Reforma užtrenkė duris į darbą
Lie­tu­vo­je šią va­sa­rą pra­dė­tos tai­ky­ti so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų „grin­dys“ da­liai žmo­nių už­kir­to ke­lius su­si­ras­ti dar­bą. Nuo lie­pos 1 die­nos, jei­gu dar­bo už­mo­kes­tis yra ma­žes­nis nei pa­tvir­tin­ta mi­ni­ma­lio­ji mė­ne­si­nė al­ga, darb­da­vys tu­ri aps­kai­čiuo­ti ir su­mo­kė­ti ne tik drau­dė­jo, bet ir apd­raus­to­jo so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas nuo ne ma­žes­nės nei mi­ni­ma­lio­sios mė­ne­si­nės al­gos. Iš­im­tys tai­ko­mos jau­nes­niems nei 24 me­tų gy­ven­to­jams ir kai ku­rioms ki­toms gy­ven­to­jų gru­pėms.

Šią vasarą įsigalioję „Sodros“ įmokų pokyčiai, pakeitus Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, sąžiningus verslininkus paskatino daugiau darbuotojų įdarbinti visu etatu, o mokesčius mokėti vengiančiuosius – lįsti į dar didesnį šešėlį.

Dabar aiškėja, kad iš darbo rinkos eliminuojami silpniausi ir labiausiai socialiai neapsaugoti žmonės – studentai, menininkai, senyvus tėvus prižiūrintys asmenys. Daliai gyventojų naujoji tvarka užkirto kelią įsidarbinti ne visu etatu ir gauti papildomų pajamų studijuojant ar kitomis gyvenimo aplinkybėmis, kai negali dirbti visą darbo dieną.

Iš darbo rinkos eliminuojami silpniausi ir labiausiai socialiai neapsaugoti žmonės – studentai, menininkai, senyvus tėvus prižiūrintys asmenys, negalintys dirbti visą darbo dieną.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ generalinis direktorius Gediminas Balnis „Lietuvos žinioms“ komentavo, jog yra atvejų, kai taikoma privaloma mažiausių socialinio draudimo įmokų riba trukdo žmonėms lanksčiau planuoti savo darbą ir poilsį ar kitus reikalus.

„Tarkime, žmogus augina mažą vaiką, prižiūri senyvus tėvus, arba vyresnio amžiaus darbuotojas dėl sveikatos negali ar nenori dirbti visu etatu. Dėl įvestų socialinio draudimo įmokų „grindų“ labiausiai nukenčia tokių žmonių interesai. Taip pat ir sąžiningai mokesčius mokančios įmonės, kaip mūsų – už ne visu etatu dirbančius darbuotojus tenka „Sodrai“ papildomai primokėti“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, „Sodrai“ įmonės primoka už tuos darbuotojus, kurie yra labai reikalingi, tačiau dažniausiai stengiasi mažinti jų skaičių.

Pasiūlė ieškoti antros darbovietės

„Lietuvos žinias“ šią vasarą pasiekė ne vieno žmogaus skundas dėl to, kad nuo liepos jiems nepavyksta įsidarbinti puse ar mažiau etato, nes darbdavys nenori primokėti „Sodrai“ mokesčių nuo visos minimalios algos, kaip reikalauja įstatymas, o visu etatu įdarbinti atsisako, nes realiai tokio poreikio nėra.

Tipiškas pavyzdys. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras Vilniuje organizuoja būrelius vaikams ir jaunimui. Į muzikos, šokių, vaidybos, vizualiųjų menų, kulinarijos, užsienių kalbų, verslumo ir kūrybiškumo, techninės kūrybos, sporto, baseino ir kitus užsiėmimus čia kviečiami vaikai, jaunuoliai, suaugusieji bei visos šeimos. Šis centras yra valstybės biudžetinė, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianti švietimo įstaiga.

Būreliams centre vadovauti ar užsiėmimus vesti dažnai samdomi darbuotojai dirbti ne visu etatu. Kartais tai yra studentai ar mokytojai, dirbantys kitose ugdymo įstaigose, aktoriai, muzikantai, dailininkai ir kiti. Žinomas atvejis, kai 25 metų studentei, norinčiai vesti užsiėmimus vaikams kelias valandas per savaitę centre veikiančioje Menų akademijoje, darbdavys pasiūlė įsidarbinti „bent valandai“ kitoje įmonėje. Toks reikalavimas buvo būtina sąlyga norint gauti šį darbą. Esą tokiomis sąlygomis čia dirba kone visi darbuotojai. Kadangi studentei valandinio darbo susirasti kitur nepavyko, tai ir centre ji darbo negavo. Taip dėl naujų teisės aktų studentė prarado galimybę įsidarbinti ne visu etatu, padėti vaikams ir prisidurti lėšų pragyvenimui.

