Reikia šuoliuoti, o ne pėdinti
Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja par­en­gė įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų pa­ke­tą, ku­ris da­liai in­ten­sy­viai elek­tros ener­gi­ją nau­do­jan­čių įmo­nių leis­tų ma­žin­ti mo­kes­čių naš­tą, tai­kant di­fe­ren­ci­juo­tą vie­šuo­sius in­te­re­sus ati­tin­kan­čių pa­slau­gų (VIAP) kai­ną. Vers­las to­kia ini­cia­ty­vą svei­ki­na, bet pa­žy­mi, kad ren­gia­ma­si ma­žam žings­ne­liui, o no­rint di­din­ti Lie­tu­vos pra­mo­nės kon­ku­ren­cin­gu­mą rei­kia šuo­lio.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokestį kaip papildomą dedamąją prie elektros kainos moka visi šalies elektros vartotojai. Nuo 2010 metų energetikos ministro įsakymu jį įpareigotos mokėti ir pramonės įmonės, gaminančios elektrą savo reikmėms. Dalis iš jų surinktų mokesčių iki 2016 metų atitekdavo kitoms neefektyvioms elektrą gaminančioms įmonėms. Nors nuo 2016 metų iš VIAP biudžeto skiriama parama termofikacinėms elektrinėms nutraukta, VIAP mokestis elektros gamintojams ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo 82 procentais.

„Lietuvos žinios“ ne kartą rašė, jog didžiausios šalies eksportuotojos, kurios nuosavose elektrinėse gamina elektrą savo reikmėms, mano, kad jos nesąžiningai verčiamos mokėti VIAP mokestį, o surinktų lėšų skirstymas prieštarauja ES teisei, kuria kaip ES narė privalo vadovautis Lietuvos valstybė.

Žingsnelis

Dabar Energetikos ministerija siūlo, kad daugiau kaip 1 gigavatvalandę (GWh) elektros per metus sunaudojusios įmonės, neturinčios skolų valstybei už VIAP, galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos dalies, susijusios su elektros gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimu ir jos centralizuota prekyba. Tokios įmonės turės įsipareigoti dalį susigrąžintos sumos investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Energetikos ministerijos siūlomos VIAP kainos diferencijavimo priemonės būtų taikomos atlikus konsultacijas su Europos Komisija ir suderinus paramos schemą.

Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ teisininkas Rytis Budrius naujienų agentūrai BNS praėjusią savaitę sakė teigiamai vertinantis Energetikos ministerijos iniciatyvą, bet pažymėjo, kad jos nepakanka. „Ministerijos pasiūlymai nesprendžia esminių problemų energetikos sektoriuje, pirmiausia energetinio saugumo klausimų, taip pat niekaip nesprendžia Lietuvos pramonės ir ūkio konkurencingumo su pagrindiniais konkurentais Vakaruose. Neturime lygiuotis į Rumuniją, mūsų konkurentai yra Skandinavijos, Vokietijos rinkose. Ir jeigu vokiečių toks pats gamintojas nemoka panašaus mokesčio, tai mes mokame“, – tvirtino R. Budrius.

Pasak jo, šiuo metu nėra aišku, kaip „Achemai“ pavyktų pasinaudoti dabar siūloma lengvata. „Pagal pasiūlytą projektą turi nebūti tariamų skolų valstybei. „Achema“ šiuo metu su Energetikos ministerija diskutuoja ir ginčijasi teismuose, ar tai yra skolos, ar ne. Pati ministerija sako, jog ši schema turi būti suderinta (su Europos Komisija – BNS) kaip valstybės pagalba, bet šiuo metu teismuose ji teigia, kad neturi būti suderinta.“, – teigė R. Budrius.

Rodo pavyzdžius

Martynas Nagevičius, energetikos ekspertas, sutinka, kad problemų energetikos sektoriuje yra daug ir gilesnių, tačiau sveikina Energetikos ministerijos bandymus jas spręsti. „Kad ir nedidelis žingsnelis, bet į priekį, todėl reikia pasidžiaugti geromis intencijomis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė M. Nagevičius.

Pasak jo, Lietuva sulauktų investicijų, jei sugebėtų daug energijos suvartojančiai pramonei taikyti palankesnį VIAP mokestį. „Taip pat tikrai reikia peržiūrėti VIAP mokėjimo prievolę įmonėms, kurios elektros energiją savo reikmėms pasigamina pačios. Dabartinė situacija neskatina investuoti, nes elektros kaina mažina bendrovių konkurencingumo lygį tarptautinėse rinkose“, – pažymėjo ekspertas. Jis siūlė gerų pavyzdžių pasisemti iš Vokietijos ir Švedijos.

Pavyzdžiui, Švedijoje nuo 2017 metų IT duomenų centrams elektros energijos kaina sumažinta 97 proc., o Vokietija didžiausioms šalies eksportuotojoms kasmet netiesiogiai suteikia apie 300 mln. eurų paramos per mažesnius energijos tarifus.

Nors nuo 2016 metų iš VIAP biudžeto skiriama parama termofikacinėms elektrinėms nutraukta, VIAP mokestis elektros gamintojams ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo 82 procentais.

FAKTAI – Vokietijos patirtis

Vokietija didžiausioms šalies eksportuotojoms kasmet netiesiogiai suteikia apie 300 mln. eurų paramos per mažesnius energijos tarifus.

Vokietijos vyriausybė įrodė, kad energijos tarifų mažinimas kai kuriems ūkio subjektams negali būti traktuojamas kaip draustina valstybės pagalba. Ekonomiškai galingiausia ES narė argumentavo tuo, kad paramą teikia ne iš valstybės biudžeto. Valstybė esą tik mažina papildomą mokesčių naštą subjektams, kurie intensyviai vartoja elektros energiją.

Šiuo metu Vokietijoje įmonės, intensyviai naudojančios elektros energiją, moka sumažintą tarifą. O įmonės, kurios elektros energiją gamina pačios ir ją sunaudoja savo reikmėms, tarifo iš viso nemoka arba moka sumažintą mokestį.

Vokietijos pramonės asociacijos Energetikos ir klimato politikos skyriaus vadovo Denniso Rendschmidto teigimu, Vokietijoje analogiškas lietuviškajam VIAP tarifas yra tuo didesnis, kuo pramonės įmonių jėgainės yra mažiau efektyvios, ir atvirkščiai.

Šiuo metu iš maždaug 46 tūkst. Vokietijos pramonės įmonių 96 proc. moka visą tarifą, 4 proc. – sumažintą. Tačiau sumažintą tarifą mokančios 4 proc. įmonių suvartoja 41 proc. elektros energijos, o mokančios visą tarifą – 43 procentus.

Vokietijoje 19 proc. elektros energijos vartoja įmonės, kurios pačios gamina elektros energiją.

Daugiausia elektros naudojančios ir mažesnį tarifą mokančios Vokietijos įmonės dirba maisto, plastiko, chemijos produktų gamybos, metalo apdirbimo, naftos perdirbimo pramonėje.

Vokietijos reforma lėmė, kad nacionalinė pramonė neišsikėlė į kitas šalis, bet pritraukė naujų investicijų.

Šaltinis: „Lietuvos žinios“