Ribojimai dėl alkoholio gali uždaryti parduotuves
Ke­tu­rias va­lan­das per die­ną su­trum­pė­jęs lei­di­mas pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais ver­čia pre­ky­bos tink­lus ir spe­cia­li­zuo­tas maž­me­ni­nės pre­ky­bos al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais įmo­nes svars­ty­ti – kaip or­ga­ni­zuo­ti veik­lą. Ke­lias sa­vai­tes bus svars­to­ma, ar trum­pin­ti par­duo­tu­vių dar­bo va­lan­das ir at­leis­ti da­lį dar­buo­to­jų. Ne­tru­kus ga­li iš­kil­ti klau­si­mas, ar par­duo­tu­vėms ver­ta dirb­ti sek­ma­die­niais.

„Nieko nekeisime, prekiausime tada, kai įstatymo leidžiama“, – „Lietuvos žinias“ patikino mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos tinklo operatorės UAB „Onega Baltic Trade“ vadovas Valentinas Nikiforovas. Tai reiškia, kad dvylika šio specializuoto tinklo parduotuvių (Vilniuje, Panevėžyje ir Visagine), iki šiol dirbusių nuo 8 iki 22 valandos, nuo šių metų sausio 1-osios kasdien turės dirbti 4 valandomis trumpiau.

Jei pirkėjų srautai ir prekių apyvarta kaimo parduotuvėse iki 10 val. bei po 20 val. smarkiai sumažės, po savaitės kitos gali tekti atitinkamai keisti ir parduotuvių darbo laiką.

Nuo šių metų pradžios įstatymas draudžia prekybą svaigalais pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos.

Tiria pirkėjų elgesį

Lietuvos kooperatyvų sąjungos, valdančios per 280 universalių parduotuvėlių tinklą kaimo vietovėse, Prekybos skyriaus viršininkas Saulius Strabulis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad organizacija dar nėra apsisprendusi, kaip elgsis įsigaliojus trumpesniam leidimo prekiauti alkoholiu laikui.

„Parduotuvių vadovams nurodyta stebėti pirkėjų srautus ir tai, ką jie perka iki 10 val. bei po 20 valandos. Jeigu pirkėjų srautai ir prekių apyvarta tuo laiku smarkiai sumažės, po savaitės kitos gali tekti atitinkamai keisti ir parduotuvių darbo laiką“, – tikino S. Strabulis, paklaustas, ar parduotuvės kaimuose nuo šiol dirbs trumpiau.

Pasak jo, dar nėra sprendimų ir dėl darbuotojų mažinimo, juo labiau kad Lietuvos kooperatyvų sąjungą sudaro daug organizacijų, kurios savarankiškai rūpinasi savo parduotuvėmis ir kiekviena pati nustato darbo laiką bei sprendžia, kiek pardavėjų priimti į darbą.

Daryti didesnių apibendrinimų neskuba ir didieji prekybos tinklai. „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė „Lietuvos žinioms“ komentavo: „Pirkėjus norėtume nuraminti. Pasikeitus alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkai, nesame numatę koreguoti parduotuvių darbo laiko.“ Tačiau ji pripažino, kad ateityje sprendimų gali būti visokių, nes „prognozuoti, kokią įtaką naujos tvarkos įsigaliojimas galėtų daryti apyvartai, o kartu ir darbuotojų skaičiaus pokyčiams, dar per anksti.“

Kaip žinoma, didieji prekybos tinklai po alkoholio prekybos taisyklių pakeitimo prieš keletą metų sutrumpino savo darbo laiką, atsižvelgdami į leidimo prekiauti alkoholiniais gėrimais draudimą nuo 22 iki 8 valandos. Parduotuvių darbo laiko keitimas tąsyk buvo aiškinamas tuo, kad iki 8 ir po 22 valandos per mažai pirkėjų užsuka nusipirkti kitų prekių, tad dirbama tik tol, kol leidžiama prekiauti alkoholiu.

Kol kas neaišku, ar greit išauš Lietuvoje sekmadienis be parduotuvių, nes prekiauti sekmadieniais gali tapti nuostolinga, kai alkoholį galima parduoti tik nuo 10 val. iki 15 valandos.

Daugiau baudų

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo ir daugiau prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių, jas pažeidusiųjų laukia griežtesnės baudos.

Kol kas neaišku, ar greit išauš Lietuvoje sekmadienis be parduotuvių, nes prekiauti sekmadieniais gali tapti nuostolinga.

Negalima parduoti jokio alkoholinio gėrimo asmenims, nesukakusiems 20 metų. Kilus abejonių, ar pirkėjui yra 25 metai (taip nustatyta įstatyme), pardavėjai reikalaus parodyti asmens tapatybės dokumentą. Už alkoholio pardavimą jaunesniems nei 20 metų asmenims pardavėjas galės būti baudžiamas 30–120 eurų bauda, o tiems, kas nupirks ar perduos alkoholio jaunuoliams grės 90–180 eurų bauda.

Dalis Vilniaus barų jaunesnių kaip 20 metų jaunuolių nė neįleido į vidų gruodžio 31-osios vakarą švęsti Naujųjų. Apsaugos darbuotojams ėmus tikrinti lankytojų asmens dokumentus, prie barų nusidriekė eilės.

Nuo šiol prekiauti alkoholiniais gėrimais išsineštinai draudžiama viešojo maitinimo įstaigoms. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas Jurgis Kazlauskas LRT teigė, kad nuo sausio įsigaliojo baudos pirkėjams už alkoholio išsinešimą iš barų ar kavinių tuo paros metu, kai įsigyti alkoholinių gėrimų neleidžiama parduotuvėse, o viešojo maitinimo įstaigose bus galima prekiauti tik pilstomu alkoholiu ir gerti tik vietoje.

J. Kazlausko teigimu, už alkoholinių gėrimų išsinešimą iš viešojo maitinimo įstaigų draudžiamu laiku numatytos baudos nuo 14 iki 30 eurų, o nusižengus pakartotinai – iki 90 eurų.

Už alkoholio pardavimą jaunesniems nei 20 metų asmenims pardavėjas galės būti baudžiamas 30–120 eurų bauda, o tiems, kas nupirks ar perduos alkoholio jaunuoliams grės 90–180 eurų bauda.

Šiemet 20–100 eurų baudos skiriamos ir už alkoholio vartojimą automobiliuose, gatvėse, stadionuose, kitose viešosiose vietose, įskaitant transportą.

Draudžiama ne tik reklama

Įstatymų leidėjai nuo sausio uždraudė ir alkoholinių gėrimų reklamą, nors paliko keletą išimčių. Pavyzdžiui, neuždrausta dėvėti marškinėlių su alkoholinių gėrimų simbolika. Jais vilkėti galės ir viešojo maitinimo įstaigų darbuotojai.

Alkoholio neliks ir sporto arenose bei salėse, kur vyks varžybos.

Viešojo maitinimo įstaigos alkoholiniais gėrimais galės prekiauti vasarą lauke, ne toliau kaip 40 metrų nuo pastato, nors nustatyti alkoholinių gėrimų prekybos laiką ir vietą galės pačios savivaldybės.