„Sodra“: neapribota galimybė įsidarbinti

„Sodra“ tikina, kad įmokų „grindų“ reikalavimas niekaip neapriboja žmogaus teisių dirbti ne visu etatu. Taip pat nėra reikalavimo už pusę etato mokėti tik pusę minimalaus atlyginimo.

„Viena iš išimčių, kai nereikia primokėti socialinio draudimo įmokų, yra atvejai, kai žmogus dirba dviem darbdaviams. Jūsų minėtas atvejis, kai užsiėmimus veda pedagogai, taip pat dirbantys ir kitose ugdymo įstaigose, čia labai tinka, – „Lietuvos žinioms“ teigė Saulius Jarmalis, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas. – Kai kalbame apie galimybę „prisidurti lėšų pragyvenimui“, tikėtina, kad žmogus jau turi kažkokias darbo pajamas, prie kurių „prisiduria“ šiuo kelių valandų darbu, ir tokiu atveju išimtis kaip tik ir yra naudinga.“

Jis teisino nuo liepos įsigaliojusius įstatymo pokyčius: esą jeigu darbas puse etato yra vienintelis 25 metų žmogaus pajamų šaltinis ir jis tėra už kelias valandas, tai neva kelia nerimą, ir valstybė turi pasirūpinti, kad žmogaus socialinės garantijos bus užtikrintos sumokant minimalias socialinio draudimo įmokas.

„Juk žmogui gali prireikti ligos išmokų susirgus ar motinystės, vaiko priežiūros įstaigų susilaukus vaikelio. Taigi jeigu jis dirba samdomą darbą ir dar turi laisvo laiko papildomai uždarbiauti kelias valandas per dieną, ši išimtis suteikia tokią galimybę. Galiausiai jeigu žmogus ir dirba keliose darbovietėse puse etato, labai didelė tikimybė, kad bendros jo pajamos minimalią algą viršija“, – dėstė S. Jarmalis.

Valandinis darbas nebūtinai fiktyvus

„Lietuvos žinios“ paprašė „Sodros“ atstovo pakomentuoti darbdavio siūlymą potencialiems darbuotojams susirasti įmonę, kuri įdarbintų „bent valandai“.

S. Jarmalio nuomone, toks įdarbinimas „bent valandai“ greičiausiai būtų fiktyvus. „Fiktyvius įdarbinimus kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Jeigu pastebime tendencingų piktnaudžiavimo atvejų, kai, pavyzdžiui, tie patys darbuotojai susijusioje įmonėje įdarbinami fiktyviai, apie tai informuojame Valstybinę darbo inspekciją. Tačiau reikia pažymėti, kad ir iki įvedant įmokų „grindis“ buvo tam tikras skaičius gyventojų, kurie dirbo dviem darbdaviams ir neuždirbo nė minimalios algos. Įteisinus privalomas minimalių socialinio draudimo įmokų ribas šis skaičius ženkliai nesikeitė“, – tvirtino „Sodros“ atstovas.

Privalo mokėti bent už minimalią algą

Tuo tarpu, pavyzdžiui, pramogų verslo įmonės įdarbina moksleivius ir studentus, jaunesnius nei 24 metų, ne visu etatu, o tik kelioms valandoms per savaitę laikiniems darbams: teritorijai tvarkyti, baldams ir įrangai krauti ar aplinkai sutvarkyti po renginio. Už tokį darbą jaunuoliams darbdavys moka 3–4 eurus per valandą. Jaunuoliai vidutiniškai dirba 4–5 dienas per savaitę, taigi per mėnesį gali užsidirbti 50–60 eurų.

Pasak „Sodros“, įdarbinti žmogų ne visu etatu ir yra teisėtas būdas. Mokant bent minimalią mėnesio algą ne visu etatu dirbančiam žmogui įmokų primokėti nereikia. Esą kai vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia beveik 900 eurų, net ir puse etato dirbantis žmogus turi pagrindo tikėtis didesnės nei minimalios algos.

„Vėlgi įvairios situacijos, kai žmogus augina mažą vaiką, prižiūri senyvus tėvus, arba vyresnio amžiaus darbuotojas dėl sveikatos negali ar nenori dirbti visu etatu, dažniausiai patenka į išimtis. Pavyzdžiui, įmokų nereikia primokėti už vieną iš tėvų auginantį vaiką iki trejų metų. Jeigu žmogui nustatytas neįgalumas (dėl sveikatos negali dirbti visu etatu), jam taikomos išimtys. Už pensininkus taip pat nereikia primokėti įmokų. Tad kaip tik darbdaviai skatinami samdyti būtent jaunus žmones ar tuos, kurie dėl sveikatos (neįgalumo) negali dirbti visu etatu, taip pat pensininkus, jaunus tėvus. Tai ne trūkumas, o privalumas“, – sakė S. Jarmalis.

