Prisijaukiname banko korteles, bet grynieji neišnyks
Ban­kai džiū­gau­ja, kad gy­ven­to­jai ban­ko kor­te­lė­mis at­sis­kai­to vis daž­niau, ir at­si­sa­ky­mą mo­kė­ti gry­nai­siais pi­ni­gais vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­na kaip tei­gia­mą ten­den­ci­ją. Ne­re­tai už­si­me­na­ma, kad gry­nie­ji pi­ni­gai il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je ga­li vi­siš­kai iš­nyk­ti. Ta­čiau aki­vaiz­di prieš­in­ga ten­den­ci­ja: po­pu­lia­rė­jant elek­tro­ni­niams at­sis­kai­ty­mams, gry­nų­jų kie­kis vi­sa­me pa­sau­ly­je au­ga.

Bankų kortelės, mobiliosios programėlės, momentiniai mokėjimai ir kitos modernios paslaugos natūraliai mažina grynųjų pinigų naudojimą. Kita vertus, vis daugiau žmonių, kurie turi kapitalo ir gali nukentėti krizės atveju, renkasi grynuosius pinigus kaip vertės išsaugojimo būdą.

Visiškai atsisakius grynųjų pinigų, galima prieiti prie to, kad galia bus sutelkta kelių komercinių bankų rankose, o tai – rizikinga.

Auga atsiskaitymas kortelėmis

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis įprastesni, o prie augimo tendencijų prisideda ir populiarėjantis bekontaktis atsiskaitymo būdas.

LBA paskelbė apibendrintus šių metų antrojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius.

Apžvalgoje teigiama, kad praktika grynintis pinigus iš kortelės per bankomatą tebėra įprastas dalykas, tačiau matomas ryškus atsiskaitymų už pirkinius kortele augimas – palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, šių metų antrąjį ketvirtį jis siekė 16 procentų. Atsiskaitymų už pirkinius suma perkopė 1,5 mlrd. eurų.

Šių metų antrąjį ketvirtį bendra operacijų kortelėmis apyvarta, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, augo 10 proc. ir siekė beveik 4 mlrd. eurų.

Anot LBA prezidento Manto Zalatoriaus, prie teigiamų tendencijų prisideda augantis prieš dvejus metus šalies rinkoje atsiradusių bekontakčių kortelių populiarumas. Pernai spalį padidinus atsiskaitymo jomis limitą iki 25 eurų, šio tipo atsiskaitymai tapo dar dažnesni. Prie šios tendencijos prisideda ir pažangios skaitmeninės programėlės, o netolimoje ateityje ją turėtų skatinti rinkoje pristatomi momentiniai mokėjimai.

Iš viso gyventojai naudojasi 3,2 mln. debeto ir kredito kortelių, išduotų Lietuvoje veikiančių bankų.

Skaitmeniniai pinigai – saugiau

M. Zalatorius dienraščiui pabrėžė, kad vartotojai sprendžia, kam teikti pirmenybę – gryniesiems ar skaitmeniniams pinigams. O bankai aptarnauja ir aptarnaus klientus atsižvelgdami į tai, kurį būdą šie renkasi.

„Ištobulėjus mokėjimų infrastruktūrai ir atsiradus naujų alternatyvų, vartotojams tampa pigiau, saugiau, greičiau ir patogiau atsiskaityti naujosiomis priemonėmis. Bankų kortelės, mobiliosios programėlės, momentiniai mokėjimai ir kitos modernios paslaugos natūraliai mažina grynųjų pinigų naudojimą, o drauge – ir šešėlinės ekonomikos mastą, – sake jis. – Kita vertus, grynuosius pinigus santykinai brangu gaminti, tvarkyti bei saugoti. Grynieji gali būti suklastoti, pamesti, išvilioti ir t. t. Praradus grynuosius, jų kelias beveik neatsekamas. O vadinamųjų skaitmeninių pinigų – lėšų banko sąskaitoje, mokėjimo kortelėje, virtualioje piniginėje – pavedimai yra matomi. Vagysčių ar klastojimų atvejais taip pat lengva nustatyti, kur pinigai nuėjo, tad juos galima išieškoti.“

Grynųjų pinigų iš tiesų daugėja

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys pažymėjo, kad negalima suplakti dviejų dalykų: bendrojo grynųjų pinigų kiekio ir grynųjų pinigų naudojimo atsiskaitymams.

