Privačių namų savininkams griežtina nuotekų tvarkymą
Nuo ki­tų me­tų ge­gu­žės in­di­vi­dua­lių na­mų gy­ven­to­jai ga­lės rink­tis, kaip tvar­ky­ti sa­vo nuo­te­kas, – jung­tis prie cen­tra­li­zuo­tos inf­ras­truk­tū­ros, įsi­reng­ti in­di­vi­dua­lius va­ly­mo įren­gi­nius ar­ba dek­la­ruo­ti, kad sa­vo lau­ko tua­le­tus nuo­lat va­lo.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokioms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms. Už balsavo 52 Seimo nariai, 18 susilaikė. Kad projektas būtų priimtas, reikia dar vieno balsavimo parlamente.

„Bus trys skirtingi keliai. Pirmas – jungtis centralizuotai. Antras – įsirengti individualų sertifikuotą valymo įrenginį. Jeigu tokio nebus, o bus koks nors makliuotas, tada teks jį per tam tikrą laiką – iki 2030 metų – pasikeisti į tą, kuris atitiks reikalavimus. Ir trečias – tiems, kurie turės nuotekų duobes-šulinius, iš jų nuotekas reikės išgabenti, rinkti tai įrodančius kvitukus ir atėjusiems aplinkosaugininkams juos pateikti“, – kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Naujos taisyklės, anot jo, palengvina sąlygas prie centralizuoto nuotekų valymo tinklų prisijungti socialiai remtiniems gyventojams. Jiems išlaidos būtų kompensuojamos savivaldybių bei Vyriausybės lėšomis, iš „europinių pinigų likučių“.

Įstatymo pataisomis numatyta, jog individualūs valymo įrenginiai turės išvalyti iš nuotekų 75 proc. fosforo ir azoto, kad vėliau šiomis medžiagomis nebūtų užteršta aplinka.

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė abejojo, ar savo gyvenamosiose valdose gyventojai yra įsirengę tinkamos kokybės valymo įrenginius. „Tie valymo įrenginiai turės pasiekti tam tikrą lygį (...) bet šiandien tie įrenginiai, kuriuos žmonės turi įsidiegę, nė vienas neatitinka tų kriterijų“, – teigė parlamentarė.

Ji taip pat pasigedo informacijos, kiek yra Lietuvoje namų, turinčių individualius nuotekų valymo įrenginius.

K. Mažeikos teigimu, teikiamas įstatymo pataisas reikia priimti kuo skubiau, nes Europos Komisija jau pradėjo teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pirmą įspėjimą Lietuva gavo dar 2017 metų vasario viduryje.

Pasak Seimo komiteto pirmininko, Europos Teisingumo Teismas jau šį mėnesį gali Lietuvai skirti vienkartinę 700 tūkst. eurų baudą.

„Lietuvos žinių“ , BNS inf.