Rengės atstatymas gali sustoti dėl įtarimų
Stra­te­gi­nių įmo­nių san­do­rius ti­kri­nan­čiai vy­riau­sy­bi­nei ko­mi­si­jai su­abe­jo­jus „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ skelb­to ruo­žo iš Ma­žei­kių į Ren­gę Lat­vi­jo­je at­sta­ty­mo ran­go­vo kon­kur­so skaid­ru­mu ir jo lai­mė­to­jos va­do­vų bei ak­ci­nin­ko ga­li­mais ry­šiais Ru­si­jo­je, Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba (VPT) par­eiš­kė, kad vie­ša­sis pir­ki­mas bu­vo skaid­rus, to­dėl ne­at­liks iš­sa­maus jo ver­ti­ni­mo.

BNS žiniomis, vyriausybinė komisija turi informacijos, kad konkurso laimėtoja Estijos kapitalo geležinkelių statybos ir remonto bendrovė „Vitras-S“ galėjo tartis su antrojoje vietoje likusia Latvijos geležinkelių antrine įmone „LDz infrastruktūra“ dėl dalyvavimo konkurse, be to, abejojama ir „Vitras-S“ valdybos narių – aukštas pareigas ėjusių buvusių „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų – ryšiais. Vasarį komisija sustabdė sandorio patikrą. Pagal įstatymą savo išvadą ji turi pateikti ilgiausiai per 25 dienas. Vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio vadovaujama komisija vasario pradžioje paprašė VPT, Konkurencijos tarybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ išvadų. Visos institucijos patvirtino gavusios užklausas, tačiau tik VPT pakomentavo savo poziciją.

VPT pažeidimų nemato

VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė sakė, kad tarnyba neatliks išsamaus Rengės rangovo konkurso vertinimo, nes jo sąlygose neįžvelgia jokių pažeidimų. „Įtarimų dėl galimų pažeidimų – kokio nors konkurencijos ribojimo nei tarp kvalifikacijos reikalavimų, nei per vertinimo kriterijus – nematome. Dalyvavo 4 tiekėjai, o tai leidžia daryti prielaidą, kad konkurencija užtikrinta. Kitas dalykas – negavome ir iš rinkos pretenzijų, nusiskundimų dėl pirkimo sąlygų. Nelabai matome pagrindo imtis pirkimo vertinimo“, – aiškino J. Petkuvienė.

Komisijai dėl ruožo Mažeikiai-Rengė atstatymo rangovo atsidūrus aklavietėje, bus siūloma pakeisti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą – apibrėžti, kad tarp ES šalių esanti strateginė infrastruktūra nebūtų komisijos tikrinimo objektas.

Anot jos, jei, pavyzdžiui, perkančioji organizacija per pasiūlymų vertinimą mato, kad tiekėjai derino juos, nesąžiningai elgėsi ir turi pagrįstų įrodymų, tokiu atveju Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia tuos tiekėjus šalinti iš konkurso. J. Petkuvienė pabrėžė, jog pašalinti tiekėjai gali skųstis teismui, todėl reikia rimtų įrodymų.

„Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina neturintys įtikimų duomenų, kad kurie nors tiekėjai būtų sudarę neleistinų susitarimų, iškreipiančių konkurenciją.

Geriausią kainos pasiūlymą – 9,35 mln. eurų (be PVM) – konkurse pateikė Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmonė „Vitras-S“. 200 tūkst. eurų brangesnį pasiūlymą – 9,55 mln. eurų – turėjo „LDz infrastruktūra“. Trečiojoje vietoje liko „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė Geležinkelių tiesimo centras (GTC). Jo siūloma kaina siekė 10,47 mln. eurų.

BNS žiniomis, komisija taip pat įtaria, kad „Vitras-S“ ir „LDz infrastruktūra“ galėjo tartis dėl dalies rangos darbų perdavimo viena kitai, priklausomai nuo to, kuri laimėtų.

Atmeta įtarimus

„Vitras-S“ valdybos pirmininkas, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ Pirkimų centro direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Balynas atmetė įtarimus neskaidriais susitarimais su latviais. „Apie tą sąmokslo teoriją mes girdėjome. „Lietuvos geležinkeliai“ komisijai yra pristatę ją, esą čia sąmokslas su latviais – jei „Vitras-S“ laimi, mes tiesime kelią su latviais. Tačiau nereikia būti juokingiems – Latvijos geležinkelių antrinė bendrovė turi pakankamai pajėgumo viską padaryti pati“, – tikino V. Balynas.