„Dažnai mėgstama sakyti, kad vis dažniau atsiskaitoma skaitmeniniu būdu, visuomenė atsisako grynųjų pinigų. Neturiu Lietuvos duomenų, bet spėju, kad Lietuvoje vyksta panašūs procesai kaip pastarąjį dešimtmetį Europoje. Tokia šalis kaip Švedija, kuriai priklauso dauguma Lietuvoje veikiančių bankų ir kuri gana radikaliai atsisako grynųjų pinigų, yra didelė išimtis Europoje, nes ten net trečdalis žmonių sako, kad jiems patogiau mokėti grynaisiais. Net tokios didelės šalys kaip Vokietija ar Ispanija yra arčiau ES vidurkio. Lietuva nėra išskirtinė, jos įpročiai maždaug tokie patys kaip italų, ispanų, austrų ir pan. Tai yra Europos Centrinio Banko apklausos duomenys“, – sakė jis.

Iš viso gyventojai naudojasi 3,2 mln. debeto ir kredito kortelių, išduotų Lietuvoje veikiančių bankų. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Pašnekovo teigimu, grynųjų pinigų kiekis pasaulyje, taip pat ES, didėja. „Didėja nominalus grynųjų skaičius – auga kainos ir daugiau spausdinama pinigų. Apyvartoje esančių grynųjų pinigų suma, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), per dešimtmetį padidėjo Japonijoje, Šveicarijoje, JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, ES – taip pat. 2007 metų duomenimis, grynieji pinigai ES sudarė 7 proc., palyginti su BVP, 2016-aisiais – 11 procentų, – aiškino K. Kupšys. – Nepaisant bandymų mus įtikinti, kad grynųjų mažėja, nes vis daugėja atsiskaitymų kortelėmis, iš tiesų grynųjų pinigų daugėja. Kodėl? Vis daugiau žmonių, kurie turi kapitalo ir gali nukentėti krizės atveju, renkasi grynuosius pinigus kaip vertės išsaugojimo būdą. Yra populiaru laikyti santaupas lagamine, prikimštame tūkstantinių Šveicarijos frankų banknotų – į tokį lagaminą galima sudėti maždaug 10 mln. eurų. Jau seniai yra populiarūs stambūs pinigų banknotai kaip turto išsaugojimo priemonė.“

Koks tikslas sudaryti įspūdį, kad grynieji pinigai nyksta? K. Kupšio manymu, tai yra lūkesčių formavimas ir kryptingas informacijos pateikimas. „Nemanyčiau, kad LBA ar statistikos rinkėjai meluoja – jie tiesiog suplaka du dalykus ir parodo, kad jei vis daugiau atsiskaitoma negrynaisiais, tai grynųjų ilgalaikėje perspektyvoje neturėti likti. Bet visuomenė mėgsta grynuosius pinigus ir, nepaisydama bankų įkalbinėjimų, juos naudoja, nes puikiai supranta, jog grynieji turi gausybę pranašumų“, – sakė K. Kupšys.

Saugumas priklauso nuo vartotojų

Nors LBA kalba apie papildomą saugumą atsiskaitant negrynaisiais, neišvengiamai kyla klausimas dėl duomenų apsaugos – ar skaitmeninėje erdvėje esanti visa mūsų pirkimo istorija nesusiduria su rizika, kad šie duomenys bus naudojami mums nepriimtinais tikslais?

K. Kupšio manymu, bankai duomenis saugo tinkamai, tačiau aplaidus bankų klientų požiūris į sutartis, kurias pasirašo, kelia grėsmę duomenų saugumui.

