Ribos tiesiogines išmokas didiesiems ūkininkams
Lie­tu­va sieks ap­ri­bo­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos ski­ria­mą tie­sio­gi­nių iš­mo­kų pa­grin­di­nės iš­mo­kos su­mą, ski­ria­mą vie­nam su­bjek­tui per me­tus, iki 150 tūkst. eu­rų. Į šią su­mą ne­bus įskai­čiuo­ja­mi dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai.

Žemės ūkio ministerija praneša nusprendusi nustatyti, kad pagal 2019 metais pateiktas žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių paraiškas priskaičiuotoms pagrindinėms išmokų sumoms, viršijančioms 150 tūkst. eurų, būtų taikomas 100 proc. mažinimas, prieš tai atskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, atsižvelgus į praėjusių metų duomenis, bei netaikyti susijusių fizinių ar juridinių asmenų susiejimo principo. Šis sprendimas bus pateiktas Europos Komisijai.

„Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytas ES lėšas skirsime smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti. Džiaugiuosi, kad šiam solidarumo žingsniui pritaria ir daugelis stambiųjų ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių. Iki naujojo laikotarpio stebėsime, ar pasirinktas išmokų ribojimo būdas nesumažins Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo tarptautinėse rinkose“, – sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys

Šiuo metu 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. eurų sumą mažina 100 procentų.

Šiais pakeitimais ruošiamasi naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiui, kuris prasidės nuo 2020 metais. Jame numatyta taikyti daug platesnį ir efektyvesnį išmokų ribojimo modelį. Lietuvai tiesioginėms išmokoms numatoma skirti bendra suma yra didesnė – palyginti su praėjusiu laikotarpiu, ji sudaro per 3,7 mlrd. eurų.

Šis didėjimas neužtikrina lygių ir sąžiningų konkurencinių sąlygų tarp visų ES ūkininkų, nes Lietuvos ūkininkus vis tiek pasieks vienos mažiausių tiesioginių išmokų tarp Europos Sąjungos šalių ir naujo laikotarpio pabaigoje 2027 metais sieks 79 proc. ES vidurkio. Be to, stipriai mažėja kaimo plėtrai skiriamas finansavimas, kuris gali pareikalauti ir didesnių nacionalinių lėšų indėlio. Todėl žvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymų finansinę pusę, Lietuvos situacija neatrodo itin palanki.

Visos valstybės narės turi informuoti Europos Komisiją apie savo sprendimus iki rugpjūčio 1 dienos.