Jo teigimu, visos trys bendrovės pretenduoja į tuos pačius darbus – statyti viršutinę geležinkelio konstrukciją, t. y. bėgius ir pabėgius, todėl samdyti vienai kitą kaip subrangovę nėra prasmės. Tačiau „Vitras-S“ esą gali pasiūlyti geresnę kainą, nes įmonė yra mažesnė ir efektyvesnė nei, tarkime, GTC.

Kita vertus, pasak V. Balyno, tiek GTC, tiek „LDz infrastruktūra“ turi šiems darbams reikalingos specialiosios technikos, tuo metu „Vitras-S“ ją nuomojasi. Tokios technikos dar turi Vokietijos „Leonhard Weiss“ ir Baltarusijos geležinkeliai.

„Vitras-S“ valdybos pirmininkas pabrėžė, kad su „LDz infrastruktūra“ tartasi būtent dėl technikos nuomos. „Taip, ir žodžiu, ir raštu kalbėjome apie galimybes. Esame pateikę latviams užklausą, ar jie sutiktų išnuomoti techniką. Toks kontaktas tarp mūsų yra buvęs“ , – dėstė V. Balynas.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovai sakė negavę „Vitras-S“ užklausos dėl technikos nuomos Rengės ruožui. Paprastai nuomojantis techniką nurodoma tiksli vieta, data, bet, anot jų, „tokio paklausimo nesame sulaukę“.

„Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad Rengės ruožui atstatyti bus naudojamos gelžbetoninės gardelės, išardytos remontuojant liniją Kaišiadorys-Pravieniškės-Palemonas. Jos saugomos „Lietuvos geležinkelių“ Šiaulių regiono stočių keliuose. Likusios medžiagos bus sandėliuojamos Panevėžio, Subačiaus ir Skapiškio stočių keliuose.

Įtarimų komisijai kelia ir tai, kad nei „LDz infrastruktūra“, nei „Vitras-S nenurodė konkrečių būsimų subrangovų, tik pateikė duomenis, kokią dalį darbų jiems perduos. BNS žiniomis, „LDz infrastruktūra“ ketina perleisti kitoms įmonėms 67 proc. darbų, „Vitras-S“ – daugiau kaip pusę. V. Balynas priminė, kad didelė dalis šio projekto darbų susijusi su sankasos formavimu, miškų kirtimu, kitais dalykais.

„Mūsų pasiūlyme nurodyti tik lietuviški rangovai. Ką samdytų latviai, tikrai nežinome. Tačiau tai pasienio objektas, tad, manau, ir Lietuvos įmonėms reikėtų suteikti šansą atlikti žemės darbus ar kirsti mišką“, – aiškino V. Balynas.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigė, jog „Vitras-S“ ir Latvijos geležinkeliai gali būti vieni kitų subrangovai, bet tai nėra draudžiama. Latvijos geležinkeliai pareiškė nekomentuojantys jokios informacijos apie konkursą – nei apie jo dalyvę „LDz infrastruktūrą“, nei apie procedūras.

Rokas Masiulis: "Tai yra procesas, kuris po truputį tobulinamas, kad būtų sklandesnis, kad dėl kiekvieno varžto nereikėtų eiti į komisiją, kai tos rizikos nacionaliniam saugumui tikrai nėra." / BNS nuotrauka

Projektas ypač svarbus

Komisijai dėl ruožo Mažeikiai-Rengė atstatymo rangovo atsidūrus aklavietėje, bus siūloma pakeisti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą – apibrėžti, kad tarp ES šalių esanti strateginė infrastruktūra nebūtų komisijos tikrinimo objektas. Pasak neoficialių šaltinių, po pernykščių įvykių, kai komisija užkirto kelią kitai „Skinest Rail“ grupės įmonei „Skinest Baltija“ pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ ir ši apskundė sprendimą teismams, dabar bijoma tokių pat pasekmių.

Vyriausybinė komisija ir Vyriausybė dar pernai nurodė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi riziką didinančių ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais bei juridiniais asmenimis. Gavę tokią išvadą „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė maždaug 3 mln. eurų sutarties su konkursą laimėjusia „Skinest Baltija“.