„Lietuvoje tai dar nevisiškai suprasta, bet žmogaus gyvenimo privatumo išsaugojimas iš tiesų labai rimtas dalykas. Bankų sektoriuje Lietuvoje, mano požiūriu, duomenys labai neblogai saugomi. Vakaruose kyla skandalų, kai iš stambių kompanijų duomenų bazių nutekinami milijonų vartotojų duomenys. Tačiau Lietuvoje turbūt didžiausias skandalas palietė keliolika tūkstančių žmonių, be to, nutekinimas įvyko tikrai ne bankų sektoriuje. Taigi dėl bankuose kaupiamų duomenų saugumo man ramu, nes nėra buvę precedentų. Aš labiau rūpinuosi tuo, kaip yra panaudojami tie duomenys. Vartotojas, uždėjęs varnelę, bankui dažnai suteikia teisę jo apibendrintus duomenis kažkam panaudoti – tai didžiųjų duomenų problema. Ir šioje srityje yra nemažai susirūpinimą keliančių ženklų, nes vartotojas dažnai varneles deda iš inercijos, nepasidomėdamas, ką leidžia su tais duomenimis daryti. Tada vartotojai lieka priklausomi tik nuo duomenų analitikų malonės. Todėl siūlyčiau tiesiog domėtis, su kuo sutinkate, spausdami eilinę žymę „Sutinku“ ar dėdami eilinę varnelę. Be to, pasitikėti verta tik tvirtais, seniai žinomais rinkos žaidėjais, kurie turi gerą reuputaciją“, – pabrėžė pašnekovas.

Miestai be grynųjų

Atsiskaitymas kortelėmis daugelyje šalių priklauso nuo vartotojų įpročių, bet kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, ateities be grynųjų pinigų vizija įgyvendinama įsikišant valstybei.

BBC neseniai rašė, kad Švedija jau daugelį metų siekia, kad visuomenė visiškai atsisakytų grynųjų pinigų. Šiuo metu mažiau kaip viena iš penkių transakcijų prekybos vietose įvykdoma grynaisiais. Prieš penkerius metus metus šis skaičius buvo dvigubai didesnis.

Šalis uždraudė banknotus ir monetas autobusuose, daugelis turistų lankomų vietų priima mokėjimo korteles. Įstatymai numato, kad parduotuvės gali atsisakyti priimti grynuosius pinigus, todėl daug parduotuvių turi ženklus, perspėjančius apie nepageidaujamus grynuosius.

Niklas Arvidssonas, Stokholmo Karališkojo technologijų instituto profesorius, pažymėjo, kad taikant tokias skatinimo priemones kyla pavojus kai kurioms demografinėms grupėms, pavyzdžiui, vyresni asmenys gali atsidurti užribyje. Su problemomis taip pat gali susidurti smulkesni prekybininkai, dirbantys kaimo vietovėse, kur telekomunikacijų sistemos neveikia.

Ir vis dėlto, kaip teigė N. Arvidssonas, makroekonomikos požiūriu, grynųjų atsisakymas valstybei yra naudingas. Elektroninės transakcijos vykdomos greičiau ir kainuoja mažiau, o atsiskaitymo sistema yra efektyvesnė.

Atsiskaitymas kortelėmis daugelyje šalių priklauso nuo vartotojų įpročių, bet kai kuriose šalyse ateities be grynųjų pinigų vizija įgyvendinama įsikišant valstybei.

Jis taip pat pabrėžia, kad atsiskaitant skaitmeniniu būdu sunkiau išvengti mokesčių ar vykdyti nedideles vagystes.

Kita vertus, kyla klausimas, kieno rankose telkiama galia. Visiškai atsisakius grynųjų pinigu, galima prieiti prie to, kad galia bus sutelkta kelių komercinių bankų rankose, o tai – rizikinga. Iš dalies šią riziką slopina technologijų kompanijų, kurios kuria paslaugas, galinčias konkuruoti su bankais, augimas.

Gana radikalias priemones, siekdama ateities be grynųjų pinigų, taiko ir Indija. Pavyzdžiui, kaip rašo BBC, prieš metus šios šalies vyriausybė iš apyvartos išėmė didelio nominalo banknotus. Indijos premjeras Narendra Modis taip pat sukūrė daug miestų „be grynųjų“, kur neskatinama atsiskaityti banknotais ir monetomis.

Tačiau oponentai kelia klausimą, ar Indijoje, kur 270 mln. gyvenojų gyvena žemiau skurdo ribos, ateitis be grynųjų pinigų yra geidžiama ir apskritai įmanoma. Dalis gyventojų nenori įžengti į banko skyrių, nes bijo būti išjuokti dėl purvinų banknotų, o bankai kaimo vietovėse neturi įrengę reikiamos infrastruktūros.

