Reikalaus išmokų žemdirbiams suvienodinimo
Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Len­ki­jos že­mės ūkio mi­nis­trai an­tra­die­nį Ry­go­je pa­si­ra­šė bend­rą dek­la­ra­ci­ją – ša­lys sieks, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) tie­sio­gi­nės iš­mo­kos žem­dir­biams po 2020 me­tų bū­tų su­vie­no­din­tos.

Keturios valstybės akcentuoja, jog Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) turėtų išlikti vienkartinių išmokų už plotą schema ir savanoriška susietoji parama. Taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skiriama aplinkosaugai.

Pernai paskelbtame Europos Komisijos komunikate numatomos pagrindinės ES bendrosios žemės ūkio politikos kryptys po 2020 metų. Šiuo metu ES institucijose diskusijos dėl BŽŪP ateities tik intensyvėja. ES Tarybai pirmininkaujanti Bulgarija siekia, kad Taryba patvirtintų bendrąsias išvadas dėl šio strateginio dokumento. Kadangi vienu balsu kalbančių valstybių grupė girdima geriau, trys Baltijos šalys ir Lenkija susitarė dėl bendros strategijos – paraginti EK, Europos Parlamentą ir valstybes nares atsižvelgti į šį pareiškimą sprendžiant BŽŪP ateities klausimus.

Pasirašytoje deklaracijoje pabrėžiama, kad būtina stiprinti EK ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant geriau atsižvelgti į jų patirtį bei pozicijas. Keturių šalių nuomone, BŽŪP turėtų likti bendra, moderni ir gerai finansuojama ES politika, kuri remia tvarią žemės ūkio plėtrą ir yra itin svarbi siekiant užtikrinti saugaus, kokybiško ir įvairaus maisto gamybą. Norima, kad būtų numatyti tinkami finansiniai ištekliai BŽŪP įgyvendinti, o administracinė našta tiek ūkininkams, tiek institucijoms sumažėtų.

Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai svarbiausias klausimas yra baigti tiesioginių išmokų visose valstybėse narėse konvergencijos procesą. „Visi ES ūkininkai privalo atitikti tuos pačius standartus ir reikalavimus, todėl tiesioginės paramos konvergencija – mūsų bendras interesas. Visi gerai suprantame, kad šiandien, kai situacija sparčiai keičiasi, turime galvoti apie prisitaikymą ir teigiamus pokyčius. Tačiau norėtume, jog priemonės siekiams įgyvendinti būtų paremtos subalansuotu požiūriu, o ūkininkams tinkamai atlyginta už tai, kad prisideda prie šių siekių“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Deklaracijoje taip pat minima, kad Kaimo plėtros programa po 2020 metų turėtų būti toliau išlaikyta ir pakankamai finansuojama, nes ji padeda kovoti su gyventojų skaičiaus kaime mažėjimu, nedarbu, skurdu bei socialine atskirtimi.

Lietuvos ūkininkai nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Mūsų šalies žemdirbiai gauna gerokai mažesnes išmokas nei Vakarų Europos ūkininkai. Dėl to norima jas suvienodinti, nes tai mažintų kai kurių ES narių konkurencinį pranašumą žemės ūkyje.

Deklaracija visiems ES žemės ūkio ministrams bus pristatyta kovo 19 dieną Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.

Lietuva iš Bendrosios žemės ūkio politikos 2014–2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš jų 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007–2013 metais iš Bendrosios žemės ūkio politikos gauta 3,869 mlrd. eurų, iš jų 2,049 mlrd. eurų sudarė tiesioginės išmokos.

„Lietuvos žinių“, BNS inf.