Nei pastarojo sandorio, nei Rengės ruožo atstatymo vertė toli gražu nesiekia 10 proc. „Lietuvos geležinkelių“ metinių pajamų (2017 metais – apie 450 mln. eurų) – būtent tokia mažiausia tikrinamų sandorių vertės riba nustatyta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme. Jei sandoris nutrūktų ir įmonė patirtų daugiau nei 2,5 proc. metinių pajamų nuostolių, dėl jo ji taip pat turėtų kreiptis į komisiją.

MINISTRO KOMENTARAS

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tvirtina, kad įsipareigojimas Europos Komisijai (EK), Lenkijos ir Latvijos partneriams bus įvykdytas. Jis pripažįsta, jog strateginių įmonių sandorių tikrinimas kartais vėlina procesus, tačiau į nacionalinio saugumo interesus turi būti atsižvelgta. Ministras tikisi, kad EK ir partneriai supras, jog tai daroma ne iš blogos valios, tad, jei reikės, pats žada kalbėtis tiek su Briuseliu, tiek su „Orlen Lietuva“, tiek su Latvija.

– Komisijos sprendimo kol kas nėra, rangovo atrankos konkursas užtruko, neaišku, kada jis bus pasirinktas ir kaip klostysis tolesnis procesas. Tuo metu Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai ir partneriams atstatyti Rengę iki šių metų pabaigos. Kaip tas įsipareigojimas bus įvykdytas?

– Kol kas terminai įmanomi. Reikia tikėtis, jog visos procedūros bus atliktos ir įsipareigojimas įvykdytas. Šiandien dar neturime pagrindo sakyti, kad jis nebus įvykdytas. Jei taip galiausiai susiklostytų, labai viliuosi, jog Europos Komisija priims tuos objektyvius kriterijus, nes konkursai ir visa kita atlikta gana greitai. Bet reikia suprasti, kad Lietuvoje tik nuo praėjusių metų pradėjo veikti Nacionalinio saugumo įstatymas. Jo taikymas tikrai atima laiko – tenka surinkti krūvas pažymų ir taip toliau. Deja, taip atsitiko, kad dėl laimėtojų reikia kreiptis į komisiją (strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją – BNS). Įvertinusi, jog Lietuva negaišo laiko šiaip sau, tiesiog dėl nestandartinių aplinkybių susiklostė tokia situacija, EK, manau, supras, jei ir bus šiek tiek vėluojama.

– Ar ministerija arba jūs asmeniškai pasiryžęs kalbėtis su Europos Komisija, jeigu tektų aiškintis?

– Taip, ir ne tik su Europos Komisija. Mūsų partneriams lenkams, latviams lygiai taip pat turėtų būti suprantama, kad kartais valstybės, vertindamos nacionalinio saugumo kriterijus, susiduria su papildomomis procedūromis. Blogos valios ar vilkinimo dėl blogos valios čia nėra. Esu įsitikinęs, kad tiek Latvija, tiek Lenkija supras, jog tai tiesiog procedūrų klausimas. Labai viliuosi, kad jis bus išspręstas kuo greičiau.

– Ar jums žinomi faktai, jog tarp potencialių rangovų galėjo būti susitarimų ar kitokių korupcinių santykių?

– Ministerija tokių faktų neturi. Dėl detalesnės informacijos reikėtų kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“, ar jie tokius dalykus mato, ar ne, be to, tam yra ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Ji, gavusi tam tikrus faktus, privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kol kas tokių sprendimų nėra, jokių formalių procedūrų neinicijuota, tad situacija nesikeičia.

– Ar dalyvaujate keičiant įstatymą dėl strateginių įmonių?

– Taip, mes svarstome, kurie dalykai nėra tokie jautrūs nacionaliniam saugumui, diskutuojame. Turime suprasti, kad sprendimai, jeigu ir galėtų būti priimti, bus ateityje. Atgaline data jie nepriimami. Tai yra procesas, kuris po truputį tobulinamas, kad būtų sklandesnis, kad dėl kiekvieno varžto nereikėtų eiti į komisiją, kai tos rizikos nacionaliniam saugumui tikrai nėra. Bet plačiau komentuoti sunku, reikia palaukti sprendimo.