių

Atlikęs PVM deklaracijų analizę, i.MAM centras atrinko bei sudarė sąrašą mokesčių mokėtojų, kuriuos artimiausiu metu asmeniškai informuos apie jų individualų PVM atotrūkį, palyginti su kitomis to paties sektoriaus įmonėmis.

Numatyta, jog pirmieji prevencinių pranešimų sulauks atrinkti statybų sektoriaus verslininkai, o ateityje – ir mokesčių mokėtojai iš kitų verslo sektorių.

„Pranešimu mokesčių mokėtojai bus skatinami pasitikrinti bei įvertinti savo pateiktų PVM duomenų teisingumą ir įsitikinti, jog jų mokesčiai 2017 metais buvo apskaičiuoti ir sumokėti teisingai“, – teigė V. Zaskevičius.

Kai kur – daugiau kaip pusė

Vertinant PVM mokėtojus pagal savivaldybes, VMI žemėlapyje matyti, kad didesni kaip 50 proc. PVM atotrūkiai buvo nustatyti Šalčininkų, Trakų rajono, Elektrėnų, Panevėžio, Biržų, Raseinių, Rietavo ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Mažesni kaip 10 proc. atotrūkiai – Mažeikių, Plungės rajonų ir Pagėgių savivaldybėse.

Didžiausią rizikingų PVM mokėtojų dalį, viršijančią 16 proc., VMI nustatė Rietavo ir Neringos savivaldybėse, o mažiausią, nesiekiančią 8 proc., – Zarasų rajone.

Lietuvos PVM atotrūkio žemėlapiuose nurodomi ir ūkio sektoriai, kuriems atstovaujančių rizikingų įmonių savivaldybėse yra daugiausia.

Komentaras

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertės Ievos Valeškaitės nuomone, VMI kuriami PVM mokėtojų stebėsenos žemėlapiai nėra pats blogiausias būdas siekti rinkos skaidrumo, nustatyti rizikingus mokesčių mokėtojus vertinant jų deklaracijas ir lyginant su viso sektoriaus rodikliais. „Tai vis dėlto geriau, negu „šaudyti“ kur papuola ir tikėtis pataikyti“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo ekspertė.

Anot jos, gerai, kad VMI yra sukaupusi daug duomenų apie mokesčių mokėtojus, kad vertina jų galimą riziką, tačiau tai visada turi subtilumų. „Mokesčių administratorius, matyt, susikuria savų mikromodelių, kuriuos naudodamas apsiskaičiuoja, kiek įmonė turėtų sumokėti mokesčių. Bet net ir panašios veiklos įmonės labai individualios. Pavyzdžiui, vienos gali vykdyti tą pačią veiklą, tačiau daug prekių eksportuoti, kitoms galbūt daugiau prekių grąžinama. Vienos įmonės dirba sezoniškai, kitos – visus metus. Tokios ir panašios priežastys individualizuoja ir jų mokamus bei apskaitomus mokesčius“, – svarstė I. Valeškaitė. Todėl, anot jos, ir taikant susikūrus modelius, bet neatsižvelgiant į įmonių individualumą, galima pridaryti daugybę klaidų, įtraukti įmonę į rizikingųjų sąrašus. Kaip pabrėžė LLRI ekspertė, žvelgiant į VMI žemėlapius pagal apskritis aiškiai matyti, kad tamsiausiomis spalvomis nudažytos savivaldybės, kuriose gausu „šešėlio“, kontrabandos.

„Tačiau kelia nerimą, kad VMI daro prielaidą, jog PVM atotrūkio produktai gali reikšti neteisingą deklaruoto PVM sumą, galbūt tuo piktnaudžiaujama, – sakė ekspertė. – Iš tikrųjų lengva nustatyti tuos, kurie nemoka mokesčių, ir daro tai pakartotinai. Todėl susidaro įspūdis, kad mokesčių administratorius neturi pajėgumo arba nesugeba atskleisti žmonių sukuriamų mokesčių vengimo schemų ir galbūt gaudo tik labai smulkias žuveles.“

Jos nuomone, būtų sveikintinas VMI pažadas pranešimais pirmiausia informuoti įtariamą rizikingą verslą ir leisti pasiaiškinti. „Mokesčių mokėtojai nori turėti prieigą prie rezultatų ir patys įvertinti, pagal kokius kriterijus jie gali būti laikomi rizikingais arba kokių mokesčių administratoriaus gali sulaukti. Todėl VMI pradėtą taikyti modelį, manau, reikėtų vertinti palankiai. Juo labiau kad yra įvairių verslo kontrolės modelių, o naudojant bet kuriuos galima ir suklysti, ir pataikyti“, – konstatavo LLRI ekspertė.

PVM atotrūkis pagal veiklos rūšis Lietuvoje*

Veiklos rūšisSavivaldybių skaičius
Transportas ir saugojimas26
Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė17
Statyba15
Nekilnojamojo turto operacijos14
Administracinė, aptarnavimo veikla11
Prekyba, transporto priemonių remontas7
Apdirbamoji gamyba6
Mokslinė, techninė veikla6
Elektros, dujų, garo gamyba4
Informacija ir ryšiai4
Apgyvendinimas ir maitinimas3
Poilsio organizavimas3
Kasyba ir karjerų eksploatavimas1
Vandens tiekimas, nuotekų valymas1
Švietimas1
Kitas aptarnavimas1

*Savivaldybėje daugiau kaip pusė šio sektoriaus PVM mokėtojų yra ypač rizikingi.

Šaltinis: VMI