Priklausomybė nuo technologijų

Paklaustas, ar valstybei reikėtų kištis, skatinant atsiskaitymą negrynaisiais, K. Kupšys pažymėjo, kad nemažas argumentas tam yra „šešėlis“. Esą galima tada tikėtis, kad grynųjų pinigų nykimas privestų prie šešėlinės ekonomikos susitraukimo.

„Siekdamos skatinti atsiskaityti skaitmeniniu būdu ir taip mažinti „šešėlį“, kai kurios šalys taiko tam tikras lengvatas. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, Bulgarijoje valstybė atsiskaitantiems negrynaisiais taiko PVM nuolaidą. Skaitmeninio atsiskaitymo technologija net ir negalėtų apimti visų finansinių operacijų, nes yra priklausoma nuo infrastruktūros, ryšio, elektros tiekimo. Taigi vien dėl techninių problemų visuomenė galėtų atsidurti katastrofos akivaizdoje. Tuo tarpu grynieji kaip atsiskaitymo priemonė yra savaime pakankama – turi grynųjų ir tau nieko daugiau nebereikia“, – svarstė K. Kupšys.

Jis prisipažino girdėjęs, kad Skandinavijos šalyse buvo ilgalaikių atsiskaitymo negrynaisiais sistemų trikdžių, kai per Velykas gyventojai tris dienas negalėjo atsiskaityti kortele. Tai vienas pavyzdžių, kad atsiskaitymo negrynaisiais sistemos nepasižymi šimtaprocentine garantija.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad bet kokie apribojimai sukelia priešingą reakciją. „Jeigu Lietuvoje įvedinėtume apribojimų, – o prie to einama (nustatoma vis nauja mažesnė pinigų išsigryninimo riba), – grynieji taptų tik dar didesne vertybe, nes ribojama ar draudžiama prekė dažnai tampa patrauklesnė“, – samprotavo pašnekovas.

Smulkiajam verslui galvos neskauda

Vilniaus universiteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto, vykdančio fintech programą, direktorius Giedrius Romeika sakė, kad nėra vienareikšmio atsakymo, ar perėjimas prie mokėjimo kortelių yra teigiamas, ar neigiamas reiškinys.

Anot jo, net ir smulkios įmonės nejaučia priešiškumo mokėjimo kortelėms. Neseniai vykusioje amatininkų mugėje jis matė keletą vietų, kur buvo galima atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais.

Ar verslas nejaučia spaudimo atsisakyti grynųjų pinigų naudojimo? „Smulkusis verslas greitai ir lanksčiai reaguoja į vartotojų poreikius. Tai smulkiojo verslo didžiausias pranašumas, palyginti su stambiaisiais rinkos žaidėjais. Taigi jei smulkieji verslininkai pradėjo diegti atsiskaitymą kortelėmis, matyt, vartotojai tikrai to prašo, – svarstė G. Romeika. – Juolab kad smulkusis verslas kol kas gali pasirinkti – grynieji pinigai dar nėra uždrausti ir nėra direktyvos, reikalaujančios būtinai priimti atsiskaitymą kortele. Verslas laisvas pasirinkti savo pirkėją. Jeigu jis sutinka su šiomis žaidimo taisyklėmis, vadinasi, jos priimtinos. Taigi šiuo atveju nematau labai didelio smulkiojo verslo prievartavimo.“

Pašnekovo pastebėjimu, dabar lipame per slenkstį, už kurio daugės momentinių atsiskaitymų. „Prieš savaitę „Swedbank“ ir SEB bankai išplatino pranešimus apie momentinių bekontakčių atsiskaitymų diegimą. Bankai to ėmėsi, kai kiti žaidėjai – startuoliai, vadinamosios fintech įmonės – pradėjo diegti šiuos sprendimus. Greitu laiku tokie atsiskaitymai Lietuvoje taps įprastu reiškiniu. Ateityje konkuruos tiek technologijos, tiek jų tiekėjai, todėl smulkusis verslas galės pasirinkti jam patraukliausią būdą.“