„Sodros“ atstovas tikino, kad nedarbo statistika nerodo jokių ženklų, kad įvedus minimalių įmokų „grindis“ būtų išaugęs bedarbių skaičius. Atvirkščiai, esą buvo kuriama daugiau darbo vietų ir didėjo atlyginimai.

S. Jarmalio nuomone, dėl „Sodros“ minimalių įmokų žmonės neprarado galimybės įsidarbinti ne visu etatu. „Labai svarbu suprasti, kad kalbame ne apie etato, o apie žmogaus pajamų dydį. Gauti bent minimalią algą svarbu, kad žmogus turėtų bent minimalias socialines garantijas ir pensiją, arba jeigu dėl kokių nors priežasčių gauti bent minimalias pajamas nėra galimybių, esame priversti imtis priemonių užtikrinti žmogaus socialines garantijas, skatindami sumokėti bent jau socialinio draudimo įmokas nuo minimalios algos. Kitu atveju tai gali turėti itin neigiamų pasekmių žmogaus socialinei gerovei ateityje“, – aiškino jis.

Taigi darbdaviai dabar priversti mokėti bent minimalią algą, samdyti darbuotojus, kuriems taikomos išimtys ar bent jau primokėti socialinio draudimo įmokų nuo minimalios algos.

Teisininkai: įsidarbinimas kitoje įmonėje neturėtų būti priėmimo į darbą sąlyga

Į „Lietuvos žinių“ klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos „Deloitte Legal“ darbo ir imigracijos teisės praktikos grupės vadovė Gintarė Stonienė ir UAB „Deloitte Lietuva“ mokesčių departamento gyventojų apmokestinimo praktikos grupės vadovė Inga Abraškevičė.

– Ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymą galima apeiti ir neprimokėti „Sodrai“, jeigu žmogus įsidarbina ne visu etatu dviejose darbovietėse? Tokiu atveju nė viena iš jų neprivalo apskaičiuoti ir sumokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės nei minimaliosios mėnesio algos. Tarkime, vienoje darbovietėje dirba puse etato, o kitoje – keletą valandų per savaitę.

– Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, „Sodros“ įmokų „grindys“ nėra taikomos asmenims, kurie atitinkamą mėnesį buvo drausti daugiau nei vieno draudėjo. Todėl dirbant pas du darbdavius nė vienam iš darbdavių nereikia mokėti papildomų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taigi jei darbuotojas dirba pas kelis darbdavius vienu metu, reikalavimas dėl vadinamųjų grindų nėra taikomas, ir tokiu atveju darbdaviai nepatiria papildomų kaštų.

– Ar darbdaviai teisėtai pataria tokiems darbuotojams susirasti įmonę, kuri įdarbintų „bent valandai‘?

– Manome, kad įsidarbinimas kitoje įmonėje neturėtų būti priėmimo į darbą sąlyga, nes tai riboja asmens teisę į darbą. Taip pat reikia pripažinti, kad kiekvienas asmuo yra suinteresuotas rinktis ekonomiškai naudingesnį variantą, todėl natūralu, kad, esant tokiam reguliavimui, darbdaviai yra linkę įdarbinti tuos darbuotojus, kurių darbo vietos kaina yra mažesnė.

– Ar yra kiti teisėti būdai darbdaviui įdarbinti vyresnį nei 24 metų darbuotoją, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, ne visu etatu ir išvengti primokėjimo „Sodrai“?

– Kiti atvejai, kuriais darbdaviui neatsiranda prievolės papildomai primokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus, gaunančius mažesnį negu Vyriausybės patvirtintą minimalųjį mėnesinį atlygį: kai darbuotojai yra draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis; kai darbuotojai gauna senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją Lietuvoje ar iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; kai darbuotojai turi nustatytą 0–55 proc. darbingumo lygį; kai darbuotojai gauna motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką. Atkreipiame dėmesį, kad išimtys taikomos neatsižvelgiant į tai, ar asmuo studijuoja mokymosi įstaigoje.

– Ar „Sodros“ įmokų „grindys“ taikomos visoms įmonėms, ar yra išimčių priklausomai nuo įmonės statuso (UAB, VšĮ ir pan.) ir veiklos srities – gamybos, paslaugų, pramogų verslo, švietimo ir ugdymo ir pan.?

– Valstybinio socialinio draudimo įmokų „grindys“ taikomos tais atvejais, kai darbuotojai yra įdarbinamai pagal darbo sutartis ir jiems apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Šis reikalavimas taikomas visoms įmonėms, turinčioms tokių darbuotojų, neatsižvelgiant į įmonių teisinį statusą.

– Kokias galimas teisėtas išeitis siūlytumėte tokiems darbuotojams, taip pat ir darbdaviams (valandinis darbas, kt.)?

– Mūsų supratimu, įstatymų leidėjui bei darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančioms organizacijoms vertėtų ieškoti kompromiso, peržiūrint „Sodros“ įmokų „grindų“ reguliavimą ir praktinį